– Daug metų, nuo pat bakalauro, gilinatės į orų poveikį sveikatai, šia tema apsigynėte daktaro disertaciją. Jus pačią kas nors iš tų tyrinėjimų nustebino?
– Iš tikrųjų, tą darbą dirbu labai seniai, todėl netikėtumų buvo visokių. Bet labiausiai stebino paprasti dalykai. Yra galybė patarimų, kaip elgtis, kad tau įvairiomis oro sąlygomis nebūtų bloga. Aš jais naudojausi ir pamačiau, kad tos rekomendacijos realiai padeda. Tai man ir buvo didžiausias atradimas.
– Taigi pritariate posakiui: „Blogo oro nebūna, tik – blogi drabužiai.“?
– Labai. Biometeorologinės prognozės padeda pasirinkti tinkamą aprangą. Galima tą posakį suprasti ir perkeltine prasme. Jei širdininkas rizikingą dieną ne lakstys, o sėdės prie televizoriaus, ramiai skaitys knygą, valgys lengvą maistą – viskas bus gerai. Tai kaip tinkamas apsirengimas. Man teko viešėti Japonijoje, kai ten buvo labai karšta, lietinga, arba – Šanchajuje, kur buvo 40 laipsnių temperatūra ir baisi drėgmė. Sėdi ant suoliuko ir jauti, kad visai nėra jėgų, net atsistoti negali. Nuolat geri vandenį, esi nei gyvas, nei miręs. Bet jei dieną pasirenki ekskursiją laivu su kondicionieriumi ar vaikštai po vėsius muziejus, o vakare – po miestą, net blogiausias oras negadina tau sveikatos ir kelionės.
– Kažkada Hipokratas kiekvienos ligos aprašymą pradėdavo nuo to, kaip ją veikia orai. Ar tikrai visi negalavimai su jais siejami?
Ligos susietos su tuo, kokiomis gamtinėmis sąlygomis gyvename, nes prie jų prisitaikome. Ir kiekviena didesnė orų permaina daro poveikį žmogaus organizmui.
– Gal ir ne visi, bet tokių ligų labai daug, net sunku išvardyti. Apie tai reikėtų kalbėti konkrečiai, bent jau išskirti ligų grupes. Viena – visiems žinomos sąnarių, reumato, artrito ligos. Kita, labai didelė, – širdies ir kraujagyslių: kai oras nepalankus, padaugėja šių negalavimų. Atskira grupė – nervų ligos. Jos paūmėja, kai ilgą laiką oras nekinta, yra monotoniškas. Astmatikai irgi labai priklausomi nuo klimato, kenčia nuo perkūnijos, temperatūros kritimo. Šiaip jau ligos susietos su tuo, kokiomis gamtinėmis sąlygomis gyvename, nes prie jų prisitaikome. Ir kiekviena didesnė orų permaina daro poveikį žmogaus organizmui. Taip pat esama klimato, nepalankaus vienoms ar kitoms ligoms. Pažįstu žmogų, kuriam žiemą tinsta rankų sąnariai, net atsiranda pūslelių ir tenka gyventi su vaistais.
– Yra kokių nors ligų, kurių nesiejame su oru, o turėtume?
– Pavyzdžiui, migrena. Užsienyje labai skatinama vesti migrenos dienoraščius, fiksuoti, koks buvo oras ir kokia savijauta. Pagal tuos dienoraščius net daromi tyrimai.
– Bet juk migrena dėl to nepraeina?
– Taip, jos neišvengi, bet gali jai pasiruošti. Kai žinai, kokiomis sąlygomis liga paūmėja, kada nuslūgsta, – gyventi lengviau. Gali numatyti, kada prasidės migrenos priepuolis, ir tą dieną kur nors ramiai pabūti, pagerti vaistų. O ne, paskyrus atsakingą susitikimą, sėdėti jame plyštančia galva ir net nesuvokti, apie ką kalbama.
– Kas dar priklauso nuo oro?
– Nuotaika. Apetito sumažėjimas ir padidėjimas, svorio augimas ir kritimas. Mūsų saugumas. Pavyzdžiui, yra sudaromos avaringumo prognozės. Tai įspėjimas ne apie kelio sąlygas, o apie paties žmogaus būseną, nes esama orų, kai sunku sutelkti dėmesį ar dėl kokių nors kitų priežasčių gerai vairuoti... Amerikoje sudarinėjama labai daug biometeorologinių prognozių, pačių įvairiausių. Pranešama, kurią dieną nuotaika bus geresnė ar blogesnė, ryte ar vakare, skelbiamos darbingumo prognozės: palanki bus diena ar verčiau neplanuoti rimtų darbų, nes viskas kris iš rankų. Būna refleksų prognozių: kada jie susilpnės, kada bus aštrūs. Esama net garbanotų plaukų prognozių: kurią dieną prie veidrodžio sėdėsi trumpai, nes plaukai lengvai garbanosis, o kurią teks skirti nemažai laiko... Noriu pasakyti, kad yra labai daug nuo orų priklausančių dalykų.
– Ko galėtume pasimokyti iš užsieniečių, ką darome kitaip nei jie?
Mes per daug džiaugiamės saule. Vos tik ji pasirodo, puolame be jokių kremų degintis: nesvarbu, kad – raudonai, svarbu, kad oda pakeistų spalvą.
– Mes per daug džiaugiamės saule. Vos tik ji pasirodo, puolame be jokių kremų degintis: nesvarbu, kad – raudonai, svarbu, kad oda pakeistų spalvą. Perkame gražius akinius, kurie neturi tikros apsaugos, o tai gresia katarakta ir kitomis ligomis. Ultravioletinė spinduliuotė kaupiasi, niekur neišnyksta – tuo ji ir baisi. Odos vėžio atvejų Lietuvoje smarkiai daugėja. O užsienyje saulės procedūros vis mažiau populiarios, sakoma, kad madinga blyški oda. Žmonės seka ultravioletinės spinduliuotės prognozes: iš jų sužino, kiek gaus spindulių, ir į tai orientuojasi. Tos prognozės kinta priklausomai nuo debesuotumo: kartais degintis būna labai pavojinga, kartais – nelabai, o kartais net sveika.
– Tikite liaudiškomis orų prognozėmis, žinote jų?
– Man teko studijuoti liaudies išmintį, bet dabar nelabai ja pasikliaučiau. Žmogus per daug kišasi į gamtą, tai keičia natūralius procesus.
– Kodėl kiekvieną pavasarį taip norisi įsimylėti?
– Todėl, kad atšyla. Pagerėja nuotaika, galima išsitraukti gėlėtas sukneles, galima ir įsimylėti. Bet žydėjimo metas nėra labai malonus alergiškiems žmonėms. Kai nosis varva, akys ašaroja, kai užeina dusulys ar visą laiką čiaudima, tada meilė rūpi mažiausiai.
– Mūsų elgesys irgi pavaldus orams? Gal, tarkim, kuriuo nors metu pavojinga lankytis parduotuvėse, nes tampame išlaidūs ir nekritiški?
Labai rekomenduojama vesti orų dienoraštį. Tiesiog kasdien rašyti, koks buvo oras, kokia nuotaika, ką jautėme ar nieko nejautėme.
– Sunku pasakyti. Tai priklauso nuo nuotaikos. Reiktų save stebėti, žiūrėti, ar yra kokių nors dėsningumų. Išvis labai rekomenduojama vesti orų dienoraštį. Tiesiog kasdien rašyti, koks buvo oras, kokia nuotaika, ką jautėme ar nieko nejautėme.
– Čia tik patarimas ar pas mus kas nors realiai rašo tokius dienoraščius?
– Rašo žmonės, kurie nori sau pagelbėti. Pavyzdžiui, dabar labai populiarūs žiedadulkių dienoraščiai: kasdien fiksuoji, kaip tavo alergija padidėja ar sumažėja, kas ją skatina. Galima tą daryti internete. Šiaulių universitetas, bendradarbiaujantis su kitomis Europos įstaigomis, turi tinklalapį. Kiekvienas gali jame užsiregistruoti. Ten yra speciali anketa, kurią reikia kasdien pildyti, ir šalia pateikiama universiteto žiedadulkių prognozė. Tokie dalykai alergiškiems žmonėms labai padeda.
– Vokietijoje atlikti tyrimai rodo, kad ten 47 proc. žmonių visiškai ignoruoja orus: nei jiems nuotaika nuo jų genda, nei sveikata.
– Aš lygiai tokius pačius tyrimus dariau Lietuvoje: pas mus orais nesiskundžia tik 26 proc. žmonių. Dauguma teigia, kad orai veikia sveikatą, 19 proc. mano, kad – labai stipriai. Kartais net kyla klausimas, tikrai mes kitokie nei vokiečiai ar, kaip lietuviai, mėgstame pasiskųsti, kam nors suversti kaltę.
