Į visus aktualius klausimus atsako „PetCity“ klinikos gydytoja veterinarė Viltė Liaugminaitė.
– Ką patartumėte tiems, kurie neapsisprendžia – auginti šunį ar katę. Kokius klausimus prieš įsigyjant gyvūną sau reiktų užduoti?
– Pirmiausia reikėtų nuspręsti, kokį gyvūną norėtumėte auginti. Šunį pasirinkite, jei mėgstate aktyvų laisvalaikį, esate pasiruošęs lyjant lietui ar sningant vedžioti savo augintinį bent 2–3 kartus per dieną. Taip pat – jei jūsų darbo valandos nėra labai ilgos ar bent vienas iš šeimos narių nuolat būna namuose.
Jei mėgstate murkiančio augintinio kompaniją, esate pasiruošęs žaidimams, jei dirbe užsibūnate ilgiau ar dirbate nepastoviu grafiku, rinkitės katę.
– Pagal ką reikėtų rinktis veislę, kokius esminius dalykus įvertinti – pavyzdžiui, augintinio dydį, jo aktyvumo lygį, charakterį, šėrimosi klausimą, ar tinka alergiškiems žmonėms ir pan.?
– Pirmiausia nuspręskite, kokio dydžio gyvūno norėtumėte. Jei gyvenate bute, ko gero reikėtų rinktis vidutinės ar mažesnės veislės gyvūną, jei gyvenate nuosavame name, turite nuosavą kiemą ar planuojate gyvūną laikyti voljere – rinkitės didesnės veislės, galbūt ilgaplaukį gyvūną.
Apgalvokite, kiek laiko galėsite skirti gyvūnui, ar planuojate su juo keliauti į parodas, galbūt į medžiokles, o gal drauge lankytis kavinėse mieste.
Įvertinkite ir savo asmenybę – jei esate energingi, mėgstate leisti laiką aktyviai, nesirinkite lėtesnių šunų veislių, pavyzdžiui, senbernarų. Jei esate pedantas ir negalite pakęsti netvarkos namuose – nesirinkite ilgaplaukio gyvūno. Įvertinkite ir savo finansines galimybes – gyvūno įsigijimas yra tik pradinė investicija, tačiau gyvūno išlaikymas (aukštos klasės pašaras, apsauga nuo ektoparazitų, kasmetiniai skiepai, apsilankymai pas veterinarus ir kt.) yra didžioji išlaidų dalis.
– Jei augintinis perkamas su kilmės dokumentais – ką reiktų žinoti, kaip patikrinti, ar dokumentai tikri, kaip atskirti sąžiningai dirbančius veisėjus?
– Perkant gyvūną ir kilus abejonių dėl kilmės dokumentų tikrumo, visada galite kreiptis į Lietuvos kinologų draugiją. Rūpestingas veisėjas visada pasidomės, į kokius namus išvažiuoja gyvūnas, papasakos apie veislę, įsileis į namus ir parodys šuniuką. Nepirkite gyvūnų iš nepatikimų žmonių, turgaviečių, kadangi nežinosite, kokios veislės gyvūną įsigysite.
– Kada geriausia augintinį atskirti nuo mamos, kokio amžiaus šuniukas ar kačiukas yra pasiruošęs keliauti į naujus namus?
– Mažas kačiukas ar šuniukas keliauti į naujus namus yra pasiruošęs būdamas 2–3 mėnesių – tokio amžiaus gyvūnas jau yra pakankamai savarankiškas. Įsigijus gyvūną, jį reikėtų nukirminti, suvakcinuoti, suženklinti poodine mikroschema. Šie veiksmai turėtų atsispindėti gyvūno europiniame pase.
– Ką svarbu žinoti transportuojant gyvūną į naują vietą: kokius daiktus reiktų pasiimti iš ankstesnių namų? Kaip palengvinti adaptaciją?
– Reiktų turėti transportavimo dėžę ar narvą, kurioje būtų galima saugiai vežti savo naująjį šeimos narį į naujus namus. Kad šiam būtų jaukiau, galite veisėjų paprašyti, kad atiduotų kokį mėgstamą gyvūno daiktą, pledą, žaislą ar pan. Taip pat reikėtų pasiteirauti, kuo gyvūnas šeriamas bei tuo pačiu pašaru maitinti bent keletą dienų, kadangi staigus pašaro pasikeitimas gali sukelti sveikatos problemų.
– Kaip reiktų pasiruošti augintinio vizitui jau naujuose namuose: kokius svarbiausius daiktus reikia turėti?
– Įsigijus augintinį, reikėtų pasirūpinti, kad namuose būtų gana ramu, nebūtų triukšmo. Šiuo laikotarpiu gyvūnas patiria nemažai streso – nauji namai, nauji žmonės, nauji kvapai, todėl reiktų padėti gyvūnui jaustis kuo komfortiškiau.
Prieš parsivežant gyvūną į namus, rekomenduojama pasirūpinti jaunojo augintinio kraiteliu – turėti guolį, dubenėlius maistui ir vandeniui, pavadėlį su antkakliu, lavinamųjų žaislų, kailio priežiūros priemonių bei mažyliams skirto maisto bei skanėstų.
Jei parsivežate namo kačiuką – svarbu nepamiršti pasirūpinti kraiko dėžute ir pačiu kraiku. Gyvūnui skirtą pašarą įsigyti vertėtų pasitarus su veterinarijos gydytojais ir veisėjais – jie patars, kokio pašaro reikėtų augančiam gyvūnui.
– Ką reiktų žinoti apie skiepus? Kada ir kaip dažnai reiktų skiepytis šuniukus, kačiukus? Kada šuniuką jau galima vesti į lauką?
– Vakcinacijos schemos gali būti dvejopos: šunis galima skiepyti dviejų arba trijų vakcinacijų schema pasirinktinai.
Pasirinkus dviejų skiepų schemą, pirmąjį skiepą reiktų atlikti, kai augintiniui sueina 8 savaitės, tuomet jį reiktų skiepyti nuo maro, adenoviruso, parvoviruso, paragripo bei leptospirozės. Antrasis skiepas turėtų būti kartojamas po mėnesio, kai augintinis sulaukia 12 savaičių – tuomet jis skiepijamas nuo šunų maro, adenoviruso, parvoviruso, paragripo, leptospirozės bei pasiutligės.
Vakcinuojant trijų skiepų schema – pirmasis skiepas turėtų būti atliekamas 6 savaičių amžiaus – nuo šunų maro bei parvoviruso, antrasis skiepas 9 savaičių amžiaus – nuo šunų maro, adenoviruso, parvoviruso, paragripo bei leptospirozės, trečiasis skiepas 12 savaičių. amžiaus – nuo šunų maro, adenoviruso, parvoviruso, paragripo, leptospirozės bei pasiutligės. Šuniuką vesti į lauką rekomenduojama po paskutinės vakcinacijos praėjus 10–14 dienų.
Kačiukai vakcinuojami 8 ir 12 savaičių amžiaus. Pirmoji vakcina skiriama nuo kačių kaliciviruso, herpes viruso bei panleukopenijos viruso, antroji – nuo kačių kaliciviruso, herpes viruso, panleukopenijos viruso bei pasiutligės. Vėliau vakcinacija turėtų būti atliekama kasmet.
– Kaip naujuose namuose mažąjį šeimos draugą pripratinti tuštintis ant palučių, dėžutėje?
– Reikėtų žinoti, kad gyvūnai gamtinius reikalus atlieka prabudę, pavalgę, baigę žaisti. Todėl, kai tik matote, kad gyvūnas pradeda sukiotis, pasidaro neramus, ieško vietos, kur galėtų nusišlapinti, paimkite jį ir nuneškite ant palutės.
Jam nusišlapinus – nepamirškite pagirti, paskatinti skanėstu. Dar vienas iš patarimų, kaip galima įpratinti gyvūną šlapintis ant palutės – palutę sušlapinti gyvūno šlapimu bei duoti pauostyti, kad gyvūnas užuostų, kur reikia eiti pasišlapinti.
– Kaip augintinį pripratinti negraužti daiktų namuose? Ar tiesa, kad taip gyvūnas elgiasi dažniausiai dėl to, kad neturi kuo užsiimti?
– Šunims, kurie mėgsta graužti daiktus namuose, pavyzdžiui, stalą ar kėdės koją – negailėkite specialių žaislų, leiskite žaisti su kramtymui skirtu žaislu, įsigykite išmaniųjų žaislų, kurie lavina mažylio protą, užsiimkite su gyvūnu lauke, stenkitės išeikvoti jo energiją.
Šeimininkams nepageidaujamas gyvūnų elgesys dažniausiai atsiranda iš nuobodulio, todėl šeimininko vaidmuo iškraunant augintinio energiją yra labai svarbus. Taip pat galite įsigyti specialių purškiklių, kurie yra kartaus skonio, todėl atbaido augintinius nuo daiktų graužimo.
– Ką reiktų žinoti apie maistą – kaip pasirinkti tinkamą, kaip dažnai gyvūną šerti?
– Maistą savo augintiniui reikėtų rinktis atsakingai. Jei šersite subalansuotu, visaverčiu, super premium klasės pašaru, greičiausiai augintinio mitybos nereiks praturtinti specialiais vitaminais ar papildais.
Iki metų amžiaus gyvūnus reikėtų šerti pašaru skirtu jauniems gyvūnams – tokiame pašare yra didesnis kiekis baltymų bei riebalų, o jie svarbūs gyvūno vystymuisi bei augimui.
Galite augintiniui pasiūlyti keleto skirtingų firmų ir skonių pašarus, kol atrasite tą, kurį gyvūnas valgys noriai, kuris geriausiai tiks jo organizmui – nekels virškinamojo trakto sutrikimų, niežulio ar odos problemų.
Pašaro kiekį reikėtų duoti tokį, koks parašytas rekomendacijose ant pašaro pakuotės, šerti rekomenduojama 3–5 kartus per dieną. Taip pat svarbu, kad gyvūnas visuomet turėtų šviežio vandens.
– Kada augintinį verta pradėti dresuoti? Kiek laiko dresūrai reiktų skirti? Ar dresuoti turėtų vienas ir tas pats šeimos narys, ar gali visi?
– Gyvūną auklėti bei nustatyti namų taisykles reikėtų nuo pat pirmų dienų, kai įsigyjate gyvūną – keisti jau susiformavusius blogus šuns įpročius daug sudėtingiau.
Norint išmokyti pirmųjų komandų, paklusnumo, reikės daug kantrybės. Svarbu, kad visi šeimos nariai dresuotų vieningai, nenuolaidžiautų ir laikytųsi nuoseklumo bei vartotų tuos pačius komandų žodžius. Per dieną reikėtų skirti bent porą valandų dresūrai. Nuo 3 mėnesių amžiaus rekomenduojama pradėti lankyti dresūros mokyklą.
– Ką reiktų žinoti apie mažo šuniuko ar kačiuko kailio, nagų, ausų ir akyčių priežiūrą?
– Jau nuo mažų dienų gyvūną reikėtų pratinti prie kailio šukavimo, nagų kirpimo, o atlikus šias procedūras – gyvūną pagirti, apdovanoti mėgstamais skanėstais. Gyvūną šukuoti reiktų švelniai, kad ši procedūra jam nekeltų baimės. Nagų karpymas – taip pat atsakingas užsiėmimas. Šios procedūros daugelis augintinių itin nemėgsta, todėl svarbu parodyti gyvūnui, kad tai nėra skausminga.
Nagučius reikėtų kirpti specialiomis žirklutėmis iki gyvosios dalies. Jei nagai šviesūs – kirpti tik baltąją dalį, iki rausvosios. Jei nagučiai tamsūs – geriau kirpti tik pačius galiukus. Įprastai mažyliams nagai auga gana greitai, todėl keletą kartų per mėnesį kirpti tikrai reikės. Jei pirmąjį kartą kirpti nagus yra nedrąsu – apsilankykite pas veterinarijos gydytoją, kuris pamokys bei parodys, kaip tai atlikti.
Ausų priežiūra gana glaudžiai susijusi su gyvūno ausų forma, plaukų kiekiu jose. Jei gyvūnas stačiaausis – reikėtų kartais žvilgtelti į ausytės vidų – jei yra nemažas išskyrų, sieros kiekis – išvalykite jį su vata bei specialiu ausų valikliu. Ausų krapštukų verčiau nenaudokite. Jei gyvūno ausys yra nulėpusios, atkreipkite dėmesį, kad ausyse nebūtų perteklinės drėgmės. Jei maudote gyvūną, po maudynių visada išsausinkite ausis vata, kadangi esant nulėpusioms ausims bei likus drėgmei, didesnė tikimybė, kad išsivystys ausų uždegimas. Atminkite – švarių ausų valyti nereikia.
Akis valyti rekomenduojama specialiu valikliu. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, ar akių gleivinė nėra paraudusi, ar nėra padidėjusio ašarojimo, pūlingų išskyrų. Esant šiems simptomams – apsilankykite pas savo veterinarijos gydytoją.
– Kaip auklėti gyvūną, norint jį pamokyti, kaip elgtis, norint sudrausminti? Kokios dažniausiai daromos klaidos vėliau atsiliepia augintinio psichikai, jo vystymuisi?
– Pagrindinė taisyklė auklėjant gyvūnus – sudrausminti iš karto, kai gyvūnas padaro kažką netinkamo. Kitu atveju gyvūnas tiesiog nesupras, kodėl jį barate. Nereikia bijoti pasakyti griežtesnį žodį, pabarti, jei reikia, tačiau gyvūno niekada nereikėtų mušti, gąsdinti, nes šis gali tapti labai baikštus ar priešingai – agresyvus.
Dėl gyvūno dresavimo, auklėjimo reikėtų kreiptis į dresuotojus ir elgesio specialistus, esant galimybei palankyti privačias pamokas – jos padės geriau suprasti gyvūno elgesį, jo psichologiją.
Gydytoja V.Liaugminaitė taip pat primena, kad užsukus į Laimingų Augintinių Miestą – „PetCity“, galėsite ne tik surasti visus reikiamus daiktus mažylio kraiteliui, bet ir pasirūpinti augintinio sveikata veterinarijos klinikose ar pasikonsultuoti su priežiūros salono specialistais, kaip tinkamai prižiūrėti gyvūno kailiuką.
