Esame brandaus amžiaus pora, greitai būsime keturiasdešimtmečiai. Nors vienas kitą pažįstame nuo paauglystės, tačiau tuo metu likimas mūsų kelių nesuvedė. Abu savo gyvenime buvome sutikę kitus žmones, vienaip ar kitaip mylėję, klydę pasirinkdami, tačiau to savo vienintelio taip ir neradę.
Mūsų susitikimas po daugelio nesimatymo metų buvo atsitiktinis, draugų kompanijoje. Pakako vieno kito žvilgsnio, prisilietimo, ir ilgai kažkur glūdėję jausmai suruseno. Nors mums buvo jau per trisdešimt, elgėmės kaip paaugliai: prasidėjo romantiški pasimatymai, pokalbiai per visą naktį, svaigo galva.
Artimieji ir draugai stebėjo mūsų draugystę, drąsesnis išdrįsdavo pasakyti, kad esame pernelyg skirtingi, kad mūsų niekas nesieja, sakė, kad tiesiog nepavyks. Vertinant ne širdimi, o protu, jie buvo teisūs – mūsų išties skirtingi pomėgiai, užsiėmimai, net bendravimo būdas kitoks, bet... Laikas ėjo, santuokos kurti neskubėjome, nelabai jau jos mums ir reikėjo.
Buvo gera taip, kaip yra. Keisčiausia buvo tai, kad buvimas kartu sugriovė mitą, jog žmonės nesikeičia. Per ketverius draugystės metus keitėmės, išmokome būti pakantesni vienas kitam, supykę išmokome patylėti, suklydę – dėl to prisipažinti, keitėsi net ir mūsų pomėgiai. Viskas dėliojosi ramia vaga.
Deja, vieną dieną po eilinio apsilankymo pas gydytoją ir papildomai atliktų tyrimų išgirdau diagnozę – vėžys. Rodos, pagrindas iš po kojų išslydo, visas sustyguotas gyvenimas kaip kortų namelis tą akimirką ėmė ir sugriuvo.
Taip pat skaitykite: Ingos sužadėtuvių istorija. „Man pasipiršo ant didžiausio akmens tilto Europoje“
Laukė kelios ilgos, mažai prognozuojamos operacijos, po to chemoterapijos kelias. Savo žmogui pasakiau, jog neturiu teisės šalia savęs jo laikyti, pasiūliau skirtis. Tą akimirką jis tiesiog žiūrėjo man į akis ir per ašaras negalėjo ištarti nė žodžio.
Savo žmogui pasakiau, jog neturiu teisės šalia savęs jo laikyti, pasiūliau skirtis. Tą akimirką jis tiesiog žiūrėjo man į akis ir per ašaras negalėjo ištarti nė žodžio.
Operacijos dieną jis buvo šalia. Po narkozės pramerkusi akis pamačiau jį, stovintį šalia, laikantį už rankos. Jo žvilgsnis buvo ramus, pasitikintis savimi ir taip visą ligoninėje praleistą laiką... Visos slaugytojos stebėjo mus su šypsena, ne viena tvarstydama užsimindavo, kad graži esame pora – šypsomės ir visada kartu.
Namo grįžau Kūčių išvakarėse. Vakaras buvo ramus, geras. Išaušus Kalėdų rytui, didelių dovanų nesitikėjau, bet... viena iš dovanų, kuri laukė po eglute, buvo sužadėtuvių žiedas, kurį jis užmovė sakydamas, jog per ilgai manęs laukė, todėl negali prarasti...
Taip pat skaitykite: Dvi Svetlanos sužadėtuvių istorijos. „Tobulos piršlybos buvo Londone, naujametę naktį“
Kiek būsime kartu, nežinom, bet žinau, kad kiekvieną rytą ir vakarą mano mylimas žmogus paprašo Dievo, kad aš neišeičiau. Branginam kiekvieną akimirką, kai esame kartu...
Pažadėjau tekėti, kai vėl po chemoterapijos ataugs plaukučiai. Vešlios garbanos jau yra, tad vasarą laukia smagi vestuvių puota!
Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt rengiamame konkurse „Kaip aš susižadėjau“ (konkurso sąlygas rasite čia).
Jame dalyvauti galite ir Jūs! Rašykite ir siųskite romantiškas, šiltas bei jaudinančias istorijas konkursui adresu konkursai@ji24.lt.
- Dviejų piršlybų istorijų, kurias atrinks redakcijos sudaryta komisija, autoriams atiteks po dvigubą kuponą masažo paslaugoms ajurvedos centre „SPA Shanti“ (vieno kupono vertė – 29 eurai (100 Lt)). Taigi, jei jūsų istorija laimės, gausite 2 kuponus.
- O skaitytojų balsų daugiausia surinkusios istorijos autorius galės džiaugtis grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ dovanų čekiu visoms paslaugoms (čekio vertė – 87 eurai (300 Lt)).
Jūsų istorijų laukiame iki š. m. vasario 12 d. (ketvirtadienio).
Visas iki šiol atsiųstas istorijas paskaityti galite paspaudę čia.
