Nida Vildžiūnaitė – trijų vaikų mama, verslininkė, o svarbiausia – geros širdies žmogus, neabejinga tam, kas vyksta aplinkui, ir siekianti padėti. Pakalbinome ją apie gerus darbus, kuriančius stebuklus. Moteris atlieka reikšmingus ir svarbius vaidmenis kurdama nacionalinį projektą „Lietuvai 100 – Sveikas, mažyli“ ir „Kalėdinis atvirukas LAIMINGI MŪSŲ NAMAI“.
– Vykdote ne vieną šaunią iniciatyvą ir užsiimate gerais darbais. Nuo ko viskas prasidėjo?
– Kartais atrodo, kad į darbus įsitraukiau šiek tiek netyčia. Kad nelauktai pasiūlė, kad staiga sugalvojau, kad – o, koks netikėtumas – pamačiau, pakalbėjau, sutikau ar tiesiog atsitiko. Šitokių staigmenėlių buvo pilni šie metai. O kaip smagu jomis dalintis ir kurti stebuklo jausmą! Pavyzdžiui, viena iš istorijų yra apie tai, kaip susiradau pagrindinę partnerę nacionaliniam kojinaičių projektui: iš Suomijos atkeliavus idėjai švęsti Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio minėjimo metus mezgant naujagimiams trispalves kojinaites, tiesiog lengvai šypsojausi – toks didelis organizacijos projektas skirtas ne man.
Bet, kaip tyčia, FB sraute pamačiau nepažįstamą moterį, kuri įkėlė naujagimio kojinių nuotrauką, teksto turinys leido suprasti, kad ji yra nuolat apsupta naujagimių. Parašiau jai trumpą žinutę ir gavau dar trumpesnį atsakymą „darom, susirašykim po švenčių“. Tai įvyko prieš pat Kalėdas, o sausio pradžioje jau dalyvavome iškilmingame projekto „Lietuvai 100 – Sveikas, mažyli“ atidaryme su kitomis atsakingomis projekto partnerėmis.
Taigi, pasidaviau lengvai besidėliojančiam, į rankas įkritusiam pasiūlymui ir leidau sau tada nesvarstyti, kokias mano pačios idėjas galėtų atspindėti tokio pobūdžio veikla. Baigiantis metams esu labai laiminga, jog leidau pasikliauti nuojauta, nes esu apdovanota nuostabia patirtimi, kuri suteikė neįtikėtinos šventės jausmą.
Baigiantis metams esu labai laiminga, jog leidau pasikliauti nuojauta, nes esu apdovanota nuostabia patirtimi, kuri suteikė neįtikėtinos šventės jausmą.
Tarptautiniu tapęs projektas „Lietuvai 100 – Sveikas, mažyli“ pakvietė visus pasaulio lietuvius švęsti valstybės atkūrimo šimtmetį, sveikinant šimtmečio naujagimius! Sulaukėme nuoširdaus įsitraukimo iš žmonių, bendruomenių, organizacijų, įstaigų, užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie dovanojo rankų darbą ir širdies šilumą, megzdami mažiesiems lietuvaičiams įsimintinas trispalves kojinaites.
Mes, organizatorės savanorės, dėkojame visiems už prasmingas dovanas, nuoširdumą ir vienybę bei džiaugiamės, galėjusios aplankyti visus Lietuvos gimdymo namus bei iškilmingai įteikti tautiečių dovanas, sujaudinusias tėvus – gerokai daugiau nei 3500 rankų darbo trispalvių kojinyčių porų.
Esame laimingos, kad LR prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoje akcijoje „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ mūsų kojinaičių akcija „Lietuvai 100 – Sveikas, mažyli“ išrinkta net iš 1500 užregistruotų iniciatyvų. Patekome tarp 27 išradingiausiųjų ir buvome apdovanoti Lietuvos trispalve iš gerbiamos prezidentės rankų.
Prieš ketverius metus pradėjau savanoriauti „Vilniaus moterų namuose“ ir ėmiausi organizuoti šventinę paramos parduotuvę „Kalėdinis atvirukas LAIMINGI MŪSŲ NAMAI“. Sukviečiau Lietuvos menininkus neatlygintinai sukurti kalėdinius atvirukus ir kreipiausi į įmones bei paprastus žmones su kvietimu įsigyti atvirukų su misija.
Vėliau subūriau į komandą būrį verslių, savarankiškų ir sėkmės pasiekusių moterų bendriems darbams ir dabar esame tikrai šauni savanorių komanda, o atvirukų projektas „LAIMINGI MŪSŲ NAMAI“ yra įtrauktas kaip gerasis pavyzdys prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoje nacionalinio saugumo kampanijoje „Už saugią Lietuvą“.
Džiaugiamės galimybe tokiu būdu prisidėti prie Lietuvai svarbių darbų ir didžiuojamės žymių žmonių, nuomonių formuotojų, Lietuvos gyventojų ir įmonių palaikymu. Juk kiekvienas, įsigijęs atviruką, skelbia savo asmeninę SMURTUI NE poziciją ir tiesiogiai prisideda prie paramos Specializuotos pagalbos centrui Vilnius mieste „Vilniaus moterų namai“, kad nukentėję nuo smurto artimoje aplinkoje laiku gautų kompleksinę specializuotą pagalbą. Paramos projekto „Laimingi mūsų namai“ tikslas – skatinti visiškai netoleruoti smurto ir prisidėti prie žmogaus teisių įtvirtinimo, inicijuoti pokyčius visuomenėje, kad Lietuvoje galėtume gyventi saugūs ir laimingi.
Visa, ką darau, yra apie mane. Tai yra būdas suvokti save pasaulyje ir galimybė gyventi, atliepiant vidinį alkį saviraiškai bei įprasminant veiklas
Visa, ką darau, yra apie mane. Tai yra būdas suvokti save pasaulyje ir galimybė gyventi, atliepiant vidinį alkį saviraiškai bei įprasminant veiklas, tai siekiamybė leisti reikštis kūrybiškumui, kuris neturi įprastų meninių išraiškų. Esu tiek gera, kiek dabar to reikia man. Skamba egoistiškai, bet siekis būti angelu negali būti tikras.
Galimybę sakyti „ne“ ir nesakyti nieko, taip pat sau leidau, ir šis išbandymas buvo vienas netikėčiausių asmeniniuose santykiuose – kaip sudėtinga buvo neklijuoti dūžtančio įvaizdžio, iliuzijų ir svetimų lūkesčių (iš dalies atsiradusių būtent dėl gerųjų darbų) apie mane burbulo. Suprantu, kad pasaulis sukasi savo tvarka, apie moralę galima postringauti, bet asmeninį gyvenimą ir pasaulio istoriją kuriam darydami ar nedarydami veiksmų, o jie turi priežastis, turi ir pasekmes.
Pozityvia minčių jėga tikiu, netikiu madingu teigiamybės filtru, kuris kviečia lėtam neveiksnumui, tikėjimui, kad viskas darosi savaime, nardina į svajonę, kurioje mes tik malonūs, tikintys, pozityvūs. Vis labiau baidausi tariamo dvasingumo ir myliu paprastus žmones.
– Geri darbai traukia gerus žmones. Ką galite pasakyti gavusi iš šių vykdomų projektų? Kuo jus tai praturtino?
– Mielai pasidalinsiu Pakruojo ligoninės darbuotojos p. Aldutės pasakojimu, kurį išgirdau lankydama šiuos gimdymo namus. Ilgus metus dirbusi šio miesto gimdymo namuose, dabar jau pensininkė akušerė labai nuoširdžiai pasakojo apie pašaukimą darbe, kuris, mano akimis žiūrint, yra tikras grynuolis ir pavyzdys šiais susipriešinimo ir nepagarbos vienas kitam laikais:
„Visą savo gyvenimą dirbau taip, kad moterims būtų gera pas mus. Kūrėme skyrių su meile, galvodami apie moterį ir naujagimį. Laukėme visų, buvome kartu ir išlydėjome kaip savą. Gerbiu visas moteris ir priimu jų norus, sveikinau ir džiaugiausi visomis.“
Išgirdau daug gražių istorijų ir matau, kad žmonės nori daryti gerus darbus ir juos noriai daro, patinka matyti, kaip kiekvienas kuria savo garbės kodeksą.
Nuostabu yra matyti tikrą žmogų, garbingą poziciją, laisvą dvasią ir kilnius poelgius. Išgirdau daug gražių istorijų ir matau, kad žmonės nori daryti gerus darbus ir juos noriai daro, patinka matyti, kaip kiekvienas kuria savo garbės kodeksą.
– Papasakokite, apie ką dar svajojate, kam norėtumėte pagelbėti? Kam mūsų šalyje skiriama per mažai dėmesio?
– Klausyti kalbantį man žmogų ir jį suprasti man labai patinka. Bet norėčiau suprasti bendruomenių, miestų, šalių, tiesiog gyvenančių žmonių poreikį, atkapstyti identitetą kaip veiksmo ar gyvenimo būdo priežastį. Noriu suprasti, kas esame, mes, lietuviai, kodėl šiandien esame užsidarę ir šalti vieni kitiems? Turiu didelį troškimą rasti veiklos būdus, stiprinančius moteris, vienijančius ir keliančius pasitikėjimą motinyste ir tėvyste apskritai.
Taip jau nutiko, kad save pažinau per motinystę, augau kartu su vaikais, jau daugiau nei dešimtmetį vykdau verslą būtent moterims, kurios tampa mamomis. Jaučiu didelį pasitenkinimą būdama tarp moterų, priklausydama bendruomenėms, iš kurių mokausi, kuriose augu, kaupiu išmintį, jaučiu, kad priklausome vienai kastai.
Aiškiai matau motinų stiprybę, galingą ir neįtikėtinai vieningą, visa apimančią, per amžius gyvuojančią jėgą. Tai ne žodžiai, net ne apsikabinimai ar palaikymas. Tai tarsi paslaptis ar kur tai tūnanti galia, kuri išskleidžia galingus sparnus kiekvienoje iš mūsų, lyg šulinys, kviečiantis nerti gilyn, žadantis stebuklą ir atsakymą į bet kurį klausimą.
– Ėmėtės projekto, skatinančio nulinę toleranciją smurtui, padedate moterims, kurios kenčia nuo patirto smurto. Kaip galime jam užkirsti kelią?
– Džiaugiuosi, kad smurto problemai skiriama dėmesio. Labai svarbu, kad Lietuvoje yra nemažai teisinių ir administracinių įrankių, leidžiančių apginti nukentėjusį. Bet iš esmės tikrąjį pokytį sukurs tiktai kiekvieno iš mūsų ryžtinga pozicija.
Problemai atsirasti leido vyraujanti patriarchalinė galios pozicija: teisybė to, kuris stipresnis (o dažnai ir fiziškai), reikšmingas tas, kuris galingas, savivertę ne stipriname, bet dirbtinai keliame menkindami kitą. Smurtas yra ne socialinė problema, o kraštutinė diskriminacijos forma. Panaikinti tai taip pat pajėgus tik visos visuomenės kitoks požiūris į žmogaus teises. Kol apsimesime, kad tai ne mūsų reikalas, tol problema turės terpę.
– Esate trijų vaikų mama. Kokias savybes jiems skiepijate? Galbūt jie prisideda prie jūsų projektų, pavyzdžiui, įkvepia jus stengtis dar labiau?
– Motinystė man ne tikslas, ne gyvenimo prasmė, bet neįtikėtinai galingas įrankis savo gyvenimui kurti. Tai nuolatinis, nesiliaujantis, įvairiapusis mokymasis.
– Kalėdos, sakoma, gerumo metas. Ko palinkėtumėte mūsų šaliai ir visuomenei šia proga?
– Noriu palinkėti visiems ramybės namuose, saugumo visuomenėje, bei aplinkinių palaikymo. Taip pat dėmesio savo poreikiams, psichinei sveikatai. Kaip neįtikėtinai gera, kai kyla klausimai sau, nenustumi jų, o imiesi dairytis atsakymų. Jei jums nutinka dalykų, kuriems esate ypač jautrūs, linkiu neužgniaužti jų ir lįsti gilyn, bet ne kitam į akis, o sau į širdį.
VISAS GERŲ DARBŲ ISTORIJAS RASITE PASPAUDĘ ČIA.
15min iniciatyva „Šiemet buvau geras“ kviečia dalintis gerais darbais, paviešinti geradarius!
Jeigu žinote, kad šalia jūsų gyvena geroji fėja ar gerasis naminukas, bet jis yra per daug kuklus, kad pats pasigirtų, parašykite mums apie jį – mes susisieksime ir pakalbinsime. Rašykite el. paštu buvaugeras@15min.lt (turi būti nurodytas vardas, pavardė, telefonas, trumpas gero darbo aprašymas ir nuotrauka arba video).
Atrinktas istorijas su jų geradariais skelbsime 15min portale. Pagausinkime gerumo, kad ta šiluma paliestų kuo daugiau širdžių!
