Birželio 12 dieną jau ketvirtame „Kauno maratone“ dalyvausiantis bėgikas sutiko papasakoti apie tai, kuo jį sužavėjo bėgimas ir kodėl jam šis sportas atrodo toks svarbus ir galintis Lietuvą padaryti geresne.
– Kaip gimė jūsų aistra bėgimui?
Net ir trumpas pasibėgiojimas po sunkios dienos padeda atsigauti, pradingsta įtampa.
– Šiuo metu save laikau užsispyrusiu bėgimo mėgėju. Iš tiesų bėgioju dar tik ketverius metus, nors prieš tai irgi buvau aktyvus. Žaisdavau krepšinį, važinėjau dviračiu, bet bėgimas nebuvo tarp mano sporto šakų. Kiek ankščiau bėgioti pradėjo keletas mano draugų. Tad susiviliojau ir nusipirkau bėgimo batelius. Bet jų gana ilgai neišbandžiau. Jie tik rinko dulkes spintoje.
Galiausiai, po vieno vakarėlio, dar dabar pamenu – gegužės 18 dieną, nusprendžiau, kad reikia atsistatyti pusiausvyrą ir padaryti kažką naudingo sau. Prisiminiau dulkančius batelius. Apsiaviau jais ir išbėgau pabėgioti. Nubėgau gal tik keletą kilometrų, bet to užteko, kad pajusčiau bėgimo malonumą ir norėčiau bėgti vėl ir vėl.
– Kokias bėgimo teikiamas naudas pastebėjote?
– Visų pirma, bėgimas padeda atsikratyti žalingų įpročių. Žinau, kad kitiems bėgimas padėjo be didelių pastangų mesti rūkyti ar gerti. Asmeniškai sumažėjo potraukis alkoholiniams gėrimams ar kitiem nesveikiem produktams. Pradėjus bėgioti norisi prisižiūrėti daugiau save, esi atidesnis tam, ką valgai.
Jei kalbant plačiau, bėgimas tarsi leidžia „išprakaituoti“ problemas. Bėgant galima ramiai sugalvoti sprendimus įvairioms problemoms. Net ir trumpas pasibėgiojimas po sunkios dienos padeda atsigauti, pradingsta įtampa. Smagu, kad bėgant gali pabūti vienas su savimi ar pabendrauti su įdomiais žmonėmis. Bėgant neberūpi telefonas, į jį gaunamos žinutės ir pranešimai. Šiuo metu sunku daugiau rasti laiko, kai tuo galima pasidžiaugti. Pasiekti rezultatai, nuolatinis progresas padeda ugdyti pasitikėjimą savimi ir ne ką mažiau svarbu – bėgimas daro mus laimingais.
Sportuojant išsiskiria endrorfinai, dėl kurių pasportavę ir pavargę jaučiamės laimingesni nei paprastai. Tad jei jums liūdna, eikite pabėgioti ar pasportuoti. Pasidarys geriau. 30 minučių sporto per dieną gali pailginti žmogaus gyvenimą ir jo kokybę. O ilgiau gyvenantys, laimingesni ir sveikesni Lietuvos žmonės – nauda visiems.
– Bėgant prie jūsų prisijungia įvairių mokyklų, miestų bendruomenės. Ar labai skiriasi skirtingų mokyklų vaikų fizinis pasiruošimas?
– Tikrai skiriasi. Vienų mokyklų moksleiviai kartu nubėga vos 1 kilometrą ir jiems pasidaro sunku toliau bėgti, tokio pat amžiaus ir sudėjimo moksleiviai iš kitų mokyklų kartu nubėga kelis kart didesnius atstumus. Žinoma, visus bandau padrąsinti nepasiduoti ir dar truputį pabėgti kartu. Galiausiai asmeniškai visas mokyklų bendruomenes kviečiu dalyvauti „Kauno maratone“. Čia bus apdovanota daugiausia kilometrų bendrai nubėgusi mokykla. Tai puiki proga paskatinti vaikus sportuoti ir parodyti, ką sugeba mokyklos bendruomenė. Kas gali, tegul bėga, o kiti – atvyksta palaikyti savo draugų.
– Užsiminėte apie palaikymą. Ar bėgant jis labai svarbus?
– Teko dalyvauti nemažai įvairių varžybų, o ir iš šio projekto patirties galiu patvirtinti, kad palaikymas – labai svarbus. Įvairūs plojimai, šūksniai ir paskatinimai tarsi suteikia papildomos energijos, neleidžia pasiduoti kai sunku. Net pasimiršta kelio, kojų ar kiti skausmai ir gali bėgti ramiai tolyn.
Nors jėgų prideda ir tradiciniai „varyk“, „spausk“, „jau nedaug liko“ šūktelėjimai, bet bene labiausiai veikia ir skatina išradingi, komiški ir linksmi šūkiai ar šaukiniai, kurie sukelia šypsena ar net prajuokina. Man labai patiko per vieną bėgimą išgirsta frazė „Kas čia taip greit bėga?“.
Bėgant ilgus atstumus tiesiog esi jau fiziškai išvargęs ir pasieki tokį lygi, kai bet koks palaikymas, bet kokia smulkmena labai daug reiškia. Nedalyvavusiam turbūt net sunku tai suvokti. Būtų puiku, jei kiekvienais metais Lietuvos bėgimuose publika būtų vis aktyvesnė ir atvyktų į bėgimo renginius su tikslu kuo įdomiau palaikyti bėgikų.
– Kaip vaikus paskatinti daugiau sportuoti?
– Tikiu, kad geriausias variantas – tai daryti per gerus pavyzdžius ir sportuojančius autoritetus. Vaikai tikrai mielai pabandytų bėgti ar sportuoti jei pamatytų, kad jų mylimas dainininkas, muzikantas, šokėjas, aktorius ar kitas svarbus žmogus pradėtų bėgioti ir socialinėje erdvėje ar televizijoje, reklamose tai demonstruotų.
Gera paskata dalyvauti ir visų dalyvių gaunami medaliai, prizai. Bet turbūt svarbiausias yra draugų ir gyvai matomas pavyzdys. Prie manęs jau prisijungė bene puse tūkstančio moksleivių ir kartu nubėgo bent kilometrą. Tikiuosi, kad tarp jų bus tokių, kurie pradės bėgioti patys. Gal net kada surengs bėgimo renginį savo mokykloje ar sudalyvaus didžiuosiuose bėgimuos ir galiausiai taps pavyzdžiu kitiems.
