2017 09 26

Norite jaustis laimingesni? Tiesiog išeikite iš namų ir... eikite

Rudeniškas nuovargis, prastėjanti nuotaika neretai nurašoma rudeniškiems orams, saulės stokai ir ilgėjantiems vakarams. O kur dar nuolatinis stresas, sutrikdantis dėmesį, ir dar didesnės mūsų pastangos prisiversti nuoširdžiau visą dieną padirbėti. Sunku keltis rytais, apima irzulys, nebeįveikiate streso? Specialistai vienbalsiai pataria – eikite!
Pora vaikščioja
Pora vaikščioja / 123RF.com nuotr.

Ėjimas – pats tiesiausias ir paprasčiausias kelias didinti atsparumą stresui ir mažinti jo sukeltas pasekmes, rašome pranešime spaudai. Ekspertai teigia, kad eidami žmonės pasirūpina ne tik savo sveikata, širdies veikla, bet ir gerokai pasikelia nuotaiką bei patiria daugiau malonių jausmų. Pasirodo, taip veikia mūsų organizmo chemija!

Žmogaus organizmas išskiria daug įvairių medžiagų. Dopaminas, serotoninas ir endorfinai – trys laimės hormonais vadinamos medžiagos. Endorfinų, kurie išsiskiria kaip žmogaus organizmo atsakas į stresą ir malšina skausmą, galime patys nesunkiai pasigaminti – tereikia aktyviai reguliariai judėti. Vienas iš paprasčiausių būdų „pasigaminti“ laimės hormonų – išeiti pėsčiomis pasivaikščioti. Tiek, kiek galite, tokiu atstumu, kokį galite įveikti.

„Bent 30 minučių ėjimo prisideda prie geresnės žmogaus savijautos – po tokio laiko žmogaus organizme pradeda imti viršų laimės hormonai, atsakingi už mūsų gerą nuotaiką. Laimės hormonai mažina stresą, didina atsparumą jam, stiprina ištvermę ir kūrybingumą. Tie, kurie reguliariai eina į žygius, būna geresnės nuotaikos. O juk būtent požiūris lemia, ar žmogaus veikla, taigi ir gyvenimas, pasisuks teigiama, ar neigiama kryptimi.

Būtent todėl vis daugiau žmonių sulaukiame mūsų organizuojamuose pėsčiųjų žygiuose. Labai įdomu stebėti, su kokia nuotaika žmonės išeina į žygį ir kokios pakilios nuotaikos sulaukiame jų prie finišo“, – pasakojo vienas pėsčiųjų žygių organizatoriaus „Trenkturo“ įkūrėjų Vytautas Bartulis.

Ėjimo poveikis
Ėjimo poveikis

Pasak V.Bartulio, aktyvus ėjimas – viena efektyviausių priemonių nervinei įtampai sumažinti ar pašalinti.

Dėl šių priežasčių ėjimas itin rekomenduojamas ne tik pradedantiems sportuoti, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms. Tai viena iš nedaugelio fizinio aktyvumo rūšių, kuri neturi jokio neigiamo poveikio sveikatai, ėjimas nereikalauja didelio fizinio pasirengimo ir negresia dideliais krūviais sveikatai.

„Dirbdami versle, ypač daug bendraudami su klientais, patiriame gana didelį emocinį krūvį. Tad ieškome būdų, kaip padėti darbuotojams įveikti stresą, nuovargį, atgauti jėgas ir išsaugoti darbingumą. Ėjimas kaip aktyvaus laisvalaikio būdas tapo mūsų įmonės vizitine kortele – ėjimo entuziastai užkrėtė pėsčiųjų žygiais kolegas, ir dabar į pėsčiųjų žygius išeina šimtai mūsų darbuotojų. Mes ėmėmės skatinti tokį kolegų laisvalaikį, nes tai sprendžia streso darbe klausimą“, – pasakojo „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Pasak jo, kovoti su stresu padeda ir socialinis įsitraukimas – einant žmonės bendrauja vieni su kitais, o tai skatina didesnį emocinį saugumą, kitų žmonių supratimą, teigiamas emocijas. Artimi santykiai ir bendravimas padeda žmonėms atsipalaiduoti ir emociškai susikurti kur kas šiltesnę gyvenimo aplinką. O tai taip pat prisideda prie geresnių emocinių pergyvenimų.

Tad išėjus į pėsčiųjų žygį dėl mūsų organizme įsijungiančių funkcijų atslūgsta susikaupusi įtampa, neigiamos emocijos, sumažėja streso hormonų, o aktyviau gaminami vadinamieji laimės hormonai padeda pailsėti ir pagerinti nuotaiką bei bendrą savijautą.

Sakoma, kad lietuviai – nuolat nusiminusi tauta, tad ėjimas yra vienas iš būdų tapti laimingesniems. Eiti verta ne tik dėl sveikatos, bet ir vardan malonumo ir savo laimės jausmo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis