Į aktualius klausimus apie vabzdžius ir kitus invazinius gyvius atsako Gamtos tyrimų centro mokslininkai Jolanta Rimšaitė ir Povilas Ivinskis.
– Papasakokite, kodėl pas mus atkeliauja invaziniai vabzdžiai? Kas tam daro didžiausią įtaką?
– Svetimžemių vabzdžių patekimą į naujas teritorijas įgalina prekių importas, pervežimas, transportas, tranzitas, turizmas. Patekę į naujas sąlygas dalis jų žūva taip ir nepasidauginę (arba jų palikuonys neišgyvena), o dalis sugeba įsitvirtinti, jei randa čia sau tinkamas palankias sąlygas. Taip, pavyzdžiui, po visą pasaulį plinta įvairūs sandėlių kenkėjai.
Kadangi sandėliuojamose patalpose yra palaikomas mikroklimatas, pastovios aukštesnės temperatūros, daug tinkamo maisto, tai leidžia tam tikroms organizmų grupėms ten sėkmingai gyventi.
– Kokius vabzdžius šiandien galima pavadinti invaziniais ir kaip jie jau yra pakeitę mūsų ekosistemą?
Reikėtų pasakyti, kad invazinės rūšys ir svetimžemės rūšys skiriasi.
Svetimžemės rūšys dažnai patenka dėl ekonomikos globalizacijos, dėl žmonių ir prekių judėjimo, pavyzdžiui, gabenant krovinius laivais, siunčiant medienos gaminius, arba vežant dekoratyvinius augalus į naujas teritorijas ir pan.
Ne visos svetimžemės rūšys tampa invazinėmis, kai kurios jų neįsitvirtina. Kai kurios invazinės svetimžemės rūšys yra teisiškai reguliuojamos.
Invazinės rūšys – tai yra rūšys, kurios atsitiktinai ar tyčia (žmonių įvežamos tikslingai, pavyzdžiui, dėl estetinių, ekonominių tikslų ) patenka, yra įvežamos už natūralaus geografinio paplitimo ribų, pradeda sparčiai daugintis ar plisti ir tampa problematiškos – daro įtaką vietinėms ekosistemoms, turi ekonominį, epidemiologinį ir kt. poveikį.
2016 m. lapkričio 28 d. patvirtintas naujas Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas (AM) ir tas įvardytas invazines rūšis laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką griežtai draudžiama.
