Kauno rajone gyvenančių Lolitos ir Andriaus Juodžių daržas stebina ne tik dėl morkų. Čia viskas auginama po plėvele.
Derlių nuimti sutrukdė lietus
Pernai rudenį, kai reikėjo nuimti morkų derlių, L.Juodienė jas ėmė kasti iš lysvės, tačiau visų nespėjo – užėjo lietūs.
„Pamenu, lijo ne vieną dieną, paskui prasidėjo šaltis, galiausiai nutariau, kad nieko iš jų nebus, o dar vėliau aš jas tiesiog pamiršau. Taip ir liko darže“, – 15min GYVENIMAS sakė L.Juodienė.
Šį pavasarį pradėjusi tvarkyti daržą moteris pamatė iš po plėvelės tarpo kyšančias morkas: „Viena, kita. Iškasiau, perlaužiau ir žiūriu, kad geros ir sveikos morkos.“
Tad iš daržo moteris išsikasė ne visai menką krūvelę pernykščių morkų ir dabar šeima jas valgo. Tiesa, kai kurios buvo neretintos, supuvo.
Tuo, kad morkos sėkmingai išgyveno šaltą žiemą, stebėjosi ir pati L.Juodienė. Moteris nėra žemės ūkio specialistė – ji tik daržininkė mėgėja, daržoves auginanti prie nuosavo namo.
Kauno rajono gyventoja neabejoja, kad morkoms peržiemoti padėjo ir plėvelė, kuria lysvės buvo uždengtos.
Daržas taupantiems laiką
L.Juodienės šeimos daržas stebina ir aplinkinius, o klausimų apie jį šeima sulaukė ne kartą.
„Kartais mums sako, kad tai – tinginių daržas“, – juokėsi pašnekovė. Mat šeima ne tik morkas, bet ir viską augina po plėvele.
Išbandę kelis skirtingus plėvelės klojimo būdus Juodžiai galiausiai atrado optimalų variantą, todėl dabar sezono metu daržo ravėjimas užtrunka maždaug penkiolika minučių – užtenka išrauti pro plėveles tarpus prie daržovių sudygusias žoles.
„Pasikabinu ant rankos kibirą ir praeinu daržą“, – juokėsi Lolita.
„Kai nebuvo plėvelės – nemeluoju – žolės užaugdavo iki juosmens. Būdavo, kad grįžtu namo po darbo apie devintą valandą vakare, tai kada į daržą eisi?
Net ir savaitgaliais dirbdavau. Todėl tai ne tinginių daržas, o taupančių laiką žmonių daržas. Mes ieškojome sprendimo, kaip užsiaugint sau daržovių sutaupant laiką ir darbo jėgą“, – sakė L.Juodienė.
Reikia rečiau laistyti
Be to, moteris pastebėjo ir dar vieną plėvelės pliusą – daržą reikia rečiau laistyti. Po plėvele daržininkė augina ne tik lauko, tačiau ir šiltnamio daržoves.
Visų pirma plėvelę L.Juodienė išbandė braškėms, o vėliau – ir visam daržui. Moteris pastebėjo ir tai, kad vienais metais dalis svogūnų augo po plėvele, o dalis – ne. Tie, kurie buvo uždengti, užaugo didesni ir žalesni.
Šiemet naujos plėvelės daržininkė nepirks – po žiemos likusi pernykštė yra geros kokybės ir tinkama šių metų sodinimui, be to – iš pavasario nereikės ruošti ir žemės.
Prie namų esančiame darže L.Juodienė augina visas populiarias daržoves, taip pat braškes.
„Auginti“ tik pievą – nuodėmė
Nuosavame name Lolitos ir Andriaus Juodžių šeima gyvena maždaug penkerius metus. Lolita yra mokytoja, be to, Kaune dar yra įrengusi ir vaikų žaidimų kambarį, todėl veiklos turi apsčiai.
Tačiau įsigijus daugiau nei 20 arų sklypą, pasistačius namą ir čia apsigyvenus, sako L.Juodienė, būtų nuodėmė neauginti savų daržovių, juolab – auginant vaikus bei norint, kad jie gautų kuo kokybiškesnį maistą.
Iki šiol jie abu su vyru gyveno bute, o žinių apie ūkininkavimą neturėjo.
„Bet dabar, turint sklypą ir žemės prie jo, gyvenant kaime būtų nuodėmė tik pievą auginti“, – juokėsi L.Juodienė.
