Eilinis atogrąžų oro persmelktas vakaras Palangos pagrindinėje miesto arterijoje – Jono Basanavičiaus gatvėje. Kepurėlę su snapeliu dėvintis, sportine apranga vilkintis jaunas vyras pastato garso kolonėlę viduryje pėsčiųjų tako. Priešais save padeda skrynelę. Kažką pamaigo mobiliajame ekrane, ir muzika suskamba.
Kartais tai grubus repas, kartais – rusiška ar lietuviška populiarioji muzika. Tačiau Mindaugo šokis niekuomet nekinta. Kad palangiškis šokdamas atiduoda visą save, įrodo vien jau nuo jo kepurės kapsintys prakaito lašai.
Kad palangiškis šokdamas atiduoda visą save, įrodo vien jau nuo jo kepurės kapsintys prakaito lašai.
„Šoku nuo 17 iki 23 valandos. Kiekvieną dieną. Tuomet, kai yra daug žmonių. Ir taip jau keturias vasaras. Patinka šokti. Šoku tik Palangos J.Basanavičiaus gatvėje, bet reiks ir Šventojoje pabandyti“, – prisipažįsta Mindaugas, tik ką užbaigęs vieną savo pasirodymų.
Nejau nėra jokios baimės pasirodyti prieš daugybę nepažįstamų žmonių?
„Nebijau“, – nusijuokia pašnekovas.
Kažkas švysteli monetą į skrynią.
Mindaugas patikina trejus metus lankantis gatvės šokių pamokas, kurias vienoje Palangos mokyklų veda atvykstanti šokių mokytoja iš Klaipėdos.
„Gerai sekasi. Labai patinka“, – visas nušvinta jaunas vyras.
Patinka jam ir praeivių dėmesys. Mindaugas prisipažįsta dažnai sulaukiantis pagyrimų bei plojimų. O gal vis dėlto geriau būtų dainuoti?
„Ne. Šokti. Man patinka šokti. Yra tekę ir su partnere šokti, bet geriau vienam“, – paprieštarauja.
Pasiteiravus, ar praeiviai būna dosnūs, ar dažnai įmeta kokį eurą kitą, gatvės šokėjas šypteli: „Po biški. Per savaitę susirenku gal 200 eurų.“
Mindaugas atskleidžia niekuomet nedirbęs samdomo darbo, tačiau žiemą turėti darbovietę būtų, anot jo, visai neprošal. Juk tuomet ir šokti jau nebegali, o ir praeivių J.Basanavičiaus gatvėje – vos vienas kitas.
„Ėjau į darbo biržą, tačiau neranda man darbo. Galėčiau kur nors reklamas dalinti. Esu baigęs 10 klasių“, – išrėžia palangiškis.
Jis prisipažįsta šiuo metu taupantis. Paklaustas, kam, atsako tai, ko ir galima tikėtis, – šokiams. Reikia juk mokėti už pamokas, už leidimą uždarbiauti kurorto gatvėse.
„Norėčiau ir naują šokių aprangą įsigyti. Brolis internetu užsako“, – patikina Mindaugas, pats iš sutaupytų pinigų įsigijęs ir garso kolonėlę.
Imame kalbėti apie tai, ką jis dėvi šiuo metu: pasaulio futbolo čempionatą menantys marškinėliai ir krepšininko kelnaitės. Tai kas gi vis dėlto patinka labiau: futbolas ar krepšinis?
„Pažaidžiu ir krepšinį, ir futbolą. Labiau patinka krepšinis. Palaikau Kauno „Žalgirį“, – paaiškino šokėjas.
Labiausiai jam patinkantis muzikantas – Donatas Montvydas. Prisipažinęs tai, Mindaugas ima mobiliajame telefone ieškoti nuotraukos su šiuo atlikėju.
„Sutikau „Lietuvos balse“, – paaiškina.
Nuotraukos neranda. Patinka jam ir Sauliaus Prūsaičio daina „39“.
„Ar dar nėra vienuolikos?“ – sunerimęs vis paklausia Mindaugas.
Paaiškinu, kad iki 23 valandos dar likusi valanda, jis nusiramina. Dar galės šokti! Baigęs pasirodymus, kolonėlę šokėjas visuomet palieka vienoje J.Basanavičiaus gatvėje veikiančių kavinių. Joje dažnai Mindaugas ir pigiau užkanda.
„Gera vasara. Daugiau ir praeivių pamato. Ar nėra piktų? Ne, visi geri. Moterys ar vyrai dosnesni? Visi geri. Dosniausi gal anglai bei rusai“, – įsitikinęs pašnekovas, kartais randantis laiko ir pliažui.
Ar nėra piktų praeivių? Ne, visi geri. Moterys ar vyrai dosnesni? Visi geri.
Mindaugas atskleidžia turintis brolį ir užsienyje gyvenančią seserį, kurią lankė keturis kartus. Paklaustas, ar nekilo idėja pasirodyti ir užsienio publikai, pašnekovas suskumba paaiškinti: „Neleidžia ten šokti gatvėje. Draudžiama.“ Kad ir kaip bebūtų, už savąją Palangos publiką tikriausiai nieko ir negali būti geriau. O ar draugų jam netrūksta.
„Turiu daug gerų draugų. Vienas motociklus nuomoja. Duoda pigiau pasivažinėt“, – šypteli šokėjas.
Paklaustas, ar yra turėjęs merginą, Mindaugas atsako teigiamai. Tačiau keliai su antrąja puse iš Kretingos išsiskyrė: ji ėmė susitikinėti su kitu.
„Buvo liūdna. Dabar nebendraujame“, – nutęsė Mindaugas.
Nesinori, kad pokalbis pasibaigtų tokia liūdna gaida. Paprašau gatvės šokėjo sušokti dar keletą šokių. Tačiau kolonėlė ima ir paskelbia streiką: vos pasigirdusi, muzika vėl nutyla.
„Išsikrovė baterija. Teks grįžti ryt“, – paaiškina Mindaugas, uždaro savo lobių skrynelę, ištraukia kolonėlės rankeną ir paskęsta poilsiautojų minioje.
