Anot profesoriaus, islamą reikėtų vertinti ne vien per etninę musulmonų įvairovę valstybėse, pvz., Kaukaze, Albanijoje, Kosove ir kitose šalyse. Islamą reikėtų vertinti konkrečiai per religijos išpažinimo prizmę, todėl, pavyzdžiui, Lietuvoje istoriškai islamas labiau būtų siejamas su liaudies islamu, t.y. totorių liaudies islamu.
Vertinant tai, jog islamą išpažįstančiųjų pasaulyje yra apie 1,7 milijardo, būtina įvertinti tai, jog tarp šios žmonių gausos yra nuo fundamentalių musulmonų iki visiškai tolerantiškų, kurie gali sugyventi bendrabūvyje su kitų religijų atstovais. Nuo XIX amžiaus prasidėjusi musulmonų asimiliacija su europiečiais krikščionimis dalį jų paveikė taip, jog musulmonai visai geranoriškai priėmė tai, kad jų galvos apdangalus – turbanus – pakeitė prancūziškos kepuraitės, arbatą – vyno taurė ar tradicinę duoną – bagetė. Tačiau kita dalis musulmonų į tai žiūrėjo įtariai ir ieškojo būdų tam pasipriešinti. Tarp tokių būdų galėjo būti ir taikūs, ir karingi veiksmai. Visa esmė tarp religijų susipriešinimo buvo ir yra islamo reakcija į kolonializmo – imperializmo laikais buvusį siekį vykdyti civilizavimo programas.
Visuotinė islamo baimė, arba vadinamoji islamofobija, po JAV išpuolio 2001 m. rugsėjo 11 d. ar 2015 metais prasidėjusios pabėgėlių krizės yra įprasta neapykantos raiška, kadangi ir istorijoje musulmonų (mongolų) užkariavimai taip pat kėlė dideles baimes Vakarams. Esminė skirtis tarp tradicinio islamo ir islamizmo yra ta, jog be religijos propagavimo, fundamentalus islamizmas siekia užvaldyti ir naujas teritorijas.
Lietuvoje musulmonų yra itin mažai, tačiau islamofobija yra labai didelė. Toks reiškinys implikuoja, jog tose šalyse, kur musulmonų yra daug – islamofobija yra daug mažesnė. Anot diskusijos dalyvės, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, Lietuvoje baimės ir neapykantos išraiškų musulmonų atžvilgiu pasireiškia todėl, jog gyventojai nėra su jais tiesiogiai susidūrę, jie jų tiesiog nepažįsta. Tokią nuomonę daugiausia suponuoja žiniasklaidos pranešimai ar politikų pasisakymai. Neseniai atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog beveik pusė apklaustųjų Lietuvos gyventojų nenorėtų nuomoti būsto musulmonams. Dauguma painioja musulmonus su arabais, pabėgėliais ir panašiai. Blogiausias signalas yra tas, jog Lietuvos gyventojai beveik visus musulmonus, ypač pabėgėlius, laiko teroristais. Tačiau toks suvokimas yra neadekvatus, nes dauguma pabėgėlių iš Sirijos nebūtinai yra musulmonai – tai gali būti ir krikščionys, ir apskritai netikintys asmenys.
Pasitaikančius teroristinius išpuolius Europoje žiniasklaida dažnai priskiria pabėgėliams sukeltiems išpuoliams, nors tokių išpuolių tyrimų išvados rodo, jog teroristinius aktus planavo ir surengė jau daugelį metų gyvenantys ar net gimę toje šalyje asmenys. Todėl toks musulmonų siejimas su teroristais neturėtų būti daromas. Pavyzdžiui, Lietuvos musulmonų bendruomenė, kurios žurnalistai prašo pakomentuoti dėl vieno ar kito įvykdyto išpuolio, teigia, jog jie jau pavargo nuo tokių klausimų. Kiekvienu atveju jie turi lyg ir teisintis dėl to, nors patys būna šokiruoti, griežtai smerkia ir nepritaria tokiems kardinaliems veiksmams. Kiekvienas doras musulmonas pasakys, jog visa tai, kas yra daroma Alacho vardu, ypač teroristiniai išpuoliai, – prieštarauja islamo religijai, kuri gerbia visas gyvybės formas.
Pagrindinis būdas padidinti toleranciją ir pakantumą kitos religijos atstovams būtų tik pačių Lietuvos gyventojų noras susipažinti su jais, pabendrauti ir suprasti, jog jie taip pat žmonės, tik išpažįstantys kitą religiją. Jei žydai gali ramiai gyventi ir bendrauti su krikščioniais, tai kodėl musulmonai turėtų būti išimtis?
Atsižvelgiant į statistinius duomenis, viena JAV agentūra yra apskaičiavusi, jog Lietuvoje yra 0,1% gyventojų, kurie save laiko musulmonais. Ir jų prognozės yra tokios, jog nesant drastiško migracijos scenarijaus – skaičius išliktų toks pat ir 2050 metais. Europoje, esant nedidelei migracijai, musulmonų skaičius Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Didžioje Britanijoje gali išaugti beveik dvigubai. Tad esant didelei migracijai 2050 metais Europoje musulmonų skaičius sudarytų 14% visų gyventojų. Jei migracijos scenarijus būtų žemo lygmens, tuomet musulmonų skaičius sudarytų 7,4% gyventojų, t.y. kas 10–12 Europos gyventojas būtų musulmonas.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Lietuvos identitetas – tautų mozaika“, kuris yra bendrai finansuojamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos lėšų.
