Turtinga planeta
Istorikas seras Kristoferis Klarkas šiame laidų cikle atskleidžia mūsų pasaulio paveldą: geriausius žmogaus sukurtus šedevrus, gamtos paminklus, kultūrinius pasiekimus ir pasaulinius išradimus. Šešių dalių serialas siekia supažindinti žiūrovus su šio pasaulio kultūriniu paveldu ir nukelti juos į įspūdingiausius pasaulio kampelius.
Pirmojoje serijoje Kristoferis Klarkas leidžiasi į kelionę iš Afrikos žemyno. Kelionė prasideda faraonų palikimu garsėjančiame Egipte. Gizos piramidžių kompleksas – vienintelis iš septynių senovės pasaulio stebuklų, kuris vis dar išliko nepažeistas. Antrojoje serijoje Klarkas keliauja į Indiją, kurioje susipažįsta su įvairialypiais, istoriniais UNESCO pasaulio paveldo objektais. Jo kelionė prasideda hinduistų piligrimų mieste Varanasyje, įsikūrusiame prie Gango upės. Iš Indijos jis keliauja į Artimuosius Rytus, kur lanko garsiuosius UNESCO pasaulio paveldo objektus, esančius Irane ir Jordanijoje. Klarkas susitinka su klajokliais berberais, aplanko vieną seniausių žmonijos kultūrų ištakų – Vadi Rumą, tyrinėja senąjį prekybinį Petros miestą ir kitus kraštus.
Arčiau namų, Europoje, Klarkas susipažįsta su daugybe kultūrinių objektų. Jis pradeda nuo Venecijos – miesto, kuriame tūkstančius metų klestėjo prekyba, ir kuriam, deja, šiandien iškilo pavojus dėl masinio turizmo. Vėliau jis tyrinėja pilis prie nuostabiosios Reino upės, kol galiausiai atvyksta į Paryžių, šviesų ir meilės miestą. Palei Senos upę jis apžiūrinėja šio pasaulio paveldo lobius: Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, Luvrą ir Eifelio bokštą.
Galiausiai jo pasauliniai nuotykiai baigiasi Vietname, šalyje, garsėjančioje Halongo įlanka ir didžiausiais pasaulyje urvais.
Turtinga planeta per Viasat History jau nuo rugpjūčio 8-osios, kiekvieną sekmadienį, 21.00 supažindins žiūrovus su šio pasaulio kultūriniu paveldu bei nukels į įspūdingiausius pasaulio kraštus.
Kilmingųjų pasipriešinimas
1940 m. lapkričio 13 d., kai buvo bombarduojamas Londonas, Anglijos karaliaus Jurgio VI žmona, karalienė Elžbieta, atsisakė išsiųsti savo dukteris į saugiąją Kanadą: „Vaikai be manęs nekeliaus. Aš nepaliksiu karaliaus. Ir karalius niekad neišvyks.“
Šiuo vienu sakiniu naujoji Anglijos valdančioji šeima pademonstravo savo ryžtą atremti nacių puolimą. Nepaisant Hitlerio keliamos grėsmės, Karūna liko su britų tauta ir pasipriešino nacistinei Vokietijai. Karališkoji pora – parlamentinės monarchijos vadovai, palaikė ministro pirmininko Vinstono Čerčilio politiką ir priešinosi. Tiesa, Vindzorų parodytai drąsai pritarė ne visos Europos monarchijos. Kai kurios nusprendė bendradarbiauti su Hitleriu ir nacių režimu arba buvo priverstos su juo susivienyti, kad atremtų Stalino komunistinius išpuolius.
Pirmą kartą dokumentiniame filme tiriami strateginiai sprendimai, kuriuos priėmė karūnuotieji Europos vadovai, susidūrę su žemyne plintančia nacionalizmo banga. Šios šeimos, visada buvusios diplomatijos ramsčiais, norėjo parodyti, kad neprarado savo politinės įtakos, nepaisant Pirmojo pasaulinio karo sukelto monarchijų nuosmukio. Hitleris suprato, kad monarchai vis dar užima svarbią vietą politinio spektro centre.
Kokie buvo jų vaidmenys augant fašistinių partijų įtakai tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metu? Kuo nacionalistinės, karą kurstančios idėjos žavėjo kai kuriuos militaristinius monarchus, svajojusius susigrąžinti šlovę ir valdžią bei atkurti prieš Didįjį karą egzistavusį pasaulį? Visi atsakymai į šiuos klausimus naujajame 2 dalių dokumentiniame filme „Kilmingųjų pasipriešinimas“, kurio premjera jau rugpjūčio 14 d., 22.00
Irano ir Irako karas – tragedija, pakeitusi istoriją
2020 m. rugsėjį sukanka 40 metų nuo vieno žiauriausių karų šiuolaikinėje istorijoje. Irano ir Irako karas, kurį sukėlė despoto Sadamo Huseino ir musulmonų fanatiko ajatolos Chomeinio priešprieša netrukus iš žaibiško puolimo peraugo į tikrą karą, kuris grasinosi peraugti į pasaulinį konfliktą.
Šiame įspūdingame ir įtraukiančiame seriale nagrinėjamas aštuonerius metus trukęs Irano ir Irako karas, beprecedentės žudynės abiejose konflikto pusėse ir karo padaryta žala regione. Stulbinantys, naujai atrasti archyviniai kadrai iš fronto linijos sukuria itin įtaigų foną karo dalyvių liudijimams. Galima išvysti privačias nuotraukų kolekcijas, išgirsti Irako ir Irano karių, ekspertų istorikų ir vyriausybės atstovų, įskaitant daugelį iš JAV, liudijimus. Abiejų pusių kariai, dalyvavę ilgiausiame XX a. konflikte, pirmą kartą per televiziją pasakoja savo nepaprastas istorijas – tik naujame Viasat History dokumentiniame filme „Sadamas prieš ajatolą: Irano ir Irako karas" nuo rugpjūčio 16 d. šiokiadieniais, 23.45.
Daugiau informacijos rasite Facebook
