„Šiuo metu „Pagalbos moterims linija“ veikia viena telefono linija, į kurią moterys skambina iš įvairių Lietuvos regionų, tačiau linijoje dirbančios savanorės atsako tik į 16 proc. skambučių. Tai rodo, kad poreikis moteriai pasiguosti ar pasitarti būtent su moterimi yra didelis ir tik auga“, – teigia Ernesta Butkuvienė, organizacijos „Moters pagalba moteriai“ direktorė ir socialinė darbuotoja.
Pašnekovė priduria, kad iš vienos pusės moterims tenkantis problemų kiekis (tiek šeimoje, tiek ir darbo rinkoje dėl vienodų teisių su vyrais) didėja, todėl skambučių ar elektroninių laiškų skaičius irgi auga, iš kitos pusės, vis daugiau moterų nusprendžia negyventi užsisklendusios, išdrįsta ir ieško pagalbos, o tai džiugina.
Patiriamo smurto spektras – nuo psichologinio iki fizinio
Psichologės ir savanorių mokytojos Aušrinės Krikščionaitienės teigimu, moterys ir merginos rašo bei skambina dėl įvairių problemų. „Dažniausiai tai būna sudėtingi tarpasmeniniai santykiai. Pastebime, jog yra daug psichologinio smurto, kuris žeidžia, bet moterys jo neįvardina. Jaunos merginos kreipiasi, jei netenkina bendravimas su draugu ir reikia priimti svarbų sprendimą: tęsti ar nutraukti santykius.
Taip pat skaitykite: Koks augalas atneš jums sėkmę? Sužinoti padės Zodiakas
Svarbiausias aspektas – suvokti, kad asmeninių problemų kiti neišspręs, jos pačios turi imtis konkrečių veiksmų, o savanorės gali tik išklausyti ir padėti susivokti, kaip išeiti iš netenkinančios situacijos.
Vyresnės moterys pasakoja, kad nugyvena daug metų šeimoje, aukojasi dėl vyro ir vaikų, santykiuose patiria daug įtampos. Kreipiasi ir dėl vaikų auklėjimo ar problemų (tiek dėl mažų, tiek ir dėl suaugusiųjų), taip pat žmonės, išgyvenantys netektis, skyrybas, žmonės turintys psichinę negalią, kai jiems sunku, jaučiasi nuvertinti ir vieniši“, – apie dažniausiai moteris užklumpančius sunkumus pasakoja „Pagalbos moterims linijos“ vadovė.
Savanorių, dirbančių „Pagalbos moterims linijoje“, teigimu, moterys ieško ne tik užtarimo ar patarimo, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, bet joms svarbu išsipasakoti ir suprasti, kad su panašiomis problemomis susiduria visos moterys. Tačiau svarbiausias aspektas – suvokti, kad asmeninių problemų kiti neišspręs, jos pačios turi imtis konkrečių veiksmų, o savanorės gali tik išklausyti ir padėti susivokti, kaip išeiti iš netenkinančios situacijos.
„Stengiamės eiti sąmoningumo keliu, kad kiekvienas asmuo prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus asmeniškai“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologijos studijų absolventė A. Krikščionaitienė.
Galimybė anonimiškai atsiskleisti ir sulaukti palaikymo skatina netylėti
„Kreipiuosi į jus, kadangi nebesusitvarkau su savimi ir savo būsena. Jau kurį laiką nebeturiu gyvenimo džiaugsmo, pastoviai verkiu, nes jaučiuosi tiesiog nelaiminga. Beveik dešimtmetį gyvenu ir dirbu užsienyje. Kurį laiką sekėsi neblogai, buvau įvertinta kaip gera darbuotoja, todėl mane paaukštino pareigose.
Tačiau po kelių mėnesių pajutau, kad esu per silpna tokiam darbui, trūko patirties, atsirado nepasitikėjimas. Tai pamatę darbdaviai atleido. Dabar vėl dirbu paprastą darbą, nes esu per kvaila, kad gaučiau geresnį... Taip pat neseniai išsiskyriau su draugu, su kuriuo buvome kartu keletą metų, jam atrodė, kad daug ką darau, elgiuosi ne taip. Nepaisant to, labai skaudu ir gaila dėl išsiskyrimo...