Paulius yra kurčiasis, kuris dabar užsiima vaizdo klipų pritaikymu turintiems klausos negalią. Jis keliauja įgyvendindamas tarptautinius projektus ir bendrauja su jaunimu iš įvairių Europos šalių. Kaip gestų kalba padeda bendrauti jaunuoliams iš visos Europos? Kaip padėti negirdinčiam įsijausti ir pajusti muziką? Mintimis apie gestų kalbą ir jos pritaikomumą pašnekovas dalinasi su tinklaraščiu Euroblogas.lt.
Paulius – aktyvus Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos tarybos narys, aktyvumu ir pozityvumu prisidedantis prie gestų kalbos populiarinimo ir bendruomeninių veiklų.
Egzistuoja gestų kalbos vertimo centrai
Reikia paminėti, kad lietuvių gestų kalba yra oficialiai pripažinta kurčiųjų gimtąja kalba jau 24 metus.
„Keičiasi požiūris – anksčiau vadinta „beždžionių kalba“, dabar ja bendraujama daug profesionaliau. Žinoma, mes patys turime rūpintis vertėjais, kiekviename mieste yra gestų kalbos vertimo centrai, kuriuose galima užsisakyti šias vertimo paslaugas nemokamai ir be jokio limito. Gestų kalbos vertėjai − tai kurčiųjų ausys, kurios padeda komunikuoti. Jų paslaugų reikia ne tik kurčiajam, bet ir girdinčiajam, kad galėtų susikalbėti įvairiausiose gyvenimo situacijose – tiek suprasti dėstomas paskaitas universitete, tiek šio interviu susitikimo metu“, – pasakojo Paulius.
Lyginant Lietuvos ir kitų ES šalių situaciją, galime matyti skirtumus − kai kur galioja limitai, kiek valandų vertimo priklauso vienam kurčiajam, taigi Lietuva šioje srityje yra geras pavyzdys. Kai kuriose valstybėse vis dar yra žema gestų kalbos vertimo kokybė, arba trūksta vertėjų. Kaip pritaikymo kurtiesiems pavyzdys yra laikomos Jungtinės Amerikos Valstijos ir joje egzistuojančių paslaugų prieinamumas.
„Dalyvaujant renginiuose su vienu vertėju komunikuoti yra sunkoka, nes jis negali taip greitai persijungti ir išversti kurčiojo kalbos girdintiesiems, taigi idealiausias variantas būtų trys vertėjai. Vienas vertėjas verčia į gestų kalbą (pateikiamą žodinę informaciją), kitas vertėjas verčia mano pasisakymus, tai yra, iš gestų į žodinę, o trečias vertėjas rūpinasi trečiaisiais garsias – ar tai būtų aplinkiniai intarpai, papildomi garsai. Toks vertimas būtų pats puikiausias, jis užtikrintų gerą kokybę“, – pašnekovas įvertino, kokios paslaugos labiausiai tiktų sklandžiai komunikacijai.
Paulius yra kurčiasis, kuris dabar užsiima vaizdo klipų pritaikymu turintiems klausos negalią.
Lietuvių gestų kalba skiriasi nuo tarptautinės gestų kalbos
Paulius yra dažnas tarptautinių jaunimo mainų dalyvis. Su jaunimu iš skirtingų šalių bendrauja tarptautine gestų kalba. Gestų kalbos įvairiose šalyse yra skirtingos.
„Bendraujant tarptautine gestų kalba pirmi kartai buvo labai sunkūs, tačiau ją galima labai greitai išmokti, nes ji yra labai vizuali. Iš pradžių pradedi nuo gestikuliacijos, o po to pradedi suprasti atskirus gestus. Aš pats dalyvavau projekte su Ukraina, berods 2016 m., buvo daug dalyvių ir kai jie atvažiavo, turėjome iššūkių. Ukrainiečių gestų kalba yra šiek tiek panaši į rusų gestų kalbą, o lietuvių gestų kalba yra pasiėmusi kai kuriuos gestus iš rusų, taigi apie kai kuriuos dalykus galėjome bendrauti, nes mūsų kalbos kažkiek panašios“, – pasakojo pašnekovas.
„Kitame jaunimo mainų projekte, „Silent Play“, kuriame ugdėme aktorinius gebėjimus, dalyvavo 5 valstybės – Turkija, Kroatija, Čekija, Rumunija ir mes, iš Lietuvos. Turėjome mokytis tarptautinės gestų kalbos. Kvietėmės lektorius, kurie mokė šios kalbos ir, žinokite, labai lengva buvo – per dvi, tris dienas puikiai išmokome ir galėjome bendrauti“, – Paulius akcentavo, kad reikia turėti savo valstybės gestų kalbos pagrindus ir tada bus lengva išmokti.
Tarptautinė kalba yra be galo vizuali, ten svarbiausia yra kūno raiška. Lietuvoje nėra tarptautinės gestų kalbos mokymų, nors to labai reikėtų.
„Jei atvažiuoja užsienio svečias – kaip su juo bendrauti? Reikia asmeninių pastangų šiai kalbai išmokti“, – kalbėjo Paulius.
Kaip muzika verčiama į gestų kalbą – žodžiai virsta judesiais
Visi galvoja, kad kurtiesiems arba neprigirdintiems visai nereikia muzikos, bet tiesa yra tokia, kad daugelis žmonių mėgsta muziką, tik ji yra nepritaikyta. Taip Pauliui kilo mintis versti muzikinius klipus į gestų kalbą – pritaikyti muzikos klausymąsi kurtiesiems. Kaip viskas vyksta?
„Tai sunkus ir daug laiko reikalaujantis procesas. Prieš porą metų pradėjau lankyti imituojamos muzikos užsiėmimus, kurie man be galo patiko. Viskas prasideda nuo to, kad yra išrenkame dainas pagal savo skonį, žiūrime, kad tekstas būtų tinkamas versti. Mes tekstą verčiame ir keičiame, kad jis turėtų savo meninę išraišką, netaptų „sausas“. Reikia suprasti, koks yra muzikos ritmas – kokiu greičiu reikia rodyti gestus, kad sudarytum ritmo įspūdį.
Savo kūno kalba ir vertimo greičiu tu parodai, koks yra muzikos stilius. Pati muzika turi turėti garsų diapazoną – žemus dažnius, kuriuos pajungus į aparatūrą būtų galima justi vibraciją. Mes negirdime žodžių, mes skaičiuojame ritmą. Aš ne visada spėju įstoti laiku pradėti vertimą, tačiau mokausi. Maždaug prieš dvejus metus pradėjome filmuoti dainas, verčiamas į gestų kalbą“, – pasakojo tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas, dabar vis dažniau užsiimantis šių dainų vertimu.
Paulius taip pat minėjo, kad girdintieji nustemba, kai pamato dainas, išverstas į gestų kalbą – stebisi, kad gestais galima išreikšti emocijas, kad daina atrodo visai kitaip. Tai tarsi muzikos suvokimas 3D – žodžiai virsta judesiais.
Vertimų centras talkina kurtiesiems per „Skype“
„Galvojant apie dalykus, kurių trūksta, kad gestų kalba būtų patogi vartoti visiems, į galvą ateina Vengrijos pavyzdys. Vengrijoje yra sukurta programėlė „Kontakt“, kuri leidžia realiu laiku susisiekti vaizdo skambučiu tiesiogiai su kitu žmogumi (girdinčiuoju) – tavo skambučio metu yra prisijungęs ir vertėjas, kuris iš karto verčia tavo gestus ir padeda jums komunikuoti. Lietuvoje reikia skambinti į vertimų centrą „Skype“ skambučiu, tada yra išverčiama mano kalba ir perduodama kitam žmogui, tačiau tai vyksta ne realiuoju laiku, taigi tu negauni tiesioginio atsako, jo turi laukti. Kitas žmogus tada vėl turi susisiekti su vertėjų centru ir vyksta tokia komunikacija. Pas mus Lietuvoje nėra to tiesioginio atgalinio ryšio“, – apie pritaikymo galimybes užsimena pašnekovas.
Lietuvoje bendrosios pagalbos 112 numeriui yra integruojamas „Tylusis skambutis“. Tai paslauga, kai kurčiasis gali iškviesti pagalbą vaizdo skambučiu. Iki šiol kurtieji galėjo rašyti tik žinutes, bet kai nutinka nelaimė, žmogus ištiktas šoko negali tiksliai dėstyti minčių raštu, tad vaizdo skambutis yra daug efektyvesnis būdas pasiekti pagalbą − juk gyvybei gelbėti yra svarbi kiekviena minutė.
„Reikia suprasti, kad gestų kalba turi būti patogi net tik kurtiesiems, bet ir girdintiesiems – kuo daugiau žmonių sužinos, pažins šią kalbą, tuo geriau galėsime bendrauti“, – Paulius skatina visus domėtis ir būti atviresniems visuomenėje esančioms, bet negirdimoms kalboms.
