Kritinio mąstymo laboratorija – tai nauja žiniasklaidos monitoringo ir žurnalistikos inovacijų programos „Media4Change“ socialinė iniciatyva, finansuojama Aktyvių piliečių fondo (APF), rašoma jų pranešime spaudai.
Žinomi žmogaus teisių ekspertai kartu su įtraukiosios žurnalistikos platformos bendra.lt redakcija aplankys visas Lietuvos apskritis – lankydamiesi regionuose, bendraus su vietos bendruomenėmis, žurnalistais ir sieks iš pirmų lūpų išgirsti, kokios žmogaus teisių problemos čia aktualiausios. Jautriausios ir skaudžiausios temos virs profesionalių žurnalistų parengtais pasakojimais.
Penktadienį Vilniuje įvyko pirmasis naujo projekto renginys – įvairioms organizacijoms atstovaujančių žmogaus teisių ekspertų susitikimas.
„Subūrėme savo srities specialistus iš įvairių sričių, nes jų sukaupta patirtis taps atspirties tašku mūsų projektui įgyvendinti“, – sako „Media4Change“ programos vadovė Neringa Jurčiukonytė.
Renginyje dalyvavę ekspertai teigė, kad per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų visuomenė tapo jautresnė – radikaliai pasikeitė žmogaus teisių politika, praktinio įgyvendinimo lygiai ir net kalba. Nors pokyčiai Lietuvoje galėjo būti greitesni bei kokybiškesni, visuomenė žengė milžiniškais šuoliais.
Pastarųjų metų įvykiai atskleidė ryškią takoskyrą tarp požiūrių į diskriminuojamas ar patiriančias įvairių formų smurtą bendruomenes ar asmenis. Už didmiesčių ribų neretai pasitaiko mėginimų slopinti argumentuotą diskusiją, nuomonių įvairovę ar net skatinti neapykantą, o tai veda prie žmogaus teisių pažeidimų ir visuomenės skaldymo.
„Žmonių su negalia ir karo pabėgėlių temos, LGBTQ+ bendruomenės teisių užtikrinimas, amžizmą patiriantys vyresni žmonės ir jaunimas – visose šiose srityse aktyviai veikia žmogaus teisių ekspertai, kurie supažindina visuomenę su problemomis ir skatina politikus ieškoti sprendimų, – sako docentė dr. Eglė Šumskienė, Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktorė, kuri taip pat jungiasi prie projekto ir kartu su kitais ekspertais vyks į susitikimus su bendruomenėmis Lietuvos regionuose.
– Tačiau reikia pripažinti, kad situacija už Vilniaus ribų yra vis dar sudėtinga. Regionams labai trūksta ekspertų dėmesio ir efektyvių švietimo programų.“
E.Šumskienė daug metų dalyvauja sprendžiant žmonių su negalia teisių problemas. Mokslininkei didelį nerimą kelia globos sistemos pertvarkos metu regionuose išryškėjusi žmonių su psichikos negalia atskirtis.
„Paradoksalu, tačiau bendruomenės ėmė telktis ne tam, kad parodytų empatiją, bet pasipriešinimui žmonių su negalia kaimynystei. Galima pastebėti, kad pertvarkos priešininkai savo retorikoje grįžo prie įžeidžiančių terminų ir frazių, kurių, atrodė, mūsų žodyne nebeturėjo likti“, – sakė žmogaus teisių srityje dirbanti mokslininkė.
Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos pastaruoju metu taiko principą „mąstyk plačiai, ženk mažais žingsniais“ – rekomenduoja rinktis mažus žingsnius bendraujant su vietinėmis bendruomenėmis ir taikyti individualizuotus sprendimus. Kritinio mąstymo laboratorija atitinka tokią tarptautinę pažangių šalių praktiką.
Pasak Atviros Lietuvos fondo direktorės Sandros Adomavičiūtės, pakeisti 16-a procentų auditorijos nuostatas žmogaus teisių klausimais per dvejus metus yra aukšta kartelė, kurią užsikėlė kritinio mąstymo laboratorijos organizatoriai.
„Nuostatoms keistis reikia ne vienerių metų, ne vienos iniciatyvos, tačiau šis ilgalaikis projektas – dar vienas žingsnis link proveržio mūsų darbo lauke. Žmogaus teisių diskursas be jokios konkurencijos turi būti prioritetinė valdžios ir žiniasklaidos tema“, – įsitikinusi S.Adomavičiūtė.
Stiprins žmogaus teises pažeidžiamuose regionuose
Žiniasklaidos monitoringo programa pastebi pastaruoju metu ryškėjantį neigiamą viešą diskursą kai kurių žmogaus teisių klausimais.
„Prastesnė situacija – Lietuvos regionuose, kur gyventojai jaučia atskirtį nuo didmiesčių, todėl jiems yra skirta mūsų iniciatyva“, – sako programos vadovė N.Jurčiukonytė.
Tarp priežasčių, lemiančių regionų žmonių atskirties didėjimą, ji mini geografinę regiono padėtį, vangią kultūrinę ir visuomeninę veiklą bei netolygią prieigą prie interneto.
„Nuolat besikeičiančios geopolitinės aplinkybės, COVID-19 įtampos ar gyvenimas jaučiant karo grėsmes daliai regionų gyventojų sustiprino įspūdį, kad dėmesys kai kurių grupių žmogaus teisėms kelia nesaugumą, trikdo pastovumą ir menkina tradicijas. Šie žmonės nori, kad juos išgirstų bei suprastų. Norime ir galime su jais kalbėtis ir plėsti dialogą, naudodami šiuolaikines priemones“, – įsitikinusi N.Jurčiukonytė.
Šie žmonės nori, kad juos išgirstų bei suprastų.
Vadovė teigia, kad situacijos negerina ir prasta regioninės žiniasklaidos turinio kokybė. Vietiniai gyventojai šia žiniasklaida dėl jos sąsajų ir priklausomybės su vietos valdžia arba nepasitiki, arba jose analizuojamos žmogaus teisių problemos atrodo tolimos.
Nepaisant to, kad regiono žurnalistai geriausiai pažįsta savo rajono gyventojus ir žino jų problemas, vis dėlto jiems trūksta ir įgūdžių, ir galimybių apie žmogaus teisių problemas kalbėti įtaigiai bei etiškai. Dėl šių priežasčių mažėja bendras pasitikėjimas žurnalistika.
„Regionų žmonėms sudėtinga kritiškai įvertinti dezinformaciją apie stigmatizuojamas ir į vis didesnę atskirtį patenkančias grupes. Pavyzdžiui, pernai 9-iose iš 10-ies publikacijų apie romus jie patys nė nekalbinti. Mažėjantis kalbinimo rodiklis fiksuojamas net iki tol žiniasklaidoje dažnai cituotoje LGBTQ+ bendruomenėje“, – sako N.Jurčiukonytė.
Projekto „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįsta kritinio mąstymo laboratorija“ komanda surengs dešimt susitikimų su Lietuvos regionų gyventojais bei žurnalistais. Bendrumui ir supratimui apie žmogaus teises stiprinti bus pritaikytas metodas „Gyvoji biblioteka“, kuriuo remiantis „gyvomis knygomis“ taps ir patys regionų gyventojai, ir įvairių socialinių grupių atstovai.
Į kvietimą vykti į regionus jau atsiliepė įvairių sričių ekspertai, tarp jų – Dainius Pūras, Eglė Šumskienė, Jonas Ruškus, Jūratė Juškaitė, Aušra Šimoniukštytė, Giedrė Blažytė, Kristina Mišinienė ir kiti. Pirmasis susitikimas su bendruomenėmis įvyks gegužės 25 d. Ignalinoje.
Projektas bus įgyvendinamas dvejus metus.
