„Vyrai nori, kad moteris ir dirbtų, ir rūpintųsi namais, ir vaikais, ir dar būtų supermodelis. Baikite gal juokauti? Tai leiskite tiems supermodeliams pailsėti, kad bent plunksnas būtų kada pakedenti“, – juokėsi Monika.
Norinčioms finansinės lygybės su vyru teks kopti į kalną it Sizifui
Pripažinkime, finansinė nepriklausomybė „įkandama“ ne visoms moterims. Nors moterys ilgai kovojo dėl lygių teisių su vyrais, kad turėtų tas pačias politines, socialines, ekonomines teises bei galimybes, tačiau tiesa yra ta, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019-aisiais vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Lietuvoje siekė 12,4 proc. Žinoma, vyrų naudai. Dėl kokių priežasčių?
Pirmoji iš jų – aukštas pareigas dažniausiai užima vyrai. Visuose sektoriuose vyrai dažniau nei moterys skiriami į aukštesnes pareigas ir dėl šios priežasties gauna didesnį atlyginimą.
Antroji priežastis – moterims dažniau tenka atlikti svarbų neapmokamą darbą – tai yra, rūpintis namų ruoša, vaikais, sergančiais artimaisiais. Europos komisijos duomenimis, neapmokamam darbui (vaikų priežiūrai ar namų ruošai) dirbantys vyrai vidutiniškai skiria 9 valandas per savaitę, kai tuo tarpu dirbančios moterys tam skiria 22 valandas per savaitę arba beveik 4 valandas per dieną. Darbo rinkoje tai atsispindi tuo, kad moterys dažniau renkasi dirbti ne visą darbo dieną nei vyrai ir taip, žinoma, uždirba mažiau.
Moterys dažniau palieka darbo rinką nei vyrai. Tokios karjeros pertraukos turi įtakos ne tik valandiniam atlygiui, bet ir ateities pajamoms bei pensijai.
Vienuose sektoriuose ir profesijose dominuoja moterys, o kituose – vyrai. Kai kuriose šalyse už darbą, kuriame dominuoja moterys (pvz., mokytojų ar pardavėjų), mokami mažesni atlyginimai nei už darbą, kuriame dominuoja vyrai, nors tas darbas reikalauja tokios pat profesinės patirties ir išsilavinimo.
Diskriminacinis atlyginimas, nors ir neteisėtas, taip pat prisideda prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo.
Kiekvienos poros finansai yra jų reikalas?
Nors aš pati esu už savarankiškumą ir moters tikslų, idėjų įgyvendinimą, finansinę nepriklausomybę, turiu pripažinti, kad šie duomenys priverčia į situaciją pažvelgti ne sarkastiškai, ironiškai, bet kritiškai.
Kad ir kokia moteris būtų stipri ir savarankiška, užimanti vadovės pareigas – visų pirma, ji yra moteris. Retai kada moters pagrindiniu gyvenimo tikslu bus pinigai ir karjera (nebent tai vieniša moteris), tad į rūpinimąsi šeima ji investuoja žymiai daugiau savo laiko. Argi tai nereiškia, kad tuomet yra norma vyro finansus priimti kaip savuosius ir ne prašyti, laukti, o dalintis?
Kita medalio pusė yra moterys, kurios visai nedirba, namų švara už jas pasirūpina namų tvarkytojos, o vaikų auklėjimu – auklės. Jos tiesiog nori mėgautis gyvenimu, o visus rūpesčius palieka vyrui – finansinius, jų grožio ritualus ir t. t. Galime teisti, smerkti, o galime ir suprasti. Svarbiausia, kad šis santykių kontraktas atneša jiems džiaugsmo, tiesa?
Pati esu patyrusi, ką reiškia dirbti daugiau nei 8 valandas, kai perdegimo būseną keičia melancholija. Dabar tame nematau nieko žavingo.
Na, ir kita dalis – moterys, kovojančios už savo nepriklausomybę. Dažniausiai jos verslios, aktyvios visuomenės dalyvės, socialinių iniciatyvų kūrėjos, taip sakant, bitės darbininkės. Pati esu patyrusi, ką reiškia dirbti daugiau nei 8 valandas, kai perdegimo būseną keičia melancholija. Dabar tame nematau nieko žavingo. Visų pasaulio pinigų neuždirbsi, uždirbsi praktiką, tačiau tokiu būdu uždirbama ji kainuoja tiesiog per daug – nemigo naktų, streso, laiko ir įtampos.
Dabar galiu sakyti, kad išlaviruoti tarp asmeninio gyvenimo ir karjeros, finansų yra sunkiausia ir kelia daugiausia iššūkių. Svarbiausia yra balansas – jei moteris ir jos partneris, vyras yra laimingi dalindamiesi, palaiko vienas kitą tiek buityje, tiek karjeroje, finansuose – tai ir yra žavingiausia. O visi kiti santykių modeliai yra norma, kurią sukuria ir priima pačios poros.
