Taip pat skaitykite: Santykių ekspertas Šarūnas Mažuolis pataria: kaip atsikratyti nepasitikėjimo
Šis, „grupinio šališkumo“ efektas priverčia mus pervertinti „savo“ grupės žmones ir nepagrįstai nuvertinti tuos, apie kuriuos iš tiesų nieko nežinome.
Kodėl aplink tiek daug nėščių?
Dažnai nutinka taip, kad mes pradedame pastebėti kažką mums neįprasto, naujo, išskirtinio. Mums netgi ima atrodyti, kad tas „kažkas“ mus persekioja. Nors tiesa yra ta, kad anksčiau to „kažko“ mes tiesiog nepastebėdavome. Tai vadinamasis „pasirinkto pastebėjimo“ efektas.
Pavyzdys: jūs nusiperkate naują automobilį ir nuo to momento visur aplink matote tokius pačius automobilius.
Arba moteris, kuri sužinojo, jog laukiasi, pradeda pastebėti daug nėščių moterų. Tai gali būti bet kas: kokia nors daina, retai vartojamas posakis ar nauji batai.
Bandos instinktas
Mes dažnai net nepastebime, kaip lengvai pasiduodame bandos jausmui. Pavyzdžiui, kai grupė žmonių renka kokį nors numylėtinį, ar tai būtų sporto komanda, ar dainininkas, politikas ir pan., dalis mūsų smegenų, atsakančių už individualumą, „išsijungia“. Mūsų sąmonė patenka į „grupinio mąstymo“ spąstus.
Pavyzdžiui, daiktas, kuris bendradarbiams atrodo „geras“, greičiausiai ir jums pasirodys „geras“. Panašiai ir sporte: jeigu dauguma jūsų aplinkos žmonių labai „sirgs“ už tą pačią komandą, jums bus labai sunku nepasiduoti ir palaikyti kitą komandą.
Tyli, vadinasi, sutinka
Polinkį manyti, kad žmonės mąsto taip pat, kaip ir mes, sukelia „perkėlimo efektas“. Pavyzdžiui, dažnai radikalių grupuočių nariai yra įsitikinę, kad už grupės ribų gyvena dar daugybė lygiai taip pat galvojančių žmonių, nors tokių gali iš viso ir nebūti.
Taip pat skaitykite: 6 kambarių testas atskleis, ko trokštate iš gyvenimo
Su šiuo efektu yra susijęs ir panašus, „melagingo konsensuso“ efektas – klaidingas įsitikinimas, kad tylintys aplinkiniai su mumis tikrai sutinka.
Su nuolaida – vadinasi, pigiau
Mes atkreipiame dėmesį į skaičių skirtumą, bet ne į jų dydį. Tai vadinamasis „inkaro efektas“, dar vadinamas palyginimo spąstais. Šiuo efektu dažnai pasinaudoja pardavėjai.
Klasikinis pavyzdys – prekių išpardavimas. Mes matome dvi kainas ir įvertiname skirtumą tarp jų, o ne pačias kainas. Jeigu nuolaida yra didelė, mums susidaro klaidingas įspūdis, kad prekė yra pigi. Šį metodą naudoja ir kavinės. Jie į valgiaraštį įtraukia labai brangius patiekalus tam, kad kitų kainos atrodytų visai normalios.
Pagalvosiu apie tai rytoj
1988 metais buvo atliktas įdomus tyrimas: 74 proc. žmonių, pirkdami maistą savaitei, rinkosi naudingus vaisius. Tačiau kai jų paprašė pirkti maistą tai pačiai dienai, 70 proc. pasirinko šokoladą.
Dalykas tas, jog „šiandien“ mes esamę linkę elgtis daug lengvabūdiškiau, negalvodami apie tai, kas bus „rytoj“. Mes nesąmoningai perkeliame atsakomybę kažkam kitam, tam, kuo būsime rytoj. Tačiau tiesa ta, kad rytoj mes būsime tokie patys.
