Mokslininkai susirūpinę, kad nakties dangus nyksta tiesiog akyse. Tūkstančiai žvaigždžių, kurios dar prieš keliolika metų buvo matomos plika akimi, šiandien nublukintos ryškios, nuo didžiųjų miestų sklindančios šviesos. Prognozuojama, kad sparčiai vykstant urbanizacijai (Jungtinių Tautų Organizacijos darbuotojų atliktų skaičiavimų duomenimis, 2050 m. miestuose gyvens du trečdaliai pasaulio žmonių) visiška tamsa dings, o dangaus kūnai išblės. Kita tyrėjų komanda nustatė, kad šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vakarų Europoje gimęs vaikas turi dešimt kartų mažiau šansų išvysti tikrai tamsų nakties dangų nei galėjo matyti augdami jo tėvai. Didžiuosiuose pasaulio miestuose nakties dangus tapo violetinis ar oranžinis.
Kalbama, kad dėl susidariusios padėties kalta be saiko naudojama elektros energija. Nuo tada, kai XIX a. viduryje vokiečių mechanikas Heinrichas Göbelis sukūrė ir amerikietis Thomas Edisonas į prekybą paleido elektros lemputę, mes įgijome galios pagal savo poreikius pakeisti natūralų gamtos ciklą. Visą naktį apšviestos gatvės, automobilių aikštelės, parduotuvių, kavinių vitrinos, fabrikų, pramoninių pastatų patalpos sukėlė problemą, kurią šiandien mokslininkai vadina užterštumu šviesa. Iš tiesų ji atsirado ne tik dėl pačios elektros energijos naudojimo, bet ir dėl netinkamo apšvietimo suprojektavimo. Šviesos šaltiniai, užuot spindulius skleidę tik žemyn, juos kreipia į dangų. Gerai bent tai, kad perprojektavus apšvietimą ir taupant elektros energiją užterštumas šviesa gali būti gana lengvai sumažintas.
Prie to prisidėti galime kiekvienas. Tarptautinė tamsaus dangaus organizacija („International Dark-Sky Association“) skatina žmones nedegti šviesos patalpose ir lauke, kai ji nebūtina, vakarais užsidegti žvakių ir pan.
Šviesa, kuri susargdina
Elektros lemputės suteikė mums galimybę pakeisti natūralų dienos ir nakties ciklą. Pradėję tuo piktnaudžiauti, ėmę trumpinti naktį ir pailginti dieną, suardėme savo natūralų biologinį ritmą. Sveikatos specialistai mano, kad būtent pažeistas dienos ir nakties režimas nemažai atsakingas už mūsų dažnai patiriamą stresą, nuolat užklumpančias ligas.
Tyrimais įrodyta, kad naktinių pamainų darbininkai dažniau serga depresija, širdies ligomis, juos kamuoja sutrikęs virškinimas. Nuolatinis sėdėjimas prie dirbtinio šviesos šaltinio keičia melatonino kiekį žmogaus organizme, todėl padidėja rizika sirgti onkologinėmis ligomis. Šios srities tyrimų rezultatai parodė, kad kuo geriau apšviestoje aplinkoje miega moteris, tuo labiau ji linkusi sirgti krūties vėžiu.
Kenkia ir gyvūnams
Turbūt pastebėjote, kad naktį namuose uždegus šviestuvą visi vabzdžiai prie jo suskrenda lyg bitės prie medaus? Šviesa – galinga biologinė jėga, daugelį padarų veikianti kaip magnetas. Ji tokia stipri, kad sausumos arba jūros teritoriją apšviečiantys prožektoriai paukščius suklaidina taip, kad šie skraido aplink nerasdami, kur skristi, kol išsekę krinta žemėn. Lygiai taip pat nutinka migruojantiems paukščiams: skrisdami virš didelių miestų, apakinti ryškių šviesų, jie atsitrenkia į aukštus pastatus ir žūsta.
Įrengus apšvietimą Šveicarijos slėniuose, pastebėta, kad ėmė nykti mažieji šikšnosparniai (lot. Rhinolophus hipposideros). Jie neberanda maisto, nes prie žibintų suskridusius vabzdžius suėda kiti, šviesos nebijantys skraiduoliai.
Dirbtinė šviesa ne tik apakina ar klaidina, bet sutrikdo kai kurių paukščių, pavyzdžiui, lakštingalų ir juodųjų strazdų, natūralų biologinį ritmą. Jie ima čiulbėti neįprastu laiku, o sutrumpėjusi naktis ir ilgesnė diena, kurios metu jie gali ieškoti maisto, pakeičia paukščių migravimo įpročius, paankstina poravimąsi, sutrikdo perėjimą. Naktiniai gyvūnai, daugiausia įvairių rūšių graužikai, barsukai ir oposumai, priversti ėdesio ieškoti šviesoje, todėl dažnai tampa plėšrūnų grobiu.
Tas žvaigždėtas dangus...
Vienas iš būdų kovoti su šviesos pertekliumi ir išsaugoti nakties dangaus tamsą – nakties dangaus draustiniai. Pirmasis „Lake Hudson State Recreation Area“ įkurtas 1993 m. Mičigane (JAV). Dažniausiai dangaus draustiniai steigiami šalia observatorijų, jų įrengimas griežtai reglamentuotas įstatymų. Nakties dangaus draustinyje esantis dirbtinis apšvietimas turi būti tinkamai suprojektuotas, t. y. švietimo šaltinių skleidžiama šviesa privalo būti nukreipta į žemę, juose taip pat turi būti įrengti šviesos ekranai ir judesio jutikliai, leidžiantys išjungti žibintus tada, kai teritorijoje nevaikšto žmonės. Lankytojai parke gali nešiotis žibintus, bet turi netrukdyti kitiems grožėtis žvaigždėtu dangumi ir fotografuoti laukinę gamtą.
Būdamas dangaus parke, gali išvysti tiek žvaigždžių ir kitų dangaus šviesulių, kiek negalėsi suskaičiuoti.
Tokių nakties dangaus parkų daugiausia įsteigta Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje, keli yra ir Europoje (Škotijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje).
Be dangaus draustinių, kuriami ir nakties dangaus miestai. Daugiau kaip prieš penkiasdešimtmetį, siekiant pagerinti „Lowell“ observatorijos darbo sąlygas, Arizonoje (JAV) esančiame Flagstafo mieste pasirodė dirbtinį apšvietimą reglamentuojantis įstatymas. 2001 metais, dar kelis kartus sugriežtinus dirbtinio apšvietimo taisykles, šis miestas buvo paskelbtas pirmuoju pasaulyje Tarptautiniu nakties dangaus miestu („International Dark-Sky City“).
Toli ieškoti nereikia
Mūsų gimtoji Lietuva – nedidelė valstybė, todėl ir užterštumas šviesa mums nėra tokia opi problema kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose ar didžiausiose Vakarų Europos šalyse. Žinoma, plečiantis Vilniaus miestui, senąją, dar XVIII a. Vilniaus universiteto Centriniuose rūmuose įkurtą observatoriją prireikė iškelti į K. Čiurlionio gatvę šalia Vingio parko, o dar vėliau, apie 1969 metus, į Molėtų rajoną. Šiandien šią teritoriją saugo įstatymai, draudžiantys trijų kilometrų spindulio atstumu kirsti mišką, statyti namus ar kitus pastatus.
Lietuvos astronomai teigia, kad mūsų šalyje nakties dangus gana tamsus, jo šviesuliai aiškiai matomi. Juk ir patys žinome, kad mums nebūtina vykti į nakties dangaus rezervatą tam, kad galėtume pasigrožėti žvaigždėmis. Pavažiavus kiek toliau nuo didmiesčio, atsiveria tamsus žvaigždėtas dangaus skliautas.
Na, o jei smalsu aplankyti tikrąjį nakties dangaus rezervatą, štai jums geriausiųjų sąrašas. Juos liaupsina forumuose viso pasaulio dangaus romantikai. Primename, kad į juos patartina keliauti vėlyvą vasarą ir ankstyvą rudenį – tuo metu ryškiausiai šviečia žvaigždės.
Garsiausi dangaus draustiniai
- • „Mt. Carleton Provincial Park“ (Kanada).
- • „Lake Hudson State Recreation Area“ (JAV).
- • „Natural Bridges National Monument“ (JAV).
- • „Galloway Forest Park Dumfries and Galloway“ (Škotija).
- • „Jizera Dark Sky Park Jizera Mountains“ (Čekija ir Lenkija).
- • „Potawatomi Wildlife Park“ (JAV).
- • „Zselic Landscape Protection Area“ (Vengrija).
- • „Torrance Barrens Ontario“ (Kanada).
- • „Grasslands National Park Saskatchewan“ (Kanada).
- • „Kouchibougauc National Park“ (Kanada).
