Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 12 25

„Mūsų Toliatu“ vadinamas kunigas V.Sikorskas: nebūtina Dievo motinai apsiverkti, kad šventovė taptų garsi

Socialiniuose tinkluose pradėjus šmėžuoti grotažymei #ŠviesiosKalėdosIšlauže daug kam kilo klausimas – kas tas Išlaužas? Išlaužo miestelis iki šiol buvo garsus nebent žuvies produkcija. Gyvenamąją vietą seniūnijoje yra deklaravę vos 1800 žmonių. Tačiau antrus metus Išlaužas šviečia – ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme. Apie čia aukojamas kunigo Viliaus Sikorsko mišias jau kalba visa Lietuva.
Vilius Sikorskas Išlaužo bažnyčioje
Vilius Sikorskas Išlaužo bažnyčioje / Asmeninio albumo nuotr.

Čia esanti bendruomenė su kunigu V.Sikorsku, parapiejiečių vadinamu „mūsų Toliatu“, per keleta metų miestelį pavertė traukos centru. Parapijiečių rankomis atstatyta nuostabi bažnyčia, kurioje vykstančios ypatingos mišios sutraukia žmones net iš didmiesčių.

Šiemet bendruomenė susibūrė gražiai iniciatyvai, per kurią ne tik savo miestelį apšvietė, bet ir pagamino 15 metrų šviečiantį Išlaužo ženklą, kuris pastatytas ir matomas važiuojant keliu Kaunas–Alytus. Visi vairuotojai sumažina greitį, nes labai gražu, nereikia net greičio matuoklio. O išlaužiškiai taip skelbia žinią apie save – mes esame ir šviečiame! Kas gi vyksta Išlauže?

Parapija prisikėlė kaip feniksas

„Visą laiką pavydėjau draugei vilnietei, kad pas juos yra populiarus dvasinis vedlys – kunigas Algirdas Toliatas. Jo vedamų šv. Mišių transliacijų pasiklausydavau nuotoliniu būdu, skaičiau A.Toliato knygas. Vis svajodavau kurį nors sekmadienį nuvykti į jo aukojamas šv. Mišias gyvai. Tačiau, jei mokinys pasiruošęs, atsiranda Mokytojas. Taip nutiko ir mums – Išlaužo parapijos gyventojams. Prieš trejus metus pas mus atvykęs kunigas parodė, kad tiesiog reikia patikėti, jog pats gali paversti savo gyvenimą nuostabiu laiku. Ir ne kažko laukimu, o veikimu, nes tik veikdami mes augame“, – pasakojo dizainerė Kristina Grybaitė.

Pasak jos, prieš keletą metų buvo baiminamasi, jog bažnyčią teks uždaryti, kadangi tikintieji jos neišlaikė. Viskas kardinaliai pasikeitė, kai prieš trejus metus klebonu čia buvo paskirtas kunigas dr. V.Sikorskas, Kauno sakralinės muzikos mokyklos liturgijos ir meno vadovas bei direktorius.

Aukšto lygio profesionalų muzikinį išsilavinimą turintis kunigas (jis vienintelis Lietuvoje turi grigališkojo choro magistro laipsnį – 15min past.) nusprendė nušiurusią Išlaužo Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčią paversti traukos centru ne tik tikintiesiems.

Per trumpą laiką laiko nuvarginta Išlaužo bažnyčia buvo visiškai atnaujinta, joje atsirado daug meno kūrinių, o neseniai laimėtas projektas parkui aplink bažnyčią įrengti. Gautas daugiau nei 90 tūkst. eurų finansavimas. Mat bažnyčia pastatyta ant buvusio grafų Tiškevičių dvaro pamatų, parko teritorijoje. Eiliniam kaimui tai stebuklas. Tačiau kunigas pasakė, kad Išlaužas pirmiausia turi būti žinomas dėl dvasinės kultūros ir menų, renginių, plenerų, o ne dėl savo žuvies.

„Pas mus vyksta fantastiškos mišios, atvažiuoja sakralinės muzikos mokyklos mokiniai, mokytojai, mūsų chorvedys – žinomas atlikėjas Kazimieras Ivanovas. Žmonės eina į mišias kaip į koncertus. Suvažiuoja iš visų aplinkinių rajonų, iš Kauno. Susirenka pasitempę, pasipuošę, kaip į šventę, nes ir pati bažnyčia taip išpuošta, tarsi kunigas lauktų pačių brangiausių svečių. Vasarą su jaunimu važiuoja į pievas ir kartu skina gėles, iš kurių daro nuostabias puokštes. Jis domisi istorija, supažindino ir mus su ja, nors turėjo būti atvirkščiai, jo galvoje nuolat sukasi idėjos. Mums belieka tik prisijungti savo energija ir finansais. Kas negali aukomis prisidėti, gali padaryti kokį nors darbą – rožių pasodinti, pagremžti sienas, plyteles sudėti.

Kunigas pasakė, kad Išlaužas pirmiausia turi būti žinomas dėl dvasinės kultūros ir menų, renginių, plenerų, o ne dėl savo žuvies.

Nors jis turi daugybę pareigų ir reikalų, į jį visada galima kreiptis, visada išklausys ir pagelbės. Prieš Kalėdas mes susimetėme pinigų, kad papuoštume savo miestelio centrą. Mat metinis mūsų seniūnijos kultūros biudžetas yra 1200 eurų. Vadinasi, kiekvienam gyventojui duoda po 66 centus, kaip mes juokaujame, „ant alaus“. Taigi pasidalinome šeimomis: kas angelus daro, kas arką puošia, kas – egles ir tvorą prie bažnyčios. O kunigas, mus palaikydamas, paleido iš klebonijos fantastišką, dvasią keliančią muziką. Tokia subtili jo komunikacija – visame kame. Jis mums tikra Dievo dovana, todėl saugome jį, mylime ir stengiamės remti kiekviename žingsnyje“, – pagyrų nestokojo K.Grybaitė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kristinos Grybaitės kurtas interjeras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kristinos Grybaitės kurtas interjeras

Bažnyčia atnaujinta per nepilnus 3 mėn.

V.Sikorskas, pakalbintas apie savo veiklą, prisipažino, kad tai, kas įvyko per šiuos trejus metus, stebina jį patį, todėl už visa tai kasdien dėkoja Dievui, o gerosios patirtys sniego gniūžtės principu pradėjo risti į kitas parapijas. Gavęs paskyrimą, kaip antras pareigas šalia vadovavimo mokyklai, kunigas galėjo sekmadieniais tiesiog atlaikyti mišias ir tiek, t. y. rūpintis tik bažnyčia ir religinėmis pareigomis, tačiau nusprendė aktyviai įsijungti ir į pačią bendruomenę, savo ruožtu įtraukdamas ją į savo idėjų įgyvendinimą.

„Turėjau gyvenime gerų pavyzdžių – teko studijuoti Italijoje, 7 metus gyventi vienuolyne Prancūzijoje. Visa prikaupta patirtis „atgulė“ šioje parapijoje. Esu giliai pasinėręs į muzikos pasaulį, todėl toliau vysčiau muzikinę, kultūrinę veiklą, dėl kurios pas mus pradėjo važiuoti žmonės iš Kauno. Tačiau mums buvo truputėlį gėda, kad žmonės atvažiuoja iš visur, o bažnyčios sienos lupinėjasi nuo senų rudos spalvos aliejinių dažų, apimtų pelėsio. Jautėmės truputėlį apšepę.

Iki karantino savo atostogų metu bandžiau kalėdoti, surinkau apie 7 tūkst. eurų, o pernai bažnyčios buvo uždarytos dėl karantino, tačiau po antros Velykų dienos, balandžio 14 d., nusprendžiau pradėti remontą su tomis lėšomis, kurias turėjau. Maždaug 200 m nuo bažnyčios atstumu rinkdavosi vietinis jaunimas, sakykime, su charakteriu, kurio kai kurie gal net privengdavo. Pradėjau juos kviesti į pagalbą – pakvieti vieną, o jis pasikviečia draugą ir t.t. Tokiu būdu kasdien turėdavome 6–8 dirbančius jaunuolius, kuriems vadovavo samdytas profesionalus dažytojas. Su jaunimu skutome sienas, kirvukais nukapojome aliejinius dažus, valėme. Ir savo rankomis restauravome bažnyčios vidų.

Po kiek laiko, atsiradus naujų lėšų, kurias paaukojo žmonės, vietoj įlūžinėjusių medinių grindų su įsimetusiu pelėsiu sudėjome tikro granito šildomas grindis. Su dekoratorės pagalba restauravome altorių, skulptūras, paveikslus, moterys su vaikais atnaujino suolus, kurie nesikeitė 50 metų. Taigi didžiąją dalį darbų padarėme savo rankomis. 30 metų negroję vargonai su mano pažįstamų šeimų Kaune pagalba taip pat buvo atnaujinti. Viskas vyko labai greitai – liepos 2 d. mes jau atidarėme atnaujintą bažnyčią“, – pasakojo kunigas.

Siekia, kad žmogus atrastų didingumą

Kunigas džiaugiasi ne be jo pagalbos laimėtu Išlaužo kaimų bendruomenės projektu aplinkai gerinti.

„Numatyti takai, gėlynai, fontanas, kad žmogus, čia atvykęs, rastų, kur pasivaikščioti, pasėdėti. Esame domėjęsi Tiškevičių dvaro parko archyvais, taigi atitinkame buvusio dvaro parko idėją. Vėliau svajojame apie tikrus, autentiškus bažnyčios rūsius, kurių 160 metų nebuvo palietusi civilizacija. Juose norime įrengti edukacines erdves, religinių rakandų, Išlaužo žuvies, miestelio krašto ekspozicijas. Bažnyčia iš dvaro griuvėsių pastatyta prieš 88 metus, todėl tai ne paprasta kaimo bažnyčia, o specifinė, dvariokų.

Asmeninio albumo nuotr./Vilius Sikorskas
Asmeninio albumo nuotr./Vilius Sikorskas

Septynerius metus dėsčiau liturgiją, todėl norėjau, kad ir pas mus ji būtų kokybiška. Mūsų mišiose dalyvauja garsūs muzikai, vokalistai. Turime vieną garsiausių tenorų – Vaidą Vyšniauską, yra dainavęs Rokas Laureckis ir t.t. Kad prisiderintume prie atlikėjų kūrybos formato, ieškome jiems tinkamų kūrinių, jeigu reikia, paruošiame aranžuotes, repetuojame prieš mišias. Todėl įvyksta tikrai kokybiškas pasirodymas. Taip pat rengiame koncertus, bendradarbiaujame su Prienų kultūros centru, kuris turi nuostabias sales, bet dalį savo festivalių rengia pas mus“, – dalijosi pašnekovas.

Šalia viso šio kultūrinio judėjimo kuriasi VŠĮ „Išlaužo Dievo dvaras“, prie kurios prisijungti kviečiami ne tik parapijiečiai, bet ir visi Lietuvos žmonės, įvairiausių sričių profesionalai.

„Būdamas šioje bažnyčioje supratau, kad nebūtina Dievo motinai apsiverkti, kaip tai įvyko Šiluvoje, Lurde ar dar kur nors, kad tos vietos šventovė taptų garsi. Atkūrę meno kūrinius ir muziką, mes, manau, tampame tikrai gražiu Dievo dvaru, kurio tikslas – puoselėti žmogaus dvasingumą. Mes visi ieškome didingumo savo gyvenime. Norisi, kad žmogus, atėjęs į šią terpę, jį pajaustų. Ir mums sekasi. Supratę, kad nesame pavieniai bendruomenės nariai, bet mūsų galia vienybėje, praaugome vietinės bendruomenės rėmus. Į Išlaužo bažnyčią važiuoja žmonės“, – svarstė V.Sikorskas.

Pasak jo, egzistuoja toks alegorinis pasakojimas. Jeigu parapijos kunigas yra šventas, parapija nebūtinai yra šventa, bet pamaldi, nes mato kunigą šventą. Jeigu kunigas nėra šventas, o tik pamaldus, parapija nebūtinai pamaldi, bet tikinti, nes mato kunigą pamaldų. Jeigu kunigas nėra pamaldus, o tik tikintis, jo parapija yra bedievė. Kitaip tariant, kunigas turi pats gyventi tuo, ką sako. Tik tuomet juo seks kiti.

„Labai siekiu, kad būčiau tokis, kuris gyvena tuo, ką sako. Visada turi būti vaisiai. Aš tikiu, kad kiekvienas žmogus turi kokį nors talentą, kuris duoda vaisius, svarbiausia jį naudoti. Man Dievas davė talentą muzikoje, mene, todėl skiriu dėmesio muzikai, puošiu altorius iš kaimo gėlių. Nors esu vyras, Prancūzijoje keletą metų teko turėti tokias pareigas

Aišku, mes, kunigai, esame ir žmonės, todėl jūs visada būsite teisūs mus taisydami, jei suklysime ar būsime netiesoje, o mes už tai jausimės dėkingi. Mano, kaip kunigo, šventumas priklauso nuo bendruomenės. Bendruomenė ir kunigystė man yra kaip priemonė eiti savo pašaukimo keliu. Tikėjimo neįmanoma niekaip kitaip parodyti, tik per savo darbus. Jeigu tikėjimas yra be darbų, tuomet mes sakome, kad ir velniai yra tikintys, nes tai tiesiog teorija“, – teigė pašnekovas.

Pasak K.Grybaitės, šiandien kunigo dėka parapijiečiai gali mėgautis šildomos bažnyčios jaukumu, o ne šalti prisirengus ne vieną sluoksnį šiltų drabužių. Gali atsipalaidavę sėdėti ir įsileisti tikėjimą į savo širdis, megzti dvasinį pokalbį su Dievu, būti savyje ir savo mintyse, nors trumpam pamiršę buitį ir nejausdami šalčio bei diskomforto. Senos, jau netgi grybo apimtos grindys buvo pakeistos naujomis, granito plokštėmis, kurios yra šildomos.

„Norime ir toliau kurti Dievo dvaro sodus, norime gyventi Dievo globoje išsitiesę, šviesiomis mintimis ir atviromis širdimis, dvasios augimą, buvimą savyje, buvimą su Dievu patirti apsupti estetikos ir grožio”, – sakė pašnekovė.

Šiuo metu bendruomenė renka lėšas bažnyčios durų gamybai, nes senosios jau pradeda byrėti.

Visi norintys kviečiami prisidėti:

Gavėjas: Išlaužo parapija

LT26 7044 0600 0793 4715

AB SEB bankas.

Paskirtis: bažnyčios durims

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos