„Talentingi vaikai“ – 15min projektas apie gabius, išskirtinių talentų turinčius vaikus.
Jei auginate talentus, praneškite apie juos 15min komandai, pildykite anketą, ir mes apie jų gebėjimus ir įkvepiančias istorijas pranešime visai Lietuvai. Anketą rasite teksto gale.
Taptų penktos kartos profesionaliu muzikantu
Be pavienių pasirodymų koncertuose ir televizijoje, Teodoras savo konkursų ir projektų kelią pradėjo būdamas trejų, kai sudalyvavęs „Šilagėlės“ konkurse gavo specialų diplomą. Jis taip pat yra tapęs „Dainų dainelės“ laureatu, o dabar su dideliu džiaugsmu dainuoja projekte „Dainuok su manim“.
„Jei Teodoras pasirinktų tęsti kelią muzikoje, jis būtų penkta iš eilės profesionalių muzikantų karta mūsų šeimoje, – sako aštuonmečio tėtis – žinomas gitaristas, pedagogas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, vienas „Baltijos gitarų kvarteto“ narių Saulius S.Lipčius.
– Mano tėtis – buvęs ilgametis Čiurlionio kvarteto violončelininkas, ansamblyje grojęs net 50 metų. Jo mama – pianistė ir puiki pedagogė, o jos mama – operos solistė, dainavusi ne tik Lietuvoje, bet ir Paryžiuje su tokiomis to meto žvaigždėmis kaip Fiodoras Šaliapinas.“
Jo atsiminimai susiję su garsais, žaisti žaidimai, filmukai atsimenami pagal juose skambančias melodijas ir ritmus.
Paklaustas, kaip pats mano, ar sūnaus gabumus lėmė genai, Saulius sako, kad nežino, kokiu santykiu, bet tiki, kad tiek genai, perduodami iš kartos į kartą, tiek pati aplinka, kažką užkoduoja:
„Štai Teodoro jaunesnis brolis, nors yra visiškai kitokio būdo ir pradžioje tarsi nejautė traukos scenai, matydamas brolio nesibaigiančią meilę garsams ir pasirodymams, jau pats ima jį kopijuoti ir namuose darosi sunku išgirsti tylą“, – šypsodamasis sako pašnekovas.
Dar vaikščioti nemokėjo, bet simfonijų klausėsi
Lipčių šeimoje, kaip teigia ir pats Teodoras, nuolat skamba muzika ir dainos: „Su mama padainuojame, su didi (seneliu – aut.) mokomės groti violončele, su tėčiu irgi drauge grojame: aš – violončele, jis – gitara.“
Paklaustas, kada pasireiškė Teodoro gabumai muzikai, berniuko tėtis sako, kad pirmiausia tokiose situacijose, kai jis būdamas dar visai mažas gebėdavo labai ilgai išlaikyti koncentraciją klausydamas muzikos:
„Dar dorai vaikščioti nemokėdamas išsėdėdavo ir beveik nepajudėjęs išklausydavo visą simfoniją – tai Dvoržako, tai kurią kitą mėgstamą. Nuolat reaguodavo į mano grojamos muzikos nuotaikas, niuansus.
Truputį vėliau pradėjo eksperimentuoti su balsu, klausydavo visokiausių aplinkos ar jam dovanojamų instrumentų garsų ir mėgindavo juos atkartoti. Gavęs mėnulio būgną dovanų, nuolat eksperimentuodavo skirtingais būdais grodamas jame iškaltą garsaeilį ir visus tuos sudėtingus šuolius prisimindamas ir atkartodamas.
Taip pat pastebėjome, kad tas pačias dainas ryte atsibudęs pradeda dainuoti nuo tos pačios natos. Tada supratome, kad jo klausa – absoliuti.“
S.S.Lipčiaus teigimu, tėvų džiaugsmui ir galbūt net patogumui Teodoras vietoj įprastų vaikams žaidimų galėdavo valandų valandas pats tokius muzikinius žaidimus žaisti ir lavinti ne tik savo klausą, bet ir muzikinę atmintį.
„Galiausiai matyt visos smegenys susidėliojo taip, kad jo pasaulio matymas ir suvokimas keliavo per muzikinę prizmę: atsiminimai susiję su garsais, žaisti žaidimai, filmukai atsimenami pagal juose skambančias melodijas ir ritmus. Ir, žinoma, tas nuolatinis, nesustojantis namuose skambantis niūniavimas, dainavimas ir ritmavimas – be muzikinių garsų beveik nė minutės“, – šypsodamasis apie sūnų pasakoja Saulius.
Teodoras scenoje jaučiasi puikiai
Teodoras sako, kad iš visų instrumentų jam arčiausiai širdies violončelė, nes ji labai gražiai skamba.
Savo autoritetais jis vadina kompozitorius Mozartą, Bachą, Vivaldi. Paklaustas apie mėgstamą muziką, sako, kad labai patinka atlikėjai Jacobas Collier ir Gloria Anderson.
„Ir dar man labai patinka lopšinė. Pirmą kartą ją išgirdau dar būdamas mokyklėlėje, ta muzika buvo labai graži“, – šypsodamasis pasakoja pašnekovas.
Tėvai sako, kad svarbiausia ne laimėti, o džiaugtis gyvenimu.
Muzikiniame projekte Teodorui tenka dainuoti angliškai, o vieną pastarųjų kartų – net ir portugališkai. Pasiteiravus apie kalbas, ar nesunku dainuoti ne lietuviškai, Teodoras sako, kad anglų kalbos mokosi mokykloje, o dainuoti portugališkai jam buvo net lengviau nei angliškai.
Jaunasis atlikėjas teigia jaudulio būdamas scenoje nejaučiantis, priešingai – jam ypač gera ten būti ir labai džiaugiasi galėdamas dalyvauti muzikiniame projekte: „Jaučiuosi puikiausiai, nes man labai patinka dainuoti „Dainuok su manim“ kartu su Kristina. Mes esame draugai ir tikiuosi, kad tokie liksime ir po projekto.“
Paklaustas, kaip tėvai jį moko priimti nesėkmes – juk kurio nors konkurso gali ir nepavykti laimėti, arba iš komisijos sulaukti mažiau balsų, nei tikėjosi, Teodoras atsakymo kišenėje ilgai neieško:
„Jie sako, kad svarbiausia ne laimėti, o džiaugtis gyvenimu. Mano tėvai labai linksmi (šypsosi).“
Antrą klasę baigiantis pašnekovas džiaugiasi, kad tiek artimieji, tiek draugai išreiškia jam palaikymą ir juo didžiuojasi.
Užaugęs Teodoras norėtų būti muzikantu, bet į šį klausimą atsako gana subtiliai. „Užaugęs norėčiau būti tėčiu. Jis man labai patinka“, – apie savo muzikantą tėtį sako pašnekovas.
Džiaugiasi sūnaus gebėjimu išlikti nuoširdžiu
Paprašytas įvertinti sūnaus gebėjimus iš tėčio ir profesionalaus muzikanto perspektyvos bei pasidalyti, kokių vertinimų tenka išgirsti iš aplinkinių, projekto komisijos narių, S.S.Lipčius sako, kad pačiam vertinti savo vaiką objektyviai veikiausiai neįmanoma, nes, be viso to, ką vertini, visada kartu keliauja ir neišmatuojama meilė savo atžalai.
Labiausiai džiaugiuosi, kad Teodoras, visa tai girdėdamas, sugeba išlikti paprastas, nuoširdus ir neužriesti nosies.
„Džiaugiuosi jo gebėjimais, klausa, muzikine atmintimi, mokėjimu greit įsiminti ir pagauti muzikinius dalykus – tai labai palengvina mano darbą su jo muzikiniais namų darbais, ypač dabar, mokykloms dirbant nuotoliniu būdu, tiek grojant instrumentais, tiek teorinėse ir kitose praktinėse muzikinėse disciplinose.
O atsiliepimų tenka išgirsti tikrai nepaprastai gražių. Kad ir dabar, dalyvaujant projekte išgirstu labai jaudinančių vertinimų iš komisijos ir labiausiai džiaugiuosi, kad Teodoras, visa tai girdėdamas, sugeba išlikti paprastas, nuoširdus ir neužriesti nosies“, – sako S.S.Lipčius.
Apie tėvų požiūrį ir vertinimą
Pasiteiravus, koks jųdviejų su žmona Marta požiūris, ar stengiasi pakreipti vaikus linkme, kuri jiems atrodytų naudingesnė, ar leidžia eiti tuo keliu, kuriuo dabar patiems mažiesiems norisi, Saulius sako, kad tėvų rolė – labai subtili ir reikia pajusti, kada gali vaiką kreipti norima linkme, o kada leisti jam spręsti pačiam.
„Manau, tėvai turi jautriai reaguoti į vaikų polinkius, norus ir pasirinkimus. Net, jei pasirenkama kas nors, kas ne itin sekasi ar traukia, žiūrėti į tai kaip į terapinę, edukacinę veiklą, stimuliuojant kažkokius smegenų centrus, kurie kitu atveju būtų pamiršti, tobulinant vaiko savybes, kurios gali praversti nebūtinai tiesiogiai.
Reikia pajausti, kada galima norima linkme pasukti, kada šiek tiek paspausti, o kada leisti vaikui pačiam padaryti sprendimus.
Taip pat gana svarbi tėvų pagalba pagal galimybes išmokyti vaiką siekti užsibrėžto tikslo ir nesimėtyti susidūrus su pirmu sunkumu.
Tėvų rolė yra labai subtili ir pilna niuansų – reikia pajausti, kada galima norima linkme pasukti, kada šiek tiek paspausti, o kada leisti vaikui pačiam padaryti sprendimus.
Mūsų atveju, bent su Teodoru, užduotis labai lengva – jis pats veržiasi į sceną, joje atgyja, o be muzikos tiesiog negali gyventi“, – sako S.S.Lipčius.
„Talentingi vaikai“ – 15min projektas apie gabius, išskirtinių talentų turinčius vaikus.
Jei auginate talentus, praneškite apie juos 15min komandai, pildykite anketą, ir mes apie jų gebėjimus ir įkvepiančias istorijas pranešime visai Lietuvai. Anketą rasite čia.