Ekologiškoms trąšoms priskiriamas kompostas, galvijų ir paukščių mėšlas, taip pat tiesiogiai iš žemės išgaunamos natūralios medžiagos – ežerų dumblas, nuosėdos, papildomai neapdorotos chemikalais. „Lietuvoje kaip ekologinės trąšos dažniausiai naudojamas mėšlo kompostas“, – sako Agrochemos“ agronomas–konsultantas Andrej Lenart.
Ekologiškos trąšos – tik su sertifikatu
Neretai painiojamos sąvokos, sodininkai–daržininkai ekologiškomis trąšomis vadina natūralias medžiagas – žaliųjų ir virtuvės atliekų kompostą, mėšlą ir kt.
„Natūralios ir ekologiškos trąšos nėra tas pats, tai skirtingi produktai. Svarbu atkreipti dėmesį į vieną niuansą. Ekologiškos iš galvijų ar paukščių mėšlo pagamintos trąšos turi turėti ES patvirtintą sertifikatą, kuris suteikiamas patikrinus visas gamybos grandines: nuo galvijų ar paukščių pašarų iki galutinio produkto“, – akcentuoja A.Lenart.
Ekologiškų trąšų pakuotės pažymėtos specialiu ženklu, kuris nurodo, kad produktas atitinka keliamus reikalavimus. „Jei žaliava trąšoms išgauta iš ūkių, kuriuose galvijai ar paukščiai buvo šeriami grūdais iš chemizuotų ūkių, toks mėšlas negali būti laikomas ekologišku“, – pabrėžia agronomas.
Naujas produktas – granuliuotas galvijų mėšlas
„Agrochema“ sodininkams–daržininkams dar praeitą sezoną pristatė ekologišką granuliuotą galvijų mėšlą, praturtintą organinėmis medžiagomis, makroelementais, mikroelementais, huminėmis ir fulvo rūgštimis. Šios trąšos didina dirvožemio derlingumą, humuso kiekį, atstato nualintas dirvas.
Pasak A.Lenart, ekologišką galvijų mėšlą paprasta naudoti, jis tinka visoms kultūroms ir sodams. Šios trąšos yra bekvapės, be cheminių priedų, ligų sukėlėjų ar piktžolių sėklų. Granuliuotas galvijų mėšlas draugiškas laukinei gamtai, tinkamas naudoti žmonių gyvenamojoje aplinkoje, vaikų žaidimų aikštelėse.
„Granuliuotas galvijų mėšlas pasižymi ilgalaikiu poveikiu, visus metus aprūpina augalus maistinėmis medžiagomis. Naudodami šias trąšas nenudeginsite augalų ir nekils pavogus jų perdozuoti. Granulės supaprastina trąšų naudojimą ir leidžia lengviau apskaičiuoti normas“, – akcentuoja A.Lenart.
Kompostuotą mėšlą įsisavina greičiau
Granuliuotas galvijų mėšlas kompostuojamas, šio proceso metu mikroorganizmai perdirba organines medžiagas, kurias geriau įsisavina augalai. Į kompostuotą mėšlą galima įmaišyti komposto, durpių, bet tinka naudoti ir be jokių priedų.
A.Lenart sako, kad jei laukuose išbarstomas kraiginis mėšlas, kaip buvo anksčiau kolūkiuose, poveikis pastebimas tik po 1–2 metų, kol mikroorganizmai perdirba medžiagas į augalams tinkamesnę formą – iš šviežio mėšlo pasisavina tik dalį naudingų medžiagų. „Patręšus kompostuotu mėšlu, rezultatas pasiekiamas tais pačiais metais“, – pabrėžia agronomas.
Tinka beveik visiems augalams
Mėšlas kaip organinė medžiaga tinka visiems augalams, išskyrus tuos, kurie mėgsta rūgščią dirvą. „Mėšlas sukelia dirvožemio šarminę reakciją, todėl netinka šilauogėms, rododendrams ir kt. Jeigu šiuos augalus patręšite mėšlu, galite pakenkti arba net pražudyti“, – perspėja agronomas.
Būtina atkreipti dėmesį, kad skiriasi paukščių ir galvijų mėšlo sudėtis. Paukščių mėšlas yra labiau koncertuota medžiaga, kuriame daug azotinių medžiagų. Padauginus šių trąšų, susidaro azoto perteklius ir gali nudeginti augalus, todėl paukščių mėšlo naudojimo normos yra mažesnės.
„Galvijų mėšlo sudėtyje azoto kiekis mažesnis, net ir padidinus kiekius, nieko blogo nenutinka, dirvožemis gauna dar daugiau naudos“, – teigia A.Lenart.
Jei nenaudojate trąšų – nualinate dirvą
Organinės trąšos ne tik papildo dirvožemį naujomis medžiagomis, bet ir atgaivina humuso kiekį, paskatina ir augalų vystymąsi, nes maisto medžiagų įsisavinamas tiesiogiai susijęs su humuso kiekiu.
„Jei daržininkas nenaudoja jokių trąšų ir mano, kad ekologiškai ūkininkauja, dirvožemyje laikui bėgant mažėja humuso kiekis. Daržovės brandindamos derlių iš dirvos paima maisto medžiagas, o jeigu nieko atgal neatiduodame, dirvožemis skursta. Pasiekiama riba, kai dirva praranda derlingumą, augalams neužtenka maisto medžiagų, subrandina tik minimalus derlius“, – pasakoja A.Lenart.
Tokiais atvejais bandoma dirvožemį atgaivinti organinėmis trąšomis, tačiau šiam procesui reikia laiko – neužteks nei savaičių nei mėnesio, dirvožemį pavyks atstatyti po 3–5 metų. O jei tuo metu ir toliau auginamos daržovės, atgaivinimo procesas dar labiau sulėtėja. „Geriau pastoviai pamaitinti dirvožemį. Privačiuose soduose, daržuose dirvai reikia pagalbos ir tai padaryti galima tik su organinėmis trąšomis“, – pataria agronomas.
Ekologiškų trąšų reikia daugiau nei mineralinių
Perkant ekologiškas trąšas pasidomėkite, kokie yra pagrindinių medžiagų – azoto, fosforo, kalio kiekiai. Pagal maisto medžiagų poreikį konkrečiai kultūrai apskaičiuojama, kiek ekologiškų trąšų reikia pasirinktam žemės plotui.
„Agrochemos“ granuliuotame galvijų mėšle yra 3 proc. azoto, 1,5 proc. fosforo ir 7 proc. kalio. Šis kiekis yra gerokai mažesnis, palyginus su bendro naudojimo mineralinėmis trąšomis „Pavasaris“, kuriose yra 18 proc. azoto, 9 proc. fosforo, 12 proc. kalio.
Ekologinių trąšų sudėtyje mažiau pagrindinių medžiagų, todėl trąšų kiekius reikia didinti. „Tam pačiam žemės plotui ekologiškų trąšų reikia 5–6 kartus daugiau nei mineralinių. Jei naudosime mažesnį kiekį, augalai augs, tačiau negausime potencialiai didelio derliaus, tik palaikysime humuso kiekį dirvožemyje“, – sako A.Lenart.
Agronomas pabrėžia, kad svarbu išlaikyti balansą tarp dirvožemio derlingumo ir augalų sunaudojamų medžiagų kiekio.