Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 11 22

Motinystė ir pinigai: lietuvė pasidalijo savo patirtimi Vokietijoje

Po Europos Sąjungą lengvai keliaujantiems ir skirtingose šalyse dirbantiems lietuviams neretai kyla klausimų, kuri šalis jiems turėtų mokėti išmokas įvykus pagal socialinį draudimą apdraustam įvykiui. Apie tai susimąsto ir būsimos mamos, kurios nori žinoti, ar joms priklauso lietuviškos motinystės išmokos, išvykus gyventi ir dirbti į kitą ES valstybę.
Mama su kūdikiu
Mama su kūdikiu / „Scanpix“ nuotr.

Vilnietė Eglė prieš penkerius metus paliko darbą Lietuvoje ir su užsieniečiu vyru išvyko gyventi į Vokietiją. Iš pradžių moteris dar liko registruota Lietuvoje ir toliau mokėjo socialinio draudimo įmokas. Davusi sau laiko išmokti vokiečių kalbą lietuvė ramiai galvojo apie darbą naujoje šalyje, tačiau po daugiau nei metų netikėtai sužinojo, kad laukiasi.

„Žinojau, kad gimdysiu Vokietijoje, todėl iškart prisiregistravau šioje šalyje“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakojo Eglė.

Išmokos net ir nedirbus šalyje

Nors šioje šalyje moteris dar nebuvo dirbusi, ji sužinojo, kad jei šeimoje bent vienas iš partnerių draustas socialiniu draudimu (dirba), tuomet kartu su juo draustu laikomas ir nedirbantis sutuoktinis. Tai Eglei leido gauti tam tikras išmokas gimus pirmajam vaikui.

Kaip pasakojo lietuvė, Vokietijoje pirmiems dviem vaikams mokami 194 eurų dydžio vaiko pinigai, trečiam ir ketvirtam – išmokos dar didesnės.

„Žinoma, Lietuvoje beveik 400 eurų už du vaikus, atrodytų, daug, bet Vokietijoje paskaičiavus visas išlaidas, tai ne taip pasakiška, nes vien darželis kainuoja daugiau nei vaiko pinigai“, – atviravo šiuo metu du mažylius auginanti pašnekovė.

Kaip toliau pasakojo Eglė, Vokietijoje taip pat galima vieneriems metams išeiti vaiko priežiūros atostogų. Tiksliau, šeimai yra skiriama iš viso 14 mėnesių apmokamų vaiko priežiūros atostogų, kuriuos tėvai gali pasidalinti tarpusavyje. Tiesa, maksimali mėnesinė išmoka siekia 1800 eurų arba 65-67 proc. atlyginimo „į rankas“, o tai, pasak pašnekovės, palyginus su Vokietijos kainomis ir vidutiniais atlyginimais, nėra daug.

„Nusprendėme, kad vyras neis vaiko priežiūros atostogų, nes jo sėdėjimas namie manęs neišgelbės, o jam išėjus atostogų netektume didelės dalies pajamų“, – pasakojo mama.

Kita vertus, Eglė džiaugėsi, kad nors Vokietijoje ji nebuvo dirbusi nė dienos, jai taip pat priklausė tam tikros išmokos: už pirmą vaiką ji gaudavo po 300 eurų vienerius metus.

„O jei labai nedelsi ir gimsta antras pakankamai greitai, o pirmajam dar nėra trejų metų, tai gauni arba 10 proc. atlyginimo išmokos, arba mažiausiai 75 eurus papildomai. Todėl kai gimė antrasis, gavau 375 eurų per mėnesį“, – savo patirtimi dalijosi lietuvė.

Išmokos ten, kur asmuo dirbo

Pagal ES ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus numatyta, kad, pavyzdžiui, dirbantiems pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tik tos valstybės teisės aktai.

„Todėl asmuo turi teisę gauti išmokas pagal valstybės, kurios teisės aktai jam buvo taikomi paskutiniu metu, teisės aktų nuostatas. Taigi, teisė gauti išmokas įgyjama pagal valstybės, kurioje asmuo pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbo paskutiniu metu“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt aiškino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.

Svarbu pabrėžti, kad ES narės įgytus socialinio draudimo ar darbo laikotarpius į socialinio draudimo stažą įskaito tos valstybės, kuriose žmogus paskutiniu metu dirbo.

„Tiek motinystės išmoka, tiek vaiko priežiūros išmoka gali būti mokamos ir atleistiems iš darbo asmenims, jei jie turi reikiamą draudimo stažą. Tačiau tik tuo atveju, kai iki atleidimo iš darbo jiems buvo taikomi Lietuvos teisės aktai“, – detalizavo pašnekovas. Šiuo metu reikalingas motinystės draudimo stažas Lietuvoje siekia ne mažiau 12 mėn. per paskutinius dvejus metus iki pirmosios nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų dienos.

„Jei iki atleidimo iš darbo asmuo dirbo Lietuvoje ir turi reikalaujamą motinystės socialinio draudimo stažą, jam skiriama tiek motinystės, tiek vaiko priežiūros išmoka, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo registruotas Lietuvoje“, – teigė S.Jarmalis.

Tačiau jei po atleidimo iš darbo Lietuvoje iki nėštumo ir gimdymo atostogų ar iki vaiko priežiūros atostogų pradžios asmuo pradeda dirbti užsienyje, o atvykęs į Lietuvą asmuo nėra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, jis neįgyja teisės gauti tiek motinystės, tiek vaiko priežiūros išmokos.

„Iš kelių valstybių išmokos nėra mokamos. Tačiau, tais atvejais, kai dėl motinystės ar vaiko priežiūros išmokų skyrimo kreipiasi apdraustasis asmuo, kuris per paskutinius dvejus metus dar neįgijo reikalaujamo stažo Lietuvoje, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu dirbo užsienyje, į motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi jo darbo užsienyje laikotarpiai“, – pridūrė „Sodros“ atstovas spaudai.

Kokios išmokos priklauso Lietuvoje?

Pagal interneto puslapio renkuosilietuva.lt pateiktą informaciją, vaiko besilaukiantiems ir sulaukusiems asmenims gali būti skiriamas visas pluoštas išmokų Lietuvoje.

Pirma, tai motinystės išmoka. Kaip jau minėta, jai gauti gali būti priskaičiuotas kitoje ES valstybėje įgytas socialinio draudimo stažas, tačiau paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje. Nurodoma, kad nėštumo ir gimdymo atostogų galima išeiti ne anksčiau kaip suėjus 30 nėštumo savaičių, atostogų laikotarpis – 126 kalendorinės dienos. Motinystės išmokos siekia 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 eurai.

Tėvystės išmoka gali būti skiriama tėčiui išėjus mėnesio atostogų gimus vaikui. Šias atostogas galima pasiimti bet kada, kol vaikui sukaks trys mėnesiai. Norint gauti šią išmoką taip pat reikia turėti būtinąjį vadinamąjį motinystės draudimo stažą ir paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje. Išmokos dydis taip pat siekia 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio (ne mažiau nei 288 eurai).

Vaiko priežiūros išmoka mokama vienam iš tėvų, kol vaikui sukaks vieneri ar dveji metai. Maksimalus vaiko priežiūros atostogų laikas – treji metai, tačiau paskutiniais metais išmoka nebebus mokama. Jei prižiūrėti vaiko išeinama vieneriems metams, mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei dvejiems – pirmaisiais metais mokama 70 proc., antraisiais – 40 proc. Minimali vaiko priežiūros išmoka šiuo metu Lietuvoje siekia 228 eurus, maksimali – 1837,6 euro. Jei vaiko priežiūros atostogų einama dvejiems metams, tuomet pirmaisiais metais maksimali suma – 1286,32 euro, o antraisiais – 735,04 euro.

Nuo šių metų taip pat kiekvienam vaikui Lietuvoje skiriami 30 eurų vaiko pinigai nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Nuo kitų metų vaiko pinigai sieks 50 eurų.

Kiekvienam gimusiam ir Lietuvoje deklaruotam vaikui taip pat mokama 418 eurų vienkartinė išmoka vienam iš tėvų. Norint gauti šią išmoką nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas turi būti Lietuvoje nuolat gyvenantys asmenys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs