Vis dėlto neatidžiai besielgiantys su gautomis dovanomis rizikuoja patekti į kuriozines situacijas ir stebėti, kaip skalbyklėje kartu su drabužiais sukasi mobilusis telefonas ar vonioje skęsta planšetinis kompiuteris. Draudikai pateikia sukauptą pačių netikėčiausių situacijų topą.
Dažniausios rizikos, nuo kurių gali nukentėti brangūs pirkiniai, yra kelios: prietaisų ekranų dūžiai, apliejimai ir įvairūs gedimai, įvykę jau pasibaigus gamintojo suteiktos garantijos terminui. Taip pat pasitaiko vagysčių, pavyzdžiui, iš užrakintos transporto priemonės.
Apmaudžios ir juokingos situacijos
Vis dėlto, kaip rodo draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ sukaupti duomenys, skubėjimo nulemtas neatidumas ar tiesiog nesėkmingai besiklostanti diena dažnai nulemia visai netikėtas ir netgi juokingas situacijas, kuriose nukenčia brangūs asmeniniai daiktai:
- Į vonią įkrito planšetinis kompiuteris;
- Žolėje paliktą telefoną pervažiavo žoliapjovė;
- Treniruočių metu išmanųjį telefoną užmynė žirgas;
- Planšetinį kompiuterį apgraužė šuo;
- Degalinėje ant automobilio stogo paliktas mobilusis telefonas pradėjus važiuoti nukrito ir sudužo;
- Statybų aikštelėje mobilusis telefonas nukrito iš dešimto aukšto, o ant jo dar užkrito plyta;
- Nešiojamasis kompiuteris buvo aplietas kava. Bandant kompiuterį išdžiovinti plaukų džiovintuvu, šis iškrito ant plytelių;
- Mobilusis telefonas kartu su drabužiais buvo išskalbtas skalbyklėje.
Kuo brangesnis pirkinys, tuo atidžiau jį saugome
„Susiklosčius netikėtoms situacijoms ir išsipildžius nenumatytoms rizikoms, išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių savininkų patirti nuostoliai vidutiniškai siekia 120 eurų, o nešiojamųjų kompiuterių savininkų – 200 eurų. Televizorių remontas kainuoja apie 170 eurų, o stambios buitinės technikos gedimų taisymas – maždaug 130 eurų“, – skaičiuoja Linas Laugalis, „Compensa Vienna Insurance Group“ rizikos vertinimo departamento vadovas.
Pasak jo, brangius pirkinius įsigyjantys gyventojai, norėdami apsisaugoti nuo nemalonių netikėtumų, dažnai renkasi įsigyto pirkinio garantinio aptarnavimo termino pratęsimą. Tokia pirkinių apsauga ypač populiari įsigyjant įvairią buitinę techniką – skalbykles, šaldytuvus, televizorius bei nešiojamuosius kompiuterius.
„Išmaniuosius telefonus, planšetinius bei nešiojamuosius kompiuterius, vaizdo kameras bei fotoaparatus gyventojai įprastai draudžia nuo dažniausiai galinčių pasitaikyti rizikų – netikėtų dūžių, apliejimų ir vagysčių. Tačiau vis dažniau norima apsaugoti ir televizorius, kurių ekranai yra lengvai pažeidžiami, o jų keitimas gali gerokai patuštinti piniginę“, – sako L.Laugalis.
Kaip išvengti finansinių išlaidų
Savo ruožtu „Warranty Expert“ pirkinių draudimo ir pratęstų garantijų atstovas Robertas Undro pastebi, kad vis daugiau buitinės technikos ir elektronikos prietaisų pirkėjų Lietuvoje, norėdami, kad pirkinys tarnautų kuo ilgiau, naudojasi pirkinių draudimo ir pratęstų garantijų paslaugomis. 2015-2016 metų duomenimis, pirkinius dažniau draudžia jaunesni pirkėjai, šeimos su mažais vaikais. Tuo metu pratęstą pirkinio garantiją mieliau įsigyja vyresnio amžiaus žmonės.
Pirkinių draudimo ir pratęstų garantijų specialistai įsitikinę, kad tokius pirkėjų įpročius lemia tai, kad perkama vis brangesnė buitinė technika ir elektronikos prietaisai. Kadangi gamintojo garantija pirkinį apsaugo tik tuo atveju, jeigu jis sugedo pagal joje numatytus įvykius, pirkėjas, numatydamas įvairias rizikas, noriai įsigyja ir pirkinio draudimą.
„Tenka pripažinti, kad šiais laikais elektronikos prietaisai nėra tokie patvarūs, kokių norėtųsi. Jei pirkinio nesate apdraudęs ar nesate įsigijęs pratęstos garantijos paslaugos, pavyzdžiui, buitinės technikos remontas gali atsieiti net iki kelių šimtų eurų – tai gana didelės finansinės išlaidos. Tačiau turintiems pirkinio draudimą, sugedęs įrenginys paprasčiausiai suremontuojamas ar pakeičiamas nauju, net įvykus ir gamintojo garantijoje nenumatytiems įvykiams“, – sako R.Undro.
