Visame pasaulyje žinoma japonė Marie Kondo, sukūrusi savitą generalinio tvarkymo metodą, teigia, kad tai procesas, kurio metu mes tarsi užmezgame ryšį su visais namuose esančiais daiktais, pasilikdami tik tuos, kurie mus džiugina ir suteikia malonumo. 15MIN GYVENIMAS jau rašė, kaip, taikant šį metodą, susitvarkyti drabužius, knygas ir kitus daiktus. Dabar atėjo eilė virtuvei – kebliausiai namų erdvei. Virtuvė turėtų būti priešpaskutinis generalinės tvarkos žingsnis – prieš tvarkant daiktus, kurie mums kelia sentimentus.
Virtuvė apima penkias labai skirtingas daiktų kategorijas: maisto produktus, maisto gaminimo reikmenis, valgymui skirtus indus bei serviravimo reikmenis, virtuvės valiklius bei atliekas (šiukšlės, kartoninės dėželės, stiklainiai, maišai). Todėl ir tvarkytis reikia keliaujant per šias grupes.
„Drabužių tvarkymą galima palyginti su mokymusi groti mandolina, turinčia vos keletą stygų, o virtuvės tvarkymas man asocijuojasi su grojimu arfa – tikrai labai sudėtingu instrumentu. Kodėl nėra taip paprasta susitvarkyti virtuvę? Virtuvė susijusi su maistu ir jo gaminimu, todėl, norėdami ją pertvarkyti, pirmiausia turime susitikti su savo skrandžiu, t. y. savo valgymo įpročiais, įsiklausyti į savo kūną ir jo siunčiamus signalus. Būtent todėl pradėti siūloma nuo bene paprasčiausios virtuvėje esančios subkategorijos – atliekų. Tuomet galima pereiti prie valiklių, toliau – prie maisto gaminimo reikmenų, indų ir tik tuomet – prie maisto“, – vardino pašnekovė.
Atliekos ir valikliai
Pasak Urtės, dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad atliekų yra ne daug. Senų daugiabučių virtuvėlėse atliekoms skirta vos viena vieta po kriaukle, nors iš tiesų joms reikėtų visos atskiros spintelės. Vien plastikinės pakuotės užima daug vietos.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad atliekos – ne tik šiukšlės, bet ir, pavyzdžiui, kaupiami stiklainiukai, kuriuos šeimininkė planuoja panaudoti konservavimui ar uogienėms. Bet ar tikrai jų visų reikia? „Aš siūlau paskaičiuoti, kiek šeima per sezoną suvalgo uogienių. Būtent tiek stiklainiukų ir reikėtų pasilikti. Jeigu gaunate geresnį, gražesnį stiklainiuką, apkeiskite jį su senesniu, o pastarąjį išmeskite“, – patarė tvarkymosi ekspertė.
Pasak jos, tvarkymosi principas išlieka tas pats – pirmiausia iškraustomi visi tos kategorijos daiktai, išrūšiuojami, o tada ieškoma jiems vietos. Gali būti, kad kai kurie daiktai, pavyzdžiui, atliekos, kurį laiką neturės vietos, kol pertvarkysite visą virtuvę. Ir tai normalu, tai proceso dalis.
Kitas etapas – valikliai. „Aš asmeniškai valymo priemones esu minimalizavusi ir, jeigu tik galiu, vietoj valiklio naudoju vandenį bei sodą. Man atrodo, kad svarbiau turėti gerą mikropluošto šluostę nei ypatingą valiklį. Jeigu jų turite daugiau, patariu atrinkti tik tuos, kuriuos tikrai naudojate“, – pasakojo pašnekovė.
Maisto gaminimo reikmenys
Maisto gaminimo reikmenų subkategorijoje pagrindinė problema, kad daiktai gali būti labai skirtingi. Lopetėlės, samčiai – pailgi ir ploni, puodai – apvalūs ir sunkūs, skardos – plokščios ir pan. Taip pat turime įvairių prietaisų (kavamalė, kombainas, mikseris, plaktuvas), kurie užima daug vietos.
„Pirmiausia siūlyčiau juos visus suskirstyti dar smulkiau pagal paskirtį, kam jie naudojami, pavyzdžiui, virimui, kepimui, maišymui ir t. t. Juos atsirenkant reikia įvertinti, kiek visi šie daiktai jums suteikia malonumo gaminant. Ar tai, kad turite penkias skirtingo dydžio ir formos skardas, jums teikia daugiau malonumo gaminant ar ne? Dažnai žmonės klausia – šią skardą naudoju kartą per metus, negi dabar išmesiu? Tai neteisingas klausimas. Klausti reikėtų ne kaip dažnai aš ją naudoju, o kiek malonumo ji suteikia gaminant.
Man asmeniškai keksiukų formelė suteikia daugiau streso nei malonumo, nes aš nežinau, kur ją padėti. Man daug maloniau keksiukų nusipirkti nei juos gaminti pačiai. Tačiau yra šeimininkių, kurios turi 15 skirtingų formų keksiukams ir su malonumu jas naudoja. Ir tai nuostabu. Maistas susijęs su malonumu, todėl pirmiausia vertinkite ne daikto vartojimo dažnumą, o malonumą, kurį jis teikia. Jeigu daiktas malonumo mums neteikia, mes jo ir nenaudojame, o nenaudojamas daiktas užima vietą to daikto, kurį naudotume su malonumu“, – aiškino Urtė.
Kodėl svarbu, iš kokių indų valgome
Urtė atvirauja, kad apie ketverius metus analizavo, kokie indai jai patinka: „Kokios man patinka lėkštės, kokie puodeliai? Kokios man patinka šakutės, kokia turėtų būti jų forma, jos turi būti trumpos ar ilgos, koks jausmas man patinka, kai liečiu šakutę? Iš kokio dydžio puodelio man maloniausia gerti kavą, kokios jo briaunelės? Man buvo taip sunku susivokti, kad buvo periodas, kai svečiuose nusižiūrėdavau indus ir bandydavau jų įsigyti pati, kol atradau, kas man iš tiesų patinka. Tai ilgas, savistabos reikalaujantis procesas“.
Labai svarbu, kad indai patiktų, nes jie susiję su mūsų savijauta valgant. Jeigu valgome iš lėkštės, kuri mums nepatinka, maistas daug blogiau virškinamas. Ne veltui visi sąmoningo valgymo pratimai susiję su mūsų pojūčiais, akcentuojant malonumą ir estetiką: maistas yra apžiūrimas, juo pasigrožima, tuomet uostomas ir lėtai skanaujamas. Urtė sutinka, kad mamoms su mažais vaikais įgyvendinti tokį valgymą yra utopija, ji tai žino iš savo patirties, tačiau bent kartais galima atrasti laiko ir lėtam valgymui.
Labai svarbu, kad indai patiktų, nes jie susiję su mūsų savijauta valgant.
Kaip išdėstyti maistą
„Nuoširdžiai prisipažįstu, kad savo šaldytuve vis dar esu neradusi tobulo maisto išdėliojimo. Situacija šaldytuve labai dažnai keičiasi, todėl sunku maistui rasti pastovias vietas. Paprastai skirtingiems produktams siūloma išskirti atskiras dėžutes. Tačiau ką daryti, jeigu vieną savaitę aš nusiperku keturis pakelius sūrio, o kitą savaitę perku keturis pakelius mėsos, todėl tai viena, tai kita dėžutė yra pustuštė, o į kitą visas tos kategorijos maistas netelpa?
Sausus produktus dabar madinga išimti iš pakuotės ir perpilti į stiklinę tarą. Tai atrodo labai estetiškai. Aš taip dariau, bet vėliau pastebėjau, kad dalį tų produktų, pavyzdžiui, pakelį makaronų, suvartoju per vieną kartą, todėl juos perpilti nėra prasmės. Tačiau mažesniais kiekiais naudojamas kruopas aš laikau stikliniuose induose. Tai puiki apsauga ir nuo maisto kandžių“, – pasakojo „KonMari“ metodo ekspertė.
Maisto atsargas Urtė siūlo atskirti nuo maisto, kuris naudojamas. Pastarosioms reikia rasti sandėliavimo vietą – atskirą spintelę ar sandėliuką ir jį traktuoti kaip parduotuvę – ten taip pat viskas turi būti gražu ir estetiška kaip parduotuvėje. Tuomet atsiranda pagarbesnis požiūris į maistą ir daug maloniau jį iš ten paimti.
Kaip surasti daiktams vietą?
„Moterys, iš kurių mokausi, sako, kad ieškant daiktams vietos reikia vadovautis vidiniu pajautimu. Netgi galima pasakyti taip: kai ieškai daiktui vietos, reikia pasiklausti namų. Kitaip tariant, kai atsirenki, ką pasilikti, o ką išmesti, klausaisi savęs, savo širdies, o kai ieškai, kur padėti pasiliktus daiktus, klausi savo namų. Kaip tai padaryti? Apžvelkite savo virtuvę be jokios išankstinės nuostatos. Pasistenkite pamiršti vietas, kuriose buvo sudėti daiktai anksčiau, ir iš naujo įvertinkite, kur kas gali būti padėta.
Žinoma, maistas turi būti prie maisto, maisto gaminimo reikmenys – prie maisto gaminimo reikmenų, indai – prie indų ir t. t. Dėliodami maistą, nepamirškite atskiros vietos duonos gaminiams ir... saldumynams. Pastaruosius mes linkę kur nors nukišti, slėpti, bet jeigu jų nedemonizuosime, nemeluosime sau, kad jų nevalgome, nors valgome, skirsime jiems atskirą vietą ir dar pasistengsime, kad jie atrodytų, kiek įmanoma, patraukliau, nes tai yra gyvenimo džiaugsmas, o ne slapta nuodėmė, viskas stosis į savo vietas“, – tikino pašnekovė.
Dar vienas svarbus daiktų išdėliojimo principas – atsisakyti idėjos, kad dažnai naudojami daiktai turi būti „po ranka“, nes tuomet jie niekada neturės savo vietos. Taip pat neturėtų būti daiktų ten, kur jie gali būti aptaškyti vandeniu arba aliejumi, t. y. prie kriauklės ir viryklės.
„Užtrukau metus, kol pakeičiau įprotį prie kriauklės laikyti kempinėlę ir skudurėlį, kur jie kaupia drėgmę ir sudaro puikią terpę veistis bakterijoms. Dabar jiems turiu atskirą dėžutę, kuri laikoma spintelėje. Kai jie iškeliavo nuo kriauklės, pastebėjau, kad pradėjau juos naudoti sąmoningiau, jie yra švaresni, o tai susiję su higiena“, – teigė pašnekovė.
Išmokė vienu metu daryti vieną darbą
„KonMari“ metodas Urtę išmokė dar vieno puikaus įpročio – liautis vienu metu daryti kelis darbus, kas šiuolaikiniame pasaulyje labai madinga ir netgi, ko gera, neišvengiama.
Užtrukau metus, kol pakeičiau įprotį prie kriauklės laikyti kempinėlę ir skudurėlį.
„Mano galvoje įvyko tikra revoliucija, kai supratau, kad maisto gaminimas prasideda nuo akimirkos, kai išsitraukiu produktą, iki to momento, kai išplaunu indus ir sudedu juos į vietas (arba dedu į indaplovę). t. y. pradėjau stengtis vienu metu daryti vieną darbą nuo pradžios iki galo. Tai suteikia kur kas daugiau ramybės, gyvenimo kokybės, galiausiai švaros namuose.
Esu 2 mažų vaikų mama. Tai reiškia, kad „nemultistaskinti“ man praktiškai neįmanoma, nes nuolatos esu nutraukiama, bet tuomet sakau sau – dabar gaminu valgyti. Ir jeigu mane pertraukia, aš mintyse ir toliau laikausi nuostatos, kad gaminu valgyti, tik trumpam persijungiau į kitą veiksmą. Kai pabaigiu vieną procesą, galiu imtis kito – pavyzdžiui, skalbti. Kai pradėjau tai daryti, pastebėjau, kad tapau ramesnė ir mažiau pavargstu. Jau yra įrodyta, kad „multistakinimas“ kenkia smegenims“, – tikino pašnekovė.
