2022 03 09

Pagalba Ukrainos gyvūnams: benamius iš karo zonos su meile priglaudžia lietuviai

Į Lietuvą atkeliaujantys ukrainiečiai atvyksta su savo šeimos nariais – gyvūnais, kuriais pasirūpinti suskubo ir įvairios organizacijos, ir savanoriai. Didžiausia bėda šiuo metu yra tie augintiniai, kurie liko karo zonoje, prieglaudose ar tapo benamiais.
Savo namus palikę ukrainiečiai laukia autobusų stotyje
Savo namus palikę ukrainiečiai laukia autobusų stotyje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Ką mes šiandien galime padaryti, kad padėtume augintiniams, likusiems be šeimininkų ir maisto?

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ savanorė Aušrinė Stočkutė sako, kad jų organizacija sukūrė projektą Ukrainos gyvūnams: „Pirmiausia mes sudarėme duomenų bazę – prašėme užsiregistruoti tų žmonių, kurie galėtų priglausti vieną ar daugiau gyvūnų savo namuose, kadangi jie atkeliauja tiek iš prieglaudų, tiek su savo šeimininkais. Taip pat mes bendraujame su Ukrainos gyvūnų prieglaudomis ir renkame joms paramą. Žmonės gali aukoti konkrečiai prieglaudai arba pervesti mums į specialią sąskaitą. Galiu pasakyti, kad šiuo metu yra paremta jau 14 prieglaudų“, – sakė savanorė.

Maisto kainos išaugo tris kartus

Ji priduria, kad visą informaciją apie paramą gyvūnams įstaiga stengiasi skelbti socialinėje erdvėje ir puslapyje ggi.lt, tačiau dėl įtempto meto pritrūksta rankų. „Mes labai atidžiai tikriname prieglaudas, bendraujame, stebime, kad nebūtų taip, jog prieglauda susikūrė prieš kelias dienas ir pinigai nukeliaus neaišku kur. Sklando įvairių gandų, kad niekur negalima įsigyti gyvūnams skirto maisto, tačiau tai nėra visai tiesa. Kai kur tikrai maisto nėra, tačiau, tarkime, Kijeve galima rasti maisto, tačiau jis yra tris kartus brangesnis, tad finansinė parama prieglaudoms labai aktuali“, – sakė pašnekovė.

Ji prideda, kad buvo renkama parama gyvūnams maistu, daiktais, ir ta parama iškeliavo į Lenkijos ir Ukrainos pasienį bei buvo dalinama žmonėms, kurie kirto sieną kartu su gyvūnais. „Taip pat vienam autobusiukui su parama pavyko patekti į Ukrainą, o praėjusį ketvirtadienį iš Ukmergės iškeliavo dar viena maisto ir daiktų augintiniams paramos siunta“, – sakė Aušrinė.

Moteris sako, kad šiuo metu sulaukia itin daug skambučių ir žinučių ne tik iš Lietuvos, bet ir Suomijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės, kadangi žmonės suinteresuoti padėti ne tik atvykstantiems augintiniams, bet ir tiems, kurie liko Ukrainoje. Tiesa, pagalba karo zonoje yra kebli:

„Didžiausia problema yra pati logistika – kaip tas siuntas pristatyti į pačią Ukrainą. Mums rašo žmonės, kurie rūpinasi gyvūnais, esančiais gatvėje, o jų labai padaugėjo, nes kai kurie juos palieka tiesiog užrakintus ar išmeta. Įsivaizduokite, kad Kijeve yra daug likusių gyvūnų, tačiau ten patekti, kol nėra humanitarinio koridoriaus, yra labai sudėtinga. Dabar ieškome būdų, kaip galėtume didesnį maisto kiekį pristatyti į kokius sutartus taškus Ukrainoje, kad žmonės galėtų atvykti, pasiimti ir pasidalinti. Tad bandome, dirbame ir tikimės, kad artimiausiu metu galėsime pasidalinti kokia nors gera informacija“, – kalba A.Stočkutė.

Domėkitės, kam aukojate

Ji priduria, kad visos aukos gyvūnams turėtų būti apgalvotos, kadangi šiuo metu pasitaiko ir melagienų: „Prieš aukodami, pasidomėkite, kam aukosite, pasidomėkite tuo žmogumi ar įstaiga, patikrinkite puslapius internete ar feisbuke. Mūsų organizaciją taip pat pasiekia informacija, kad reikalinga pagalba privatiems asmenims, tačiau mūsų surinktos aukos yra skirtos prieglaudoms ir mes jų pervesti privatiems asmenims negalime“, – kalbėjo savanorė.

Ji priduria, kad užtrunka, kol patikrinamos pačios prieglaudos, nes netrūksta apsimetėlių, norinčių pasinaudoti padėtimi, todėl ragina būti atidžiais. „Šiuo metu mes ir toliau renkame paramą Ukrainos prieglaudoms“, – sako A.Stočkutė. Daugiau informacijos apie pagalbą gyvūnams rasite ggi.lt.

Savanoriai parsiveža augintinius iš Lvivo

VšĮ „LT-gyvūnams savanoriai“ savanorė Loreta sako, kad lietuviai itin susitelkė, kad padėtų Ukrainos augintiniams, todėl aukoja ir maistą, įvairius reikmenis, ir pinigus – į karo zoną vyksta tonos pagalbos. Savaitgalį augintiniams nukeliavo net trylikos tonų krovinys. Nors patekimas į Ukrainą apsunkintas, tačiau savanoriai daro viską, kad parsivežtų augintinius, todėl jų planuose iš Lvivo kas savaitę parsigabenti dešimtis augintinių. Šiuo metu Lietuvą pasiekė jau 5 katės ir 10 šunų, kurie visi surado namus pas globėjus.

Všį „LT-gyvūnams savanoriai“ nuotr./Iš Ukrainos į Lietuvą atkeliavę gyvūnai
Všį „LT-gyvūnams savanoriai“ nuotr./Iš Ukrainos į Lietuvą atkeliavę gyvūnai

„Žmonės labai nori padėti, pasirūpinti Ukrainos augintiniais ir yra neįtikėtina, kas vyksta Lietuvoje – tapome vieningi. Mūsų tikslas – neatiduoti gyvūnų į prieglaudą – turime globėjų platformą, tad šiandien mes turime daugiau kaip 120 užpildytų anketų tų žmonių, kurie pasiruošę atverti duris Ukrainos gyvūnams. Noriu paminėti ir tai, kad jeigu savininkai po karo norės tuos gyvūnus susigrąžinti, jie galės tai padaryti – mes jų nesisavinsime. Dar norėčiau pabrėžti, kad mes šalia pagalbos Ukrainos gyvūnams, visa širdimi padedame ir Lietuvos augintiniams – situacija nuolat stebima ir kontroliuojama“, – sakė Loreta.

Všį „LT-gyvūnams savanoriai“ nuotr./Iš Ukrainos į Lietuvą atkeliavę gyvūnai
Všį „LT-gyvūnams savanoriai“ nuotr./Iš Ukrainos į Lietuvą atkeliavę gyvūnai

Ji priduria, kad žmonės visada gali paaukoti jų organizacijai – visos gautos lėšos skiriamos augintinių gerovei: „Mūsų planas vežti paramą į Ukrainą ir tuo pačiu parsivežti iš ten gyvūnus; ir kol galėsime tą daryti, darysime iki paskutinio atodūsio“.

Všį „LT-gyvūnams savanoriai“ nuotr./Iš Ukrainos į Lietuvą atkeliavę gyvūnai
Všį „LT-gyvūnams savanoriai“ nuotr./Iš Ukrainos į Lietuvą atkeliavę gyvūnai

Informacija atvykstantiems su augintiniais

Ką reikėtų žinoti ukrainiečiams, kirtusiems sieną su augintiniais? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas sako, kad šiuo metu gyvūnų atvykimo sąlygos yra labai supaprastintos.

„Jeigu atvykę gyvūnai yra neskiepyti, jie gauna skiepą nuo pasiutligės, nes svarbu apsaugoti Lietuvos gyvūnus; yra paženklinami, jiems sudaromos sąlygos karantinuotis. Tai galima padaryti nemokamai, tereikia kreiptis į veterinarijos gydytojus. Reikia pabrėžti, kad šios sąlygos taikomos Ukrainos gyventojams, o ne komerciniams augintinių įvežimo atvejams.

Jeigu gyvūnai jau yra skiepyti ir paženklinti, prašome šeimininkų palikti informaciją apie gyvūną – koks gyvūnas yra atvykęs ir kontaktinę informaciją. Jeigu atvyksta gyvūnas, kuris Lenkijos pasienyje jau buvo vakcinuotas ir paženklintas, nes mūsų žiniomis šios procedūros atliekamos Lenkijoje, prašome gyvūną pristatyti į karantinavimosi vietas arba karantinuotis ten, kur gyvena (imunitetas pasiutligei susidaro per 21 dieną)“, – sako R.Gorbačiovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos