Legendomis apipinti Plateliai
Žemaitijos nacionalinis parkas – tikras atradimas tiems, kurie savo kelionėse siekia susipažinti su natūralumą išlaikiusia gamta ir savitomis šio regiono tradicijomis. Parke tyvuliuoja ir didžiausias bei giliausias Žemaitijos ežeras – Plateliai, apie kurį sukurta daugybė sakmių ir padavimų. Jo plotas – 1 205 ha, vidutinis gylis –10,5 m, giliausia vieta – apie 48,5 m.
Ežere yra septynios salos, kurios visos yra valstybės saugomi gamtos paminklai. XV a. vienoje iš salų (Pilies) stovėjo Lietuvos kunigaikščiams priklausiusi pilis. Ją su Šventorkalnio pusiasaliu jungė medinis tiltas, kurio poliai išlikę iki šiol.
Norintiems pajusti Platelių dvasią verta apsistoti miškingoje vakarinėje Platelių ežero pakrantėje, pačiame ežero gale, įrengtoje poilsiavietėje – Ąžuolų saloje. Šiandien tai ežero iškyšulys, iš vienos pusės plaunamas ežero, iš kitos – apsuptas pelkės. Iškyšulys baigiasi nedidele salele, kurią nuo sausumos ir dabar skiria vanduo. Taip pat nesunku pastebėti, kad iškyšulį taip pat sudaro dvi sampilu sujungtos salelės. Tai buvo padaryta įrengiant poilsiavietę, kad ją būtų galima pasiekti ir automobiliu.
Senovėje šios trys salelės, kuriose archeologai randa pylimų liekanų, buvo atskirtos dirbtiniais grioviais. Kasinėjant pylimus aptikta perdegusio molio ir kelios stulpavietės, keramikos ir kitokių dirbinių nerasta. Tačiau giliame dugno dumble aptikta senovinių medžių dirbinių, taip pat akmuo su taisyklinga ovaline įduba, primenantis trinamų girnų akmenį.
Taigi galima įtarti, kad čia gyveno žmonės. Šiandien, atvykę į stovyklavietę, rasite įrengtas laužavietes bei vietas palapinėms statyti.
Netoli stovyklavietės pūpso Užpelkių piliakalnis. Nors jis nėra didelis, tai labiausiai matomas ir žinomas Žemaitijos nacionalinio parko piliakalnių. Jo kasinėtojai čia yra radę nebaigtų daryti akmeninių kirvukų, o vietiniai žmonės pasakoja, kad ant piliakalnio vaidenasi.
Jei turėsite laiko, aplankykite ir patį Platelių miestelį, kurį automobiliu nuo poilsiavietės pasieksite mažiau nei per valandą. Tai vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XV a. Nors čia buvusio dvaro jau nebėra, išlikę kai kurie sodybos pastatai, kuriuose įrengtos šiuolaikiškos ekspozicijos.
Dvaro sodybą supa didelis parkas, kuriame auga Raganos uosis. Tai didžiausias uosis Lietuvoje (kamieno apimtis 7,2 m, aukštis 32 m). Prieš beveik 10 metų audra nulaužė medžio centrinį kamieną dėl ko jis dabar šiek tiek keistokai atrodo. Netoli miestelio įrengta Platelių ežero apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria kerintis ežero vaizdas.
Mistinis akmenų pasaulis
Nuo Platelių vos per 20 minučių pasieksite Salantų regioninį parką. Išskirtinės jo vertybės yra prieš 26 tūkst. metų slinkusio paskutinio ledyno suformuoti ir iki šiol nepaliesti riedulynai.
Geriausia atokvėpio vieta keliaujant – prie Juodupėnų kaime esančio tvenkinio įrengta didelė poilsiavietė. Čia galėsite ne tik pailsėti, pavalgyti, bet nusiplauti kelionės dulkes tvenkinyje: stovyklavietėje sutvarkytas paplūdimio ruožas, įrengtas lieptas, persirengimo kabina, lauko tualetas, pavėsinės, šiukšliadėžės, vaikų žaidimo aikštelė, įrengtos laužavietės su suoliukais. Pailsėję galite tęsti pažintį su Salantų regioniniu parku.
Įspūdingiausias iš visų – Šauklių riedulynas. Manoma, kad čia slūgso apie 300 tūkst. kubinių metrų riedulių. Didžioji jų dalis atslinko iš Švedijos. Vyrauja nuo 0,3 iki 1 m skersmens akmenys, bet yra ir siekiančių 3 metrus. Geriausiai jie išryškėja mišku neapaugusiuose plotuose. Beje, Šauklių riedulyne yra ir didžiausias Lietuvoje kadagynas.
Iki šiol apie Šauklių riedulyną yra išlikusi legenda, jog ta didelė akmenų banda – tai švedų kariuomenė, kuri labai seniai užpuolusi mūsų kraštą, o pagoniškieji dievai nubaudę užpuolikus ir pavertę juos akmenimis. Sakoma, jog jie ir tūnos sukaustyti, kol akmenys sužydės.
Regioniniame parke yra nemažai ir didelių pavienių riedulių, pavyzdžiui, penkto pagal dydį Lietuvoje „Šilalės kūlio“ (žemaitiškai kūlis – „akmuo“) ilgis siekia net 7,48 m, plotis – 5,48 m, aukštis – 3,66 m, o didžiausia horizontali apimtis – 18,33 m. Riedulys guli kalvelėje, kurią seniau iš visų pusių supo pelkės, o per jas link Šilalės kaimo vedė kūlgrinda (akmenų grindinys).
Pasak padavimo, po akmeniu miega vėjo sūnus, XVI–XVII a. čia veikė pagoniška šventykla su židiniu ir akmens aukuru. Manoma, kad šiam akmeniui pagoniškose apeigose tekdavo svarbus vaidmuo.
Prie pat kelio Plungė–Skuodas Šauklių gyvenvietės pradžią žymi granitinis Šauklių akmuo, kurio aukštis – 2,80 m, ilgis – 5,10 m, plotis – 2,50 m, apimtis – 12,80 m. Dalis šio akmens yra Palangoje – ant jos stovi Jūratės ir Kąstyčio skulptūra.
Erlos ir Alkupio upių santakos slėnyje prie Salantų stūkso ledynmečio suformuota didžiulė kalva – Alkakalnis. Pasak padavimo, kalvą kadaise juosė ežeras, o ant jos buvo pagonių šventykla, kurioje prie didelio ąžuolo degė šventoji ugnis, prižiūrima vaidilutės ir žynio. Šventykla buvusi skirta žalčių dievui Pilvyčiui, o joje laikomus žalčius vaidilutės maitino Salanto slėnyje esančiame Gaidžio kalne.
Šiose apylinkėse gimęs ir augęs vyskupas M. Valančius (beje, Nasrėnų kaime yra jo muziejus) mini, kad pagonys šventąją ugnį ant kalno garbino dar ir XVII a. Alkakalnio papėdėje išlikęs akmuo su dubeniu. Manoma, kad tai šventyklos aukuras. Už jo trykšta šaltinis, kurio vandenį žmonės vartojo akių ligoms gydyti.
O jeigu norite pasigrožėti per parką tekančios Minijos krantais, būtinai apsilankykite Dyburių atodangoje. Tai viena įspūdingiausių Minijos upės slėnyje esančių atodangų, kurios viršuje įrengta apžvalgos aikštelė.
Kairiajame Minijos krante įsikūrusiame Abakų kaimo pakraštyje atrasite garsųjį Kartenos Lurdą. Tai šventa vieta, kurioje įrengta akmenų mūro Lurdo grota su Švč. Lurdo Marijos skulptūra. Tikima, kad prieš ją esančio šaltinio vanduo turi gydomųjų savybių. Kiekvienų metų rugsėjo 8 d. šioje vietoje vyksta pamaldos.
Ramybės oazė Mosėdyje
Būnant Salantų regioniniame parke verta užsukti ir vos už kelių nuo jo esantį vieną seniausių Žemaitijos miestelių – Mosėdį. Pirmą kartą jis paminėtas kryžiuočių raštuose 1253 m. Kairiajame Bartuvos upės krante stūkso Mosėdžio piliakalnis, menantis dar I tūkst. laikus. Iki pat XX a. ant piliakalnio stovėjo dvaras, priklausęs Žemaičių vyskupui, o 1544 m. Mosėdyje pastatyta pirmoji bažnyčia šiame Žemaitijos regione.
Prie Bartuvos užtvankos stovi vandens malūnas, kuriame įkurtas Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus, kurį nuo 1957 m. kūrė ir puoselėjo gydytojas Vaclovas Intas. Čia sukaupta daugiau kaip 150 tūkst. akmenų kolekcija, nuo didžiausio – sveriančio 50 tonų, iki vos kelių gramų akmenėlio. Muziejuje rengiamos edukacinės ekskursijos vaikams ir moksleiviams, o patį muziejų supa parkas, kuriame auga 15 ypač vertingų augalų rūšių.
Pavargus nuo įspūdžių geriausia vieta pailsėti – prie Mosėdyje esančio tvenkinio įrengta didelė poilsiavietė. Čia yra viskas, ko reikia civilizuotam poilsiui gamtoje – sutvarkytas paplūdimio ruožas, įrengtas lieptas, persirengimo kabina, lauko tualetas, pavėsinės, šiukšliadėžės, vaikų žaidimo aikštelė, įrengtos laužavietės su suoliukais.
Čia drąsiai galite būti tiek ilgai, kiek norėsite. Juolab kad šalia poilsiavietės įrengtas 3,5 km ilgio pėsčiųjų takas su informacine sistema, suolais, nuorodomis, informaciniais stendais. Pasivaikščioti įrengtu pėsčiųjų taku taip pat galima ir apie tvenkinį.
Neatrastos Pamario vietos
Dar vienas Vakarų Lietuvos traukos objektas – Nemuno deltos regioninis parkas. Turbūt jau esate buvę Ventės rage ir čia įsikūrusioje ornitologinėje stotyje, kurioje galima stebėti žieduojamus paukščius, tačiau tai ne vienintelė vieta, kurioje verta apsilankyti būnant Pamaryje.
Ant Kuršių marių kranto kelių šimtų metrų atstumu nuo Kintų–Ventės rago kelio prasideda lengvai pasiekiamas turistams 2 km ilgio Kintų girininkijos pažintinės rekreacijos takas. Nė neįsivaizduojate, kokie unikalūs, magiško grožio vaizdai čia atsiveria į vandens platybes ir anapus marių esančią Kuršių neriją!
Užburiantys smėlynai, margaspalvis žvyras ir kriauklelių kilimas – šis įspūdingas kraštovaizdis ėmė formuotis dar prieš 13 tūkst. metų, kuomet atsitraukė paskutinis ledynas. Tais laikais pietinėje Kuršių marių dalyje telkšojo ežeras, o šiaurinėje dabartinių marių dalyje plytėjo įlanka, kurioje ilgainiui susiformavo pamario žemuma. Nendrėmis apaugusioje marių pakrantėje plyti properšos, iš kurių atsiveria akį džiuginantys vaizdai į marių vandenis ir anapus jų esančią Kuršių neriją.
Saulėtomis dienomis gerai matomi Kuršių nerijos pustomi ir kalninėmis pušelėmis apaugę kopų kontūrai, pakrančių gyvenvietės, Pervalkos švyturys, o taip pat mariose plaukiojantys laivai. Kai kuriose nendrynų properšose yra maudymuisi tinkami krantai, kurie vietos gyventojų labai vertinami ir lankomi.
Pažintinio tako teritorijoje, Juodalksnynuose įsiterpusiose pievelėse, galima pamatyti net 120 rūšių pakrantėms būdingų augalų bei šernų, stirnų, bebrų ar ūdrų buvimo pėdsakų ir daugybę paukščių. Vidurinėje tako dalyje įrengti pažintiniai bokšteliai, iš kurių gerai matyti Kuršių marios, pastatytos vietos tematiką atspindinčios skulptūrų ekspozicijos. Keliaudami taku nepalenkite ir pačio Kintų miestelio. Čia auga didžiausia tuja Lietuvoje. Jos aukštis – 18 metrų, lajos plotis – apie 12 metrų. Už ją didesnė Europoje žinoma tik Šveicarijoje auganti tuja.
Pažintį su taku geriausia pradėti nuo jo pradžioje įrengtos jaukios Kintų poilsiavietės, kurioje galėsite atsikvėpti ir pasistiprinti prieš žygį. Taip pat čia galėsite pailsėti ir po pasivaikščiojimo taku.
Populiariausias uostamiesčio paplūdimys
Jeigu jau atkeliavote iki Pamario, būtų nuodėmė gražią vasaros dieną nepalankyti ir jūros, kuri nuo čia vos už valandos kelio automobiliu. Greičiausiai ir patogiausiai pasiekiami Klaipėdos uostamiesčiui priklausantys du Melnragės paplūdimiai. Tai Klaipėdos miesto kurortinė zona prie Baltijos jūros ir viena populiariausių pajūrio lankytinų vietų, kuri rekomenduojama ir Klaipėdos svečiams, neturintiems laiko ilgesnei kelionei prie kitų Baltijos jūros paplūdimių.
Šalia įsikūrusi Melnragės gyvenvietė šiuo metu prijungta prie miesto, tačiau tai buvo atskira vietovė.
Melnragės pavadinimas kildinamas iš kaimyninės latvių kalbos žodžio „melnais“ – juodas. Antroji pavadinimo dalis – ragas – įprastas žodis sausumos kyšuliui pavadinti Kuršių marių regione. Manoma, kad mišku apaugusi pakrantė iš jūros žvelgiant atrodė tamsi, todėl vietiniai žvejai ją ir pavadinę „Juoduoju ragu“.
II Melnragės paplūdimyje šiemet vėl plevėsuoja Mėlynoji vėliava. Tai tarptautinis paplūdimio kokybės ženklas, reiškiantis, kad čia yra viskas, ko reikia poilsiautojui – įrengta tinkama infrastruktūra, budi gelbėtojai, taip pat rūpinamasi švara ir aplinkosauga. Siekiant gauti šį, tik vienam sezonui suteikiamą, apdovanojimą, būtina įgyvendinti tarptautinius vandens kokybės, aplinkosauginius, saugumo bei paslaugų reikalavimus. Ar jų laikomasi, tikrina užsienio ir vietiniai inspektoriai.
Paplūdimyje įrengtos sporto, poilsio, relaksacijos ir vaikų žaidimo aikštelės, atnaujinti pandusai neįgaliesiems, švarą palaiko smėlio valymo mašina, o gelbėtojai šį sezoną naudosis ir nuotoliniu būdu valdomu, lengvai bangas įveikiančiu gelbėjimo plaustu-robotu „Emily“, kuris itin reikalingas siekiant skęstančiuosius pasiekti kuo greičiau. Taigi ši vieta itin saugi iškylai.
Apkeliauti ir geriau pažinti Lietuvą kviečia „Maxima“.
Daugiau stovyklaviečių rasite čia.
