Globojamiems sportininkams R.Milevičius skiria kone visą laisvalaikį, ir pats geriausias atlygis jam tėra žodis „ačiū“.
Pasakodamas savo istoriją, kineziterapeutas R.Milevičius prisimena, kad pirmąkart jo ir paralimpiečių keliai susikirto bemaž prieš septynerius metus. Tai rutulio stūmikė Irena Perminienė visų pirma jo paprašė pagalbos – sportininkei vyras padėjo kartą, antrą, trečią, kol galop taip ir prisėdo paralimpiečių rinktinės pašonėje.
Lig šiol R.Milevičius uoliai prižiūrėjo visus paralimpiadoje dalyvaujančius lengvaatlečius, o nuo Naujųjų metų pradės dirbti ir su negalią turinčiais plaukikais. Iš viso kineziterapeuto globoje kitąmet bus virš dešimties sportininkų.
„Padėti sportininkams stengiuosi visapusiškai. Tai ir masažus jiems darau, ir mankštinamės drauge, ir paasistuoti neatsisakau, pavyzdžiui, atnešti, panešti kokį įrankį. Kuo toliau, tuo daugiau jiems padedu“, – pasakoja R.Milevičius.
Anot specialisto, lengvaatlečiams būdingos traumos – tos pačios, kaip ir kitiems sportininkams: įvairūs raumenų, raiščių patempimai, perkrovos ir kita.
Nors anksčiau kineziterapeutas sportininkams talkindavo tik per pačius svarbiausius čempionatus, maždaug dvi savaites per metus, dabar daug daugiau reikalų nusimato: tai ir pasiruošimo stovyklos, ir įvairios varžybos...
„Tai ir patys sportininkai vis labiau, dažniau prašo, kad tik dalyvaučiau“, – pasakoja R.Milevičius ir priduria: būna, kad ir į svečius pas lengvaatlečius nuvažiuoja, jei tik kuriam ką suskausta. Jei reikia – net į kitą miestą, ir dažnai už savas lėšas.
Iš kur tiek motyvacijos, kai atlygis simbolinis? „Geras klausimas... Taip tiesiog gyvenime išėjo – aplinkybės taip susidėliojo, kad gavau galimybę padėti, – sako R.Milevičus. – Man tai atrodo normalu. Žvelgiu į ateitį – tai dėl jos stengiuosi. O dabar tiesiog renku karmos taškus.“
Nors R.Milevičiui taip dėl sportininkų stengtis atrodo savaime suprantama, aplinkiniai, sako, tokių jo pastangų dažniausiai niekaip nesupranta – juk taip jau įprasta, kad už darbą reikia atlyginti.
„Daugeliui ši mano veikla kelia nuostabą. Bet aš daug ir neaiškinu – atsakau tik, kad taip reikia. Kažkas juk turi padėti“, – svarsto kineziterapeutas.
Galų gale, R.Milevičiui ir neatrodo, kad už pastangas atlyginama per mažai. „Juk tie sportininkai man „ačiū“ pasako. O ko daugiau man galėtų reikėti? Nuoširdus „ačiū“ man – geriausia padėka“, – tikina pašnekovas.
Pokalbį kineziterapeutas baigia būdamas atviras – išleisti sportininką į varžybas jam – it pačiam jose dalyvauti: taip smarkiai R.Milevičius su paralimpiečiais susigyveno. „Kiekvieną akimirką juos palaikau. Juk kartu mes – ir treniruotėse, ir per varžybas“, – sako R.Milevičius.
Visą gruodžio mėnesį „Coca-Cola“ kviečia daryti gerus darbus ir skleisti džiaugsmą. Savo šventinės užduoties ieškok ant kalėdinės „Coca-Cola“ pakuotės. Nes mums reikia daugiau Kalėdų Senelių!
VISAS GERŲ DARBŲ ISTORIJAS RASITE PASPAUDĘ ČIA.
15min iniciatyva „Šiemet buvau geras“ kviečia dalytis gerais darbais, paviešinti geradarius!
Jeigu žinote, kad šalia jūsų gyvena geroji fėja ar gerasis naminukas, bet jis yra per daug kuklus, kad pats pasigirtų, parašykite mums apie jį – mes susisieksime ir pakalbinsime. Rašykite el.paštu buvaugeras@15min.lt (vardas, pavardė, telefonas, trumpas gero darbo aprašymas ir nuotraukos arba video).
Atrinktas istorijas su jų geradariais skelbsime 15min portale. Pagausinkime gerumo, kad ta šiluma paliestų kuo daugiau širdžių!
