Lietuvoje CV vaizdo įrašai dar nėra populiarūs
Pastaruoju metu užsienyje vis garsiau kalbama apie naują tendenciją – darbdaviai kandidatų reikalauja ne tik pridėti įprastą gyvenimo aprašymą, bet ir vaizdo įrašą, kuriame trumpai prisistato. Vis dėlto profesionali CV, motyvacinių laiškų ir „LinkedIn“ profilių kūrėja, konsultantė Vytautė Jurgaitytė Lietuvoje kol kas tokių pokyčių nepastebi.
„Nė karto iš klientų nesulaukiau užklausų, kad jie norėtų pradėti kurti vaizdo įrašus. Dauguma net nežino apie tokią galimybę ir niekada jos nesvarstė, – sako konsultantė. – Tiesa, yra skelbimų, kuriuose vietoj CV prašo atsiųsti trumpą prisistatymą vaizdo įrašu, bet tai labiau išimtis nei taisyklė. Tokiu formatu pateiktas CV kol kas labiau propaguojamas nebent kūrybinėse pozicijose.“
Pandemija nemažai prisidėjo prie darbo reikalų perkėlimo į internetinę erdvę, tačiau CV vaizdo įrašų eros pradžią, anot specialistės, nulėmė kitos priežastys.
„Skambučiai su vaizdu, darbo pokalbiai, konferencijos, seminarai per ekraną įgalino prisistatymus vaizdo įrašu kaip alternatyvą tradiciniam CV ar „LinkedIn“. Vis dėlto toks formatas nėra labai nauja priemonė pasaulinėje rinkoje. Jis buvo naudojamas ir anksčiau, tik labiau kaip nišinis.
Svarbu suprasti, kad vaizdo įrašo formatu pateiktas CV tam tikrais atvejais yra techniškai sunkiau įgyvendinimas nei tradicinis gyvenimo aprašymas. Nepakanka savęs įrašyti telefonu, nes retas vadovas patikės profesionalumu ir potencialiu talentu. Vaizdo įrašas turi būti su grafiniais sprendimais, užrašais, kurie atspindėtų patirtį, kompetencijas, konkurencinį pranašumą.
Be to, atkreipkite dėmesį, kur keliate vaizdo įrašą. Jeigu pretenduojate per įdarbinimo platformas ar įmonės svetainėje pateiktą formą, ten gali neleisti įkelti tokio formato“, – aiškina V.Jurgaitytė.
Pradėjus populiarėti CV vaizdo įrašams, daugeliui žmonių ėmė kilti klausimas, kuo tai skiriasi nuo įprasto interviu vaizdo skambučiu. Kaip aiškina kūrėja, toks CV pirmiausia turi patraukti potencialaus darbdavio dėmesį ir tik tuomet lauktų darbo pokalbis.
„CV vaizdo įrašai yra alternatyvi priemonė pristatyti save ir sudominti darbdavį kūrybišku būdu, tačiau tai negarantuoja, kad būsite pakviesti į interviu. Toks formatas gali parodyti kandidato motyvaciją, norą, užsidegimą, gebėjimą naudotis tam tikromis programomis, sklandaus kalbėjimo įgūdžius“, – teigia V.Jurgaitytė.
CV vaizdo įrašai neatstoja tradicinio gyvenimo aprašymo
Dalis kandidatų, pamatę, kad norima įmonė nurodo pridėti CV vaizdo įrašo formatu, pasipiktina, nes neturi tam įgūdžių, o ir būsimas darbas nėra susijęs su tuo, ko reikalauja tokio CV sukūrimas.
„CV vaizdo įrašus techniškai sukurti sudėtingiau nei CV paprastu, tradiciniu formatu, tad tai gali sukelti frustraciją kandidatams. Jei pretenduojama į daugiau nei vieną poziciją, reikės prikepti kelis vaizdo įrašus, o tai užims laiko.
Tam tikrais atvejais CV vaizdo įrašuose turi atsispindėti ne, pavyzdžiui, kandidato viešojo kalbėjimo įgūdžiai, o kitos kompetencijos: kūrybiškumas, gebėjimas save pristatyti žodžiu. Jei žmogus bijo kalbėti prieš auditoriją, tai nėra tas pats – čia labiau šnekama su savimi prieš kamerą“, – pastebi V.Jurgaitytė.
Nusprendus pridėti CV vaizdo įrašą, specialistė pataria atkreipti dėmesį į trukmę ir failo dydį – toks prisistatymas turi būti itin trumpas ir tikrai nepriminti filmo.
„Būtina pasirašyti tekstą, kurį transliuosite, ir per pirmas sekundes sudominti žiūrintįjį. Informacija turi būti aktuali ir implikuoti jūsų pasiekimus bei motyvaciją. Be to, vaizdo įrašas turi būti geros kokybės“, – rekomenduoja V.Jurgaitytė.
Kol Lietuvoje toks CV formatas dar nėra populiarus, tai gali būti tinkamas būdas siekiant išsiskirti iš kitų kandidatų ir atkreipti darbdavio dėmesį. Tiesa, kaip pabrėžia konsultantė, kuriant vaizdo įrašą, būtina tai daryti profesionaliai.
„Aš esu profesionalumo ir gebėjimo parodyti, kokią vertę jūsų egzistencija įmonėje sukurs, gerbėja, – šypsosi V.Jurgaitytė. – Nereikia tapti tokiu kandidatu, kuris persistengia, kad pakliūtų į darbo pokalbį, o pradėjęs dirbti pasirodo esantis vangus, tingus, nekompetentingas.
Norint išsiskirti, žinoma, galima kurti vaizdo įrašą, bet jis turi būti tik papildoma priemonė prie įprasto CV ir „LinkedIn“. Nebent kandidatas neturi patirties ir nori sužavėti savo užsidegimu, aistra, motyvacija, asmeninėmis savybėmis. Jeigu norite pretenduoti į svajonių poziciją, pasidarykite namų darbus apie įmonę, jos veiklą, o tuomet pristatykite savo idėjas.“
Nereikia tapti tokiu kandidatu, kuris persistengia, kad pakliūtų į darbo pokalbį.
Kaip teigia gyvenimo aprašymų ir motyvacinių laiškų kūrėja, CV vaizdo įrašas teoriškai yra tinkamas kone visoms pozicijoms, tačiau realybė kiek kitokia.
„Pasirenkant tokį CV, svarbu yra ne tik pozicija, į kurią pretenduojate, bet ir įmonės kultūra, vadovų požiūris, įmonės komunikacija, skleidžiama žinutė. Vis dėlto laikantis profesionalumo, etiketo, manau, kad toks formatas nėra tinkamas darbinantis, pavyzdžiui, į gydytojo poziciją“, – svarsto V.Jurgaitytė.
Dalis žmonių CV rašymą vertina kaip rimtą iššūkį, kurį ganėtinai sunku įveikti, tačiau specialistė gerų žinių jiems neturi – vaizdo įrašo formatas negali atstoti tradicinio gyvenimo aprašymo.
„Vaizdo įrašas yra žodžiu pasakytas turinys. Jei žmogus negali parašyti sklandaus teksto, ar jis galės pasakyti jį žodžiu? Man buitinis prisistatymas neatrodo tinkamas, o geram vaizdo įrašui reikia žinių ir gebėjimų.
Jeigu žmogus geba kurti nuostabius vaizdo įrašus, kuriuose keliais sakiniais pabrėžia viską, kas turėtų būti jo CV, tuomet tai gera išeitis. Tačiau nepamirškime, jog vaizdo įrašai nėra populiarūs ir nėra plačiai naudojami Lietuvoje“, – pabrėžia V.Jurgaitytė.
Jei žmogus negali parašyti sklandaus teksto, ar jis galės pasakyti jį žodžiu?
Kalbėdama apie naujas tendencijas, konsultantė pastebi ir vis svarbesnėmis tampančias draugų rekomendacijas.
„Pavyzdžiui, žmogus dirba didelėje, labai gerai vertinamoje įmonėje, kur įprastai nuolat ieškoma darbuotojų. Esami darbuotojai tokiu atveju vadovams rekomenduoja savo pažįstamus, patikimus draugus, – išskiria V.Jurgaitytė.
– Be to, žmonės labai aktyviai rašo įmonėms net tada, kai nėra konkretaus skelbimo. Tai populiaru JAV, kai trokštama dirbti pačiose inovatyviausiose, geriausiai vertinamose įmonėse. Tampa įprasta tiesiog parašyti įmonei ir pasakyti, kad nors ir nėra pasiūlymo, labai norėtųsi pas jus dirbti.“
Įvardijo dažniausiai daromas klaidas
Kaip teigia specialistė, darbinantis didžiausia klaida yra jaučiama baimė, stresas ir nerimas, tačiau ne mažiau svarbus ir visiškas nepasiruošimas darbo pokalbiui.
„Reikia būti pasirengus ne tik atsakyti į klausimus, bet ir juos užduoti, būti pasidarius namų darbus apie įmonę. Vaizdo pokalbis yra lygiai toks pat, kaip gyvas interviu. Etiketo reikia laikytis tiek susitinkant gyvai, tiek nuotoliu. Turėtų būti neutralus fonas už nugaros, gera garso ir vaizdo kokybė, profesionali apranga, tvarkinga šukuosena“, – išskiria V.Jurgaitytė.
Nors tradicinius CV dažnas yra rengęs ne kartą, juose, anot konsultantės, vis dar daromos kelios pagrindinės klaidos. Pavyzdžiui, itin prastos kokybės nuotrauka, netinkamas el. paštas, šeimyninės padėties ir namų adreso nurodymas, gramatinės klaidos.
„Specialistai ir vadovai turėtų orientuotis labiau į pasiekimus, o ne tik į atsakomybių išvardijimą. Svarbu, kad patirtyse aprašyta informacija koreliuotų su kompetencijomis ir paminėtomis savybėmis. Nerašykite lojalumo, jei per porą metų kelis kartus pakeitėte darbo vietą, taip pat – lyderystės, jeigu jos savo veiksmais nepademonstravote ir nepagerinote įmonės efektyvumo ar kultūros, – pasakoja V.Jurgaitytė. – Kiekvienas žmogus yra unikalus, tad pasistenkite tai atvaizduoti.“
Kūrėja pastebi, kad kartais žmonės taip stengiasi pateikti informaciją, kuri nėra itin aktuali, jog pamiršta pačią svarbiausią dalį.
„Labai svarbus nuoseklumas – to siekite ir karjeroje, ir gyvenimo aprašyme. Tinkamai, matomoje vietoje pateikite kontaktus, kur turėtų būti telefono numeris, el. paštas, „LinkedIn“ nuoroda, jei turite.
Patirtis, kuri atitinka darbo skelbimo reikalavimus – neaktualios ir senos rašyti nereikėtų. Įgūdžiai, pasiekimai, išsilavinimas, kalbų mokėjimas. Kiekviena pozicija turi atitinkamus dalykus, kuriuos reikėtų akcentuoti. Jei tai informacinės technologijos, išskirkite kompetencijas, skirtas būtent šiai sričiai“, – aiškina V.Jurgaitytė.
Labai svarbus nuoseklumas – to siekite ir karjeroje, ir gyvenimo aprašyme.
Kuriant CV, specialistės teigimu, pirmiausia dėmesį reikėtų skirti turiniui, o tik tuomet dizainui, kuris yra tik papildantis, bet ne viską lemiantis veiksnys.
„Stilių siūlau rinktis pagal poziciją ir patirtį. Nerekomenduoju spalvotų, infografinių vizualų su daugybe ikonėlių, formų, kurios apsunkina skaitymą. Dizainas ir grafiniai sprendimai yra skirti informacijai pabrėžti, o ne paslėpti. Jei einate vadovaujančias pareigas, dizainas neturėtų būti vaikiškas – jis turi atrodyti profesionaliai, minimalistiškai“, – sako V.Jurgaitytė.
Kaip pagrindinį patarimą kuriant savo CV konsultantė išskiria kuo ankstesnės patirties kūrimą karjeroje.
„Siūlau būti iniciatyviems, spręsti problemas, įveikti iššūkius, kurti pasiekimus, įgyti kompetencijų – tuomet nereikės sukti galvos, nuo ko pradėti kurti CV. Dažna problema yra informacijos, kuri būtų įtraukianti, trūkumas, nes esame įpratę eiti į darbą, bet jame nesame linkę versti kalnų.
Patariu rinkti rekomendacijas per visą savo karjerą. Gaukite jų „LinkedIn“, el. laiškais – prašykite po projektų, bendradarbiavimo su klientais. Kai renkamės specialistą, visada skaitome rekomendacijas ir dažnu atveju jos paskatina rinktis vieną ar kitą kandidatą“, – ragina V.Jurgaitytė.
Dažna problema yra informacijos, kuri būtų įtraukianti, trūkumas, nes esame įpratę eiti į darbą, bet jame nesame linkę versti kalnų.
Prabilusi apie galimas naujoves ateityje, kūrėja sako nemananti, kad CV greitu metu išnyks. Kaip pavyzdį ji pateikia JAV, kur gyvenimo aprašymai vis dar dažnai naudojami.
„Atsiradus „LinkedIn“, atrodė, kad CV era baigsis, bet taip neatsitiko. Keičiasi darbuotojų paieškos būdai, atsiranda nauji įdarbinimo procesai, tačiau CV išlieka stabili priemonė, nes ji – itin paprasta. 1–2 puslapiuose žmogus pateikia visą profesinę patirtį, pasiekimus, kompetencijas – kol kas nėra geresnės ir greitesnės formos, kaip potencialiam darbdaviui susipažinti su kandidatais iki pokalbio.
Kuriamos įvairios platformos, kurios suteikia galimybę pretenduoti be CV, tačiau nemanau, kad šie sprendimai turės įtakos CV išnykimui“, – teigia V.Jurgaitytė.
