VAISTINĖ KALANKĖ
 |
| Fotolia nuotr./Paleistuvė |
♦ Storalapių šeimai priklausanti kalankė (kalanchoe), liaudiškai vadinama tiesiog paleistuve, auginama ant daugelio palangių. Vaistinėmis savybėmis pasižymi dvi kalankių rūšys: kalanchoe pinnata ir kalanchoe daigremontiana.
♦ Atvėsus orams ir „pasipylus“ slogoms, kalankių sultys – puikus vaistas. Mat turi antimikrobinių junginių ir pasižymi sutraukiamosiomis savybėmis.
♦ Mėsinguose kalankių lapuose taip pat esama flavanoidų, organinių rūgščių, kartumynų, polisacharidų, mineralinių medžiagų (magnio, kalcio, silicio, mangano).
♦ Iš kalankių lapų išspaustos sultys tinkamos ir žaizdoms gydyti (jas naudojant žaizdos gyja beveik be randų), parodontozės sukeltam kraujavimui, gerklės skausmui mažinti (naudoti skiestas vandeniu). Grynomis galima tepti įtrūkusius maitinančių motinų spenelius.
♦ Prieš naudojant gydymui, kalankės patariama apie savaitę nelaistyti, o nuskintus lapus palaikyti šaltai 3–5 dienas.
Naminiai receptai
Infekcijų profilaktikai, slogai gydyti
Siaučiant įvairioms infekcijoms, taip pat ir gripui, kalankių sultis atskieskite vandeniu santykiu 1 su 3 ir lašinkite po 2 lašiukus į kiekvieną šnervę 2 kartus per dieną. Tirpalas puikiai pagelbės ir slogai prasidėjus.
Sunkiai gyjančioms žaisdoms
Kalankių sulčių įlašinkite į bet kurį gydomąjį tepalą, išmaišykite ir tepkite ilgai negyjančias žaizdas, pragulas, votis, susidariusius pūlinius.
ALAVIJAS
 |
| Fotolia nuotr./Alavijas |
♦ Šis labai universalus iš Afrikos kilęs vaistinis augalas, kurio botaninis pavadinamas – medėjantis alavijas (Aloe arborescens), taip pat dažnas ant mūsų palangių. Alavijas ne prasčiau nei pirktiniai, pavyzdžiui, ežiuolių preparatai, didina organizmo atsparumą. Tai daro įvairiai paruoštas alavijų lapų minkštimas.
♦ Alavijų sultyse esama medžiagų, kurios stimuliuoja organizmo gyvybinius procesus. Jos dar vadinamos biogeniniais stimuliatoriais. Šių medžaigų ypač padaugėja alavijų lapus palaikius vėsioje ir tamsioje vietoje, panašiai kaip ir kalankių.
♦ Biologiškai aktyvūs alijošiaus junginiai gerina medžiagų apytaką, slopina uždegimus, didina organizmo atsparumą ligoms, o naudojami išoriškai – skatina odos gijimą, atsinaujinimą, ją puikiai drėkina.
♦ Alijošiaus sultimis arba tyre su medumi galima gydyti arba palengvinti būklę sergant bronchitu, laringitu, net plaučių uždegimu ar bronchų astma, taip pat tulžies ir kepenų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniu gastritu, vidurių užkietėjimu. Tai ypač veiksminga priemonė lėtiniam bronchitui gydyti.
♦ Sakote, kad alavijas pernelyg neišvazdus, nebemadingas? Tinkamai prižiūrimas jis ir namų salygomis pražysta – išleidžia įspūdingo ilgio žiedynkotį, aplipusį smulkių žiedų keke. Ir tampa puikia ir nuostabą keliančia namų puošmena.
Naminiai receptai
Imunitetui stiprinti, kosuliui malšinti
Išgremškite 3–4 alavijų lapų minštimą, sumaišykite jį su 2 šaukštais medaus ir palaikykite tamsioje vietoje per naktį. Gerkite po šaukštą skystos tyrės iš ryto ir vakare siaučiant infekcijoms – būsite atsparesnė užkratams. Toks mišinys tinka ir jau susirgus. Jis palengvina atsikosėjimą, pagreitina sveikimą, jį naudojant mažiau reikia cheminių vaistų.
Nuo slogos
Prasidėjus slogai į kiekvieną nosies šnervę kas 2–3 valandas lašinti po 3–5 lašus šviežiai spaustų alavijų sulčių. Lašinant vaikui, jas reikėtų praskiesti per pusę su vandeniu.
IMBIERAS
 |
| Fotolia nuotr./Imbiero žiedas |
♦ Mažai kas žino, kad šio iš Pietryčių Azijos kilusio augalo (lot. Zingiber officinale) taip pat galima užsiauginti ant palangės. Prekybos centruose nusipirktą šakniastiebį (ar jo dalį) reikėtų pasodinti į purią derlingą žemę, laikyti šiltai vis palaistant ir po 6–8 savaičių pasirodys pirmieji daigai. Gegužės mėnesį imbierą galima pasodinti į lysvę – į derlingą žemę saulėtoje vietoje. Priaugusius šakniastiebius išsikasti galima vėlų rudenį, kai nudžiūsta lapai.
♦ Labiausiai vertinamos imbiero savybės – organizmo tonizavimas ir imuniteto stiprinimas. Imbierinė arbata gerina virškinimą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir, deja, didina apetitą. Nustatyta, kad imbieras veiksmingai malšina pykinimą nėštumo metu ir po operacijų, mažina artrito keliamus sąnarių skausmus, normalizuoja kraujospūdį. Rytuose imbieras laikomas ir lytinį potraukį žadinančiu augalu.
♦ Imbierų šaknyje daug fitoncidų, kitaip dar vadinamų augaliniais antibiotikais, todėl įvairiai paruošti naminiai vaistai tinka vartoti vos persišaldžius. Imbierų šakniagumbiuose yra šiek tiek vitamino C, B grupės vitaminų, mineralų kalio, magnio, vario, mangano, fosforo, daug biologiškai aktyvių medžiagų (glikozidų, eterinio aliejaus, kartumynų). Dėl aitraus skonio imbiero nepatariama valgyti turintiems jautrų skrandį.
Naminiai receptai
Imunitetą stiprinantis, tonizuojamasis mišinys
Sumaišykite 100 g tarkuoto arba mėsmale sumalto imbiero, dvi didelės su žievelėmis tarkuotas citrinas ir 150 g medaus. Valgykite po 1–2 šaukštelius prieš valgį. Šį mišinį galima užpilti karštu, bet ne verdančiu vandeniu ir gerti kaip arbatą.
Nuo gerklės skausmo
Šaukštą tarkuoto imbiero 2–3 min. pavirti užpylus stikline vandens. Atvėsinti, perkošti, pasaldinti šaukšteliu medaus ir gerti nedideliais gurkšneliais arba skalauti juo gerklę.
Verdant imbiero skonis paaštrėja, todėl šis nuoviras su medum ypač gerai malšina gerklės peršulį, palankiai veikia kvėpavimo takus ir lengvina persišaldžiusių ligonių būklę.
Nuo kosulio
Sumaišyti šaukštą tarkuoto imbiero, pusę šaukštelio trintų džiovintų ciberžolių ir valgomąjį šaukštą medaus. Vartoti po pusę šaukštelio užgeriant vandeniu. Malšina spazmus, padeda atsikosėti, palankiai veikia kvėpavimo takus.
