Nors surinktos sumos nėra įspūdingos, vyras sako, jog tai ir nėra pagrindinis tikslas: „Pamestas monetas renku ne dėl to, kad man reikia pinigų.“
Eksperimentui paskatino bendradarbės pastaba
Gabrielius pasakoja, jog viskas prasidėjo nuo gana kasdieniškos situacijos. „Eksperimento idėja gimė, kai kartą eidamas su viena pažįstama pamačiau ant žemės monetą ir pasilenkiau jos pakelti. Ji tuomet pasakė, kad „aš tai dėl cento nesilenkčiau“. Pradėjau galvoti, kad įdomu būtų patikrinti, kiek per metus žmonės randa pamestų pinigų gatvėje. Kažkas pasiima, kitam gal gėda, trečias nemato. Taip begalvodamas ir nusprendžiau visus metus rinkti monetas ir dėti į atskirą dėžutę. Po metų, kitų pradėjo jungtis žmonės, kurie irgi nusprendė paeksperimentuoti kartu“, – pasakojo Gabrielius.
Anot jo, visi „pinigų rinkėjai“ turi savo filosofiją, taip pat ir skirtingus rinkimo metodus. Jam pačiam tai jau tapo kasdieniu dalyku.
„Čia kaip su grybavimu – kuo dažniau eini į mišką, tuo geriau grybus matai“, – juokėsi vyras, tikinęs, jog sąžiningai stengiasi pastebėti ir pakelti visus ant žemės pamatytus pamestus euro centus ar eurus. Tam turi ir atskirą „kišenaitę“ – vėliau iš jos monetos ar popieriniai pinigai keliauja į tam skirtą dėžutę, kuri metų pabaigoje ištuštinama ir visi surinkti pinigai suskaičiuojami.
Nesiekia surinkti kuo daugiau
Eksperimentą „Dėl cento nesilenksiu“ Gabrielius tęsia jau keletą metų. Kokia buvo didžiausia per tą laiką surinktų pinigų suma?
„Vienais metais pavyko surinkti virš 40 eurų, nes radau keturis popierinius nominalus – po 5, po 10 eurų. O didžiausias radinys buvo pernai, kai radau 20 eurų. Iš viso per visus 2021-uosius surinkau 28 eurus ir 43 centus“, – pasakojo pašnekovas.
Eksperimentą jis tęsia ir šiais metais ir jau išsikėlė naują tikslą – suskaičiuoti, kiek kartų pasilenkia dėl pastebėtos monetos ar popierinio pinigo.
„Vis akcentuoju pasilenkimą, bet iš tiesų tai net nežinau, kiek kartų tai darau. Bus proga patikrinti“, – šyptelėjo Gabrielius, įtaręs, kad iki šiol daugiausia turbūt prisilankstė tais metais, kai buvo surinkta didžiausia – 40-ies eurų – suma.
Pamestų eurų kiekis nemažėja
Vis garsiau kalbama, kad grynieji pinigai keliauja į užmarštį – beveik visi atsiskaitymai vyksta kortelėmis ar per išmaniąsias programėles. Net darbo užmokestis privalo būti vedamas į korteles, tad grynųjų pinigų kišenėse turėtų taip pat nebelikti.
Tačiau Gabrielius tikina, kad pamestų centų ir eurų gatvėse kol kas randa ne mažiau nei anksčiau.
„Jeigu pažiūrėtume mano radinių statistiką, tai pirmais metais buvo rasti 8 eurai, vėliau trejus metus – maždaug po 20 eurų. Žinoma, situaciją iškreipia tokie radiniai kaip 20-ies eurų nominalas, dėl ko bendra surinktų pinigų suma iškart šokteli į viršų. Tačiau atrodo, jog kol kas žmonės tikrai nemažiau pameta centų ir eurų.“
Didžiausi lobiai – prie kasų
Pašnekovas neslepia, kad per tiek metų jau žino ir tam tikras vietas, kur bent centą (o dažniausiai ir kur kas daugiau) galima rasti kasdien. Pirmiausia tai viešojo transporto stotelės, taip pat kasos prekybos centruose.
„Viena pažįstama pajuokavo, kad prie kasų yra tikros pinigų kasyklos – čia žmonės nuolat pameta grąžą ir pritingi pasiimti. Taip pat monetų galima rasti ir visose kitose vietose, kur žmonės traukiasi pinigus iš piniginių: tai – spaudos kioskai, parduotuvės, žinoma, šaligatviai ir viešojo transporto stotelės“, – patirtimi pasidalijo vyras. Anot jo, iš esmės monetų galima rasti bet kur: tiek prie požeminių perėjų, tiek ir žolėje.
Žinoma, tam, kad jas pastebėtum, turi daug vaikščioti pėsčiomis. Taigi, šis eksperimentas tikrai netiks tiems, kurie gyvena „iš automobilio – į biurą, kavinę, sporto klubą, namo“ režimu.
Gabrielius pasakojo, kad tik pirmais eksperimento metais jis specialiai stengėsi ieškoti ant žemės pamestų monetų. Tačiau dabar tai, anot jo, veikia jau pasąmoniniu lygiu.
„Atsirado intuicija. Būna, su draugais einu ir staiga sakau jiems: „Palaukit“. Nueinu už kokių trijų metrų, o ten – guli moneta. Aš pats neįsivaizduoju, kaip tai veikia, bet pastebiu ją. Draugams, aišku, linksma“, – juokėsi pašnekovas ir pridūrė, jog tikrai nereti atvejai, kai šalia einantys žmonės nepastebi tiesiog po kojomis besimėtančių pinigų.
Tas, kas grybauti mėgsta, tikrai turės ir įgūdį rasti centų ant žemės, – juokavo Gabrielius.
Iš pasivaikščiojimo forte – unikalus radinys
Didžioji dalis jo rastų monetų – eurai ir euro centai, pastebėti ir surinkti Lietuvoje ir tose šalyse, kur per eksperimento metus Gabrielius lankėsi. Anot pašnekovo, per tuos metus buvo labai nedaug atvejų, kai rado nebeegzistuojančių pinigų, pvz., kapeikų.
„Tačiau labiausiai mane nustebinęs radinys – tarpukario Lietuvos moneta. Lankėmės IV forte Kaune, šnekučiavomės ir žiūriu purve guli moneta. Pakėlus net sunku buvo pasakyti, koks čia pinigas. Bet aš parsinešiau – galvoju, namuose patyrinėsiu. Namie žiūrėjau žiūrėjau ir pamačiau, kad tai – tarpukario Lietuvos 1 cento moneta. Tai nustebino, nes šių pinigų apyvartoje nėra jau gerą šimtą metų. Įdomu būtų sužinoti istoriją, kaip jis čia atsirado“, – pasakojo eksperimento sumanytojas, praėjusiais metais taip pat radęs 50 ukrainietiškų kapeikų, 2 lenkiškus grašius.
Šeimos nariai ir draugai Gabrieliaus eksperimentą palaiko, o kai kurie ir patys prisijungė. Pavyzdžiui, brolis, tarp kurio radinių pernai buvo ir Jungtinių Arabų Emyratų moneta.
„Aplinkinių nuomonė dėl eksperimento išskiria. Tie žmonės, kuriems turbūt gėda pasilenkti ir paimti nuo žemės monetą, vertina skeptiškai. Būna išgirstu: „Ką tu čia nesąmones darai!“. Bet net ir jie metų pabaigoje, kada parodau, kiek surinkau, nustemba. Apskritai bėgant metams skeptikų mažėjo – daug kas prisijungė ir patys pradėjo pastebėti bei rinkti monetas“, – kalbėjo Gabrielius.
Vadina savotiška pilietiškumo akcija
Pasakodamas apie eksperimento esmę pašnekovas paminėjo, jog Lietuvoje su pamestais pinigais ir jų suradimu bei pasiėmimu susiję nemažai keistų įsitikinimų. Pavyzdžiui, daliai žmonių tai siejasi su neturtu, arba, kaip pats Gabrielius sako – ubagyste. Netrūksta ir tokių, kurie tiki prietaru esą herbu į viršų rasta moneta atneš nelaimę į namus ir panašiai.
„Aš tuo netikiu, – teigė vyras, pabrėžęs, kad tam tikra prasme jis jaučiasi darantis gerą darbą – prisideda prie pamestų pinigų sugrįžimo į Lietuvos biudžetą. Todėl savo veiklą vadina savotiška pilietiškumo akcija.
„Mano viena kolegė (jau amžiną atilsį jai) kartą sakė, kad visada pakelia ant žemės gulintį pinigą – nesvarbu, euro centą ar eurą, nes tai – Lietuvos Respublikos valiuta. Man tai – svarbiausias argumentas. Jei tie pinigai taip ir liks gulėti kažkur žolėje ar purve, jų niekas nepakels, nuo to nukentės Lietuvos biudžetas“, – savo nuomonę dėstė eksperimento „Dėl cento nesilenksiu?“ sumanytojas.
Kam surinktus pinigus išleidžia? Anot Gabrieliaus, specialiai to nefiksuoja – surinkti pinigai ištirpsta perkant kasdienius pirkinius. „Tiesa, pernai metų pinigus galvoju paaukoti – gal tai taps tradicija. Tačiau kol kas nesu iki galo apsisprendęs dėl to“, – prisipažino pašnekovas.
Norintys prisijungti prie jo eksperimento pirmiausia kviečiami susipažinti su jo sąlygomis, kurias rasite ČIA.
