A.Žąsinui šiuo metu yra 82-eji. Iki pat 1999-ųjų nėra nieko drožęs iš medžio. Po didelių gyvenimo permainų jis nežinojo, kad jo laukia dar didesnės.
A.Žąsinas, vos atsikraustęs į dabartinę sodybą, sužinojo, kad prie trobos kadaise stovėjo kryžius. „Ką, ar aš kryžiaus nenudrožčiau“, – tuomet paklausė savęs ką tik iškeptas pensininkas, visą gyvenimą dirbęs veterinarijos srityje.
Taip ir prasidėjo. Galima sakyti, kad jis savo sodyboje turi nudrožęs beveik viską – gyvenimą, politiką, religiją, moterį, kaimynus.
Viską jis darė be jokios chronologijos, tačiau, jei labai panorėtum, galėtum sudėlioti Lietuvos istoriją nuo Mindaugo iki Dalios Grybauskaitės. Jei pasistengtum, galėtum paskaičiuoti, ko daugiau – velnių ar angelų. „Angelų daugiau“, – sako autorius, nors politikus labiau priskirtų prie nelabųjų.
Čia grynai mano špyga, kol dar nykštį turėjau.
Juokiasi A.Žąsinas ir iš savo gyvenimo – ketvirtį amžiaus išbuvo Algirdo Brazausko partiečiu. O dabar daugelyje jo instaliacijų Leninui, kūjui ir pjautuvui rodo špygą. „Čia grynai mano špyga, kol dar nykštį turėjau“, – vėl juokiasi vyras.
Stalinas, Hitleris ir Leninas surikiuoti į vieną gretą su Liuciferiu. Sako, kad tie trys yra žemiškieji velniai. Liuciferis anksčiau stovėjo ant kelmo ir ant minėtų trijų šlapinosi, bet kelmas nupuvo.
Dirbinių maišalynėje yra nemažai paminklų alkoholiui. Tai skaudi tema vyrui, apie kurią leido užsiminti tik keliais sakiniais. Aišku tai, kad alkoholis yra pražūtis, todėl nemažai metų nevartoja nė lašo. „Net alaus“, – užtvirtina A.Žąsinas.
„Duok, Dieve, sveikatos, o prie mergų – uchvatos“, – pats perskaito ir juokiasi, kad prieš dvidešimt metų jam šis užrašas dar galiojo.
Pensininkas viską mato per lengvą ironijos prizmę. Rodos, skundžiasi, kad esant eurui tapo sunkiau gyventi, bet užtat yra gera idėja meninei instaliacijai prie kelio.
Jo ragana galėtų būti tiesiog pasakų herojė, tačiau nešioja vaivorykštinį diržą – homoseksuali. Taip pat išsidrožė ir svajonių moterį, tačiau ir ši neideali – rūko. Tai, anot autoriaus, nėra gerai, bet meilei neįsakysi. Kita moteris kieme – visiškai nuoga, tačiau A.Žąsinui ji kažkodėl nepatinka.
Rado lovį – įmontavo į jį Seimo kiaulę. Atliko buitinės technikos – įkūrė virtuvę prie obelų ir viską aprašė išminties perlais.
„Duok, Dieve, sveikatos, o prie mergų – uchvatos“, – pats perskaito ir juokiasi, kad prieš dvidešimt metų jam šis užrašas dar galiojo.
Pridariau visokių nesąmonių. Na, bet vis kitaip nei visur.
Galiausiai prasitaria, kad galėjo visai kitur tą savo nežabotą energiją nukreipti, tačiau tuoj pat save išteisina: „Gal reikėjo laikyti bites... Vieta tam labai tinkama. Pridariau visokių nesąmonių. Na, bet vis kitaip nei visur.“
Atsisveikindamas lyg paslaptį atskleidžia – jo sodyboje kadaise gyveno žmogus, kuriam priklausė laukuose stovintis akmeninis malūnas.
Vietiniai žmonės pasakoja, kad šis sparnuotis dar karo metais puikiai atrodė. Kažkas iš vietinių, tuomet būdamas paaugliu, malūne padėjo rastą sprogmenį. Šis taip driokstelėjo, kad kepurė nuvirto. Dabar malūne gyvena keletas balandžių.
