Nuo ko viskas prasidėjo
„Pernai metų sandūra buvo visai kitokia negu dabar. Gyvenome griežto karantino sąlygomis, atkirsti nuo artimųjų. Neišvengiamai žvilgsnis krypo į vidinį gyvenimą, kilo daugiau klausimų, kur link aš einu, ko aš noriu, kaip pragyvenau praėjusius metus ir kaip noriu gyventi kitus. Kaip tik tuomet mane pasiekė informacija apie Kauno Arkivyskupijos skelbiamą Biblijos skaitymo iššūkį. Buvo žadama, kad kasdien gausime elektroninį laišką su nuorodomis tos dienos Šventojo Rašto skaitiniams, trumpu komentaru ir galimybe labiau pasigilinti į skaitomą tekstą žiūrint trumpus vaizdo įrašus „Youtube“ kanale.
Su Biblija esu susipažinusi, bet nesu jos perskaičiusi nuo pradžios iki pabaigos, todėl pasiūlymas skaityti ją pagal biblisto sudarytą planą, padedantį nuosekliai per metus ją perskaityti, „užkabino“. Nusprendžiau, kad reikia pabandyti. Iš karto savo sprendimu entuziastingai pasidalinau su savo aplinka, kad mane visi palaikytų, nes vis dėlto tai rimtas iššūkis – skaityti reikės visus metus, nepraleidžiant nė dienos“, – dalijosi Eglė savo iššūkio priešistore.
Pasak jos, skaitymo procesą palengvino tai, kad tekstai buvo padalinti į keturias dalis: kasdien vienas skaitinys būdavo iš Senojo Testamento, vienas – iš Psalmių, vienas – iš Naujojo Testamento ir po keletą eilučių iš Patarlių knygos. Taip pat buvo pasiūlyti trumpi komentarai – tekstiniu formatu ir paties biblisto „Youtube“ kanale įrašyti komentarai.
Iš pradžių moteris sau pasakė, kad jai užteks teksto, o komentarų nesiklausys, tačiau vieną dieną iš smalsumo įsijungė ir jai labai patiko. Taip pasiryžo įvykdyti visą siūlomą programą, kuri kasdien jai užimdavo apie 40 min.
Kokie iššūkiai kilo pakeliui
„Dažnai žmonės nesiryžta tokiems iššūkiams, nes įsitikinę, kad jiems reikia daug laiko, o mes visi užsiėmę. Noriu paneigti tokį mitą, kadangi šie metai man buvo ypač užimti. Dirbau vienoje organizacijoje, turėjau daug darbo, po to pakeičiau darbą, pradėjau dirbti tarptautinėje įmonėje ir teko įdėti daug pastangų, kol prisitaikiau. Beveik neturėjau atostogų. Iš pradžių šiame iššūkyje mane gelbėjo nuotolinis darbas ir nuotolinis vaiko mokymasis. Kadangi nereikėdavo iš pat ryto niekur važiuoti, Bibliją skaitydavau rytais, prieš darbą.
Vėliau situacija pasikeitė ir dieną pradėti reikėdavo labai anksti, todėl skaitymą perkėliau į vakarą. Laikiausi principo būtinai atlikti užduotį iki vidurnakčio, kad tos dienos nepraleisčiau. Beje, esu skaičiusi Bibliją ir penktą rytą oro uoste, prie įlaipinimo vartų, ir vasarą ant ežero kranto. Turbūt didžiausią iššūkį patyriau rudenį kalnų žygyje. Per dieną nuėjome 23 km ir buvau labai pavargusi, tačiau ir tuomet radau jėgų bei motyvacijos. Žinoma, vienomis dienomis galėdavau daugiau susikaupti, kitomis silpniau įsijausdavau. Būtų netiesa, jei sakyčiau, kad visada jaučiau euforiją. Buvo ir tingulio, ir kai kurie tekstai nuobodūs. Tačiau nepraleidau nė vienos dienos“, – dalijosi pašnekovė.
Eglė prisipažįsta, kad jeigu būtų ėjusi šiuo keliu viena, greičiausiai finišo pasiekusi nebūtų. Tačiau labai palaikė žinojimas, kad šiandien šį tekstą skaito dar 2 tūkst. žmonių, feisbuke buvo sukurta grupė, kurioje norintieji dalijosi savo mintimis, savanoriai versdavo komentarus iš anglų kalbos tiems, kuriems buvo sunkiau suprasti anglišką tekstą.
„Dalis tekstų man buvo gerai žinomi, tačiau buvo tekstų, kurie tikrai sunkiai įkandami, nes tai poezija su savo potekstėmis, kurių vertimas ne visada gali atspindėti. Taigi turėjau puikią progą į juos pasigilinti. Žinoma, buvo ir neįdomių vietų, kai reikia gerai žinoti senovės istoriją, priešingu atveju istoriniai faktai ir vardai labai painiojasi, sunku išlaikyti vientisą giją. Kai skaitai romaną, yra tęstinis siužetas, o čia žanrų, autorių, stilistikos įvairovė, skirtingi laikmečiai, persipynusios tradicijos ir kultūriniai sluoksniai. Todėl kartais tekstas tikrai sudėtingai perprantamas, bet labai džiaugiuosi, kad ryžausi šiai kelionei“, – pasakojo moteris.
Ką atrado šioje kelionėje
Pasak Eglės, šis iššūkis labai praturtino jos praėjusius metus: kai kasdien, 365 dienas iš eilės, stabteli prie to paties dalyko, metai būna visai kitokie.
„Kai kasdien tik leki nesustodamas, į daug dalykų gyvenime tiesiog neatkreipi dėmesio. O dabar bent trumpam turėdavau sustoti. Tai leido man išjausti kiekvieną dieną, gauti įvairiausių įžvalgų. Įdomiausia tai, kad nors tekstai rašyti prieš 2000 metų, juose per pateiktas situacijas, veikėjų charakterius, jų polinkius galime atpažinti save, tą patį žmogų. Net vertybės nesikeičia – draugystė, grožis, gamta, šeima, darbas, žmogaus širdies tikrumas.
Dar man labai suskambėjo viena vieta iš Patarlių knygos: „Tinginys sako: „Liūtas lauke, todėl neisiu į lauką, jis mane sudraskys“. Iš tiesų, kiek įsivaizduojamų liūtų gyvena mūsų galvoje, kai bijome kokio nors pokyčio, nenorime imtis ko nors naujo. Atrodo, sudraskys tave liūtas, o jo net nėra arba jis visai mažas ir nekenksmingas liūtukas“, – svarstė pašnekovė.
Beje, šis iššūkis Kauno Arkivyskupijoje yra kartojamas ir šiemet – vėl kviečiami registruotis žmonės, norintys prie jo prisidėti. Paklausta, kas jai labiausiai padėjo visus metus išlaikyti discipliną, Eglė pabrėžė, kad labai svarbu, jog iššūkis būtų realiai įkandamas.
„Jeigu man kas lieptų 365 dienas nevalgyti cukraus, galiu pasakyti sąžiningai, daugiausia ištverčiau dvi dienas. Labai svarbu nepasidaryti per didelio iššūkio, neprisiplanuoti per daug: kasdien sportuosiu, numesiu 5 kg, mokysiuosi anglų kalbos ir t.t.. Reikia realiai įvertinti savo galimybes. Be to, jei nori, kad atsirastų kas nors nauja, tenka ko nors atsisakyti. Reikia išsikelti prioritetus, tuomet laikas – reliatyvi sąvoka“, – įsitikinusi Eglė.
