Jums nepatinka gyvūnai
Draugė įdėjo į „Facebook“ savo katės nuotrauką, ir iškart pasipylė komentarai, kokia ji nuostabi meilutė. O štai jums tik ir knieti parašyti, kad joje nieko ypatingo. Išsiliejote, o santykius tik pabloginote – kačių ir šunų savininkai į jus žvelgia kreivai ir jaučiasi nejaukiai. Jums skaudu ir liūdna, tačiau dėl to gyvūnų vis tiek nepamilote.
Specialisto nuomonė. Psichologai sako, kad žmonės, kurie nemyli gyvūnų, nesugeba priimti jų nuoširdumo, tikrumo ir visaapimančios meilės, už kurią nieko nereikalauja. Gali būti, kad tokie „nemylėtojai“ niekada neturėjo jokių kontaktų su gyvūnais – jų nelaikė namuose, nemaitino, neglostė. Tai kaipgi juos gali traukti tai, kas nepažinta ir nesuvokiama?
Antras variantas toks, kad galbūt netekote kažkada labai mylėto gyvūnėlio, kuris jums sukeldavo pačias šilčiausias emocijas, todėl jums tiesiog per skaudu. Galima ir trečia priežastis, kadangi gyvūnai įkūnija tam tikrus bruožus, pavyzdžiui, katės – nepriklausomos, šunys – draugiški ir pan. Nemylėtojui prieš akis pastatoma tai, ko jis nori savo gyvenime, bet dėl kažkokių priežasčių negauna, ir tai skatina savidestrukciją.
Tam, kad neužkluptų tokie jausmai, reikia analizės – kas jums trukdo gerai jaustis šalia gyvūnų? Kas gali padėti su jais susidraugauti? Todėl pamėginkite elgtis su gyvūnais taip pat, kaip ir su jų šeimininkais, ir pamažu atrasti harmoniją bendravime.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl žmonės vėluoja? Kai kurios priežastys stebina
Aš nemyliu vaikų
Toks pareiškimas tiems, kurie augina vaikus ir juos dievina, lyg smūgis į paširdžius. Natūralu, kad ištarusios garsiai apie nemeilę vaikams būsite varstoma piktais žvilgsniais. O jūs mąstote, kad nemylite, nes tai vargas, bemiegės naktys, ligos, savirealizacijos stoka ir daugybė kitų dalykų, kurie jums kelia šiurpą.
Specialisto nuomonė. Jie sako, kad tie, kurie nemyli vaikų dažniausiai patys dar yra vaikai, kadangi jausti stiprius jausmus galime tiems, kuriuos priimame kaip sau lygius. Ir šita baimė bei agresija atkeliauja iš vaikystės, pavyzdžiui, buvo patirta daug skausmo ir kančių. Suaugusieji „išauga“ skriaudas, tačiau „amžini“ vaikai ir toliau jaučia neapykantą ir kitus neigiamus jausmus vaikams.
Kita priežastis – egoizmas. Juk vaikelio pasirodymas, kad ir kaip norėtumėte traktuoti, jog niekas nepasikeičia, iš tikrųjų pakeičia viską. Mažylis atsiduria dėmesio centre, jam reikia laiko, šilumos ir rūpesčio, tad jūsų poreikiai kurį laiką bus nukreipti į antrą planą.
Bet kuriuo atveju – turėti ar neturėti vaikų yra jūsų apsisprendimas, tačiau pabrėžti, kokie jie baisūs padarai, – nekorektiška, juolab, kad vaikystės laikotarpio iš savo gyvenimo neišbrauksite. O gal jus kankina baimė ir per didelė atsakomybė? Arba labai gerai esate save išanalizavusi ir tiesiog jaučiate bei žinote, kad nebūsite itin gera mama?
Negaliu pakęsti savo gimtadienio
Kiekvienais metais vis tas pats – gimtadienio puota, daug draugų, sveikinimų, tostų ir tortų. Jūs jaučiatės nejaukiai ir, svarbiausia, nepatiriate jokio džiaugsmo. Ilgainiui nusprendžiate pasiimti laisvą dieną, išsijungti telefoną ir gimtadienio dieną praleisti vienumoje. Arba spjaunate į viską ir iškeliaujate ten, kur išvengsite įkyrių sveikintojų.
Specialisto nuomonė. Tokiai savijautai priežasčių gali atsirasti iš tiesų labai daug. Pavyzdžiui, jūs nepriimate savęs, todėl bet koks dėmesys jūsų personai sukelia nemalonią savijautą, nejaukų drovumą.
Kita priežastis gali būti susijusi su tėvais – galbūt nesutariate su mama ar tėčiu, jaučiate nuoskaudą ir pan. O juk būtent tėvams reikia dėkoti už tai, kad išvydote pasaulį. Todėl dėl santykių ir požiūrio į gimdytojus gali laukti ne toks ir malonus gimtadienis – persunktas pykčio arba liūdesio.
Dažnai su gimimo diena siejama ir permainų baimė. Kiekvieni metai – tai simbolis to, ką patyrėme ir išgyvenome, ko pasiekėme ir ką nuveikėme. Permainų trokšta tikri ne visi, štai kodėl kasmetinis perėjimas į kitą etapą daugeliui tampa psichologiškai sudėtingu tarpsniu.
Gimtadienio šventė daugeliui dar ir pernelyg didelė emocijų iškrova – juk žmonių psichologiniai tipai labai skirtingi. Tarkime, vienas introvertas, o kitas ekstravertas, ir tie vakarėliai bei didžiulės šventės vienam nepriimtini, skatina jaustis nesmagiai, o kitą kaip tik – nuteikia prasmingai ir džiaugsmingai.
Ir kam tie vyrai?
Ištekėjusios draugės pačios pasirinko tokį gyvenimą, manote jūs, turėdama galvoje, kad tas gyvenimas niūrus, nuobodus ir apskritai beskonis, kadangi jame vietos liko mažiau jums – draugei. Ir jeigu apskritai jums vyrai kelia siaubą, o flirtas numalšinamas dar jam net neprasidėjus, santuoka, jūsų nuomone, yra katastrofa, natūralu, kad jūsų nuomonė bus tikrai linčiuojama kitaip mąstančių aplinkinių.
Specialisto nuomonė. Jie tikina, kad tai susiję su patirtomis nuoskaudomis ir skriaudomis. Galbūt tėtis jūsų gyvenime buvo tas, kuris paliko gilius randus ir niekada nemylėjo, o galbūt patyrėte tokią skaudžią meilę, kad iki šiol nesugebate išsigydyti, ir tie jausmai jus persekioja. Natūralu, jog „vyrų nemeilės“ požiūris gimė todėl, kad jūs jaustumėtės saugi ir niekada nebepatirtumėte ašaringų patirčių.
Baisiausia, ką galite padaryti, tai visiems vyrams priskirti tokią pačią etiketę, pavyzdžiui, visus juos vadinti kiaulėmis. Pykdama ant viso pasaulio vyrų jūs tikrai nepasijausite geriau, tačiau sau pakenksite šimtu procentų.
Pasistenkite susitelkti bent jau į neutralią poziciją ir galvoti pozityviai. Galite mąstyti, jog jie visi vienodi, tačiau minčių galia daro stebuklus, todėl neigiamus teiginius keiskite teigiamais.
TAIP PAT SKAITYKITE: Moteris santykiuose: klaidos, kurios nestiprina santuokos
Aš nemyliu žmonių
Bendravimas su žmonėmis jums atnešta tik neigiamas patirtis – vieni lėti, kiti pikti, treti kvailai ir pasipūtę. Žodžiu, tokie, su kuriais jums nepakeliui. O gal tokio žmogaus ir išvis šiame pasaulyje nėra, su kuriuo būtų galima pasikalbėti?
Specialisto nuomonė. Jūs nekenčiate ne žmonių, bet žmonijai būdingų neigiamų ypatybių, žmonijos padermės. Būdami pažeidžiamos sielos ir matydami tai, kas vyksta, tiesiog negalite suvokti daugelio dalykų, kuriuos ciniškesni ir sarkazmo kupini žmonės priima kaip normalius dalykus. Beje, baisiausi žmonės iš tikrųjų yra tie, kurie abejingi viskam, kas vyksta, o ne turintys jausmus.
Ką jūs galite padaryti? Pakeiskite požiūrį ir pasistenkite pamatyti žmonėse tai, kas gera, o ne tai, kas blogai. Keiskite savo žodžius, įvertinkite tai, kas jums malonu ir prisiminkite, ką transliuojate pasauliui, tą jis transliuoja ir jums. Neskubėkite teisti, kadangi nežinote, kokiu keliu žmogus turėjo nueiti, kad tapo toks, koks yra.
