Apie parduodamą vilką vyras paskelbė populiariame skelbimų portale. Jauną vilko patelę pardavėjas įkainojo 600 eurų. Neatmetama, kad žvėris paimtas ne iš miško, bet išveistas žmogaus, o pirkėjai gali būti šunų kovų dalyviai.
Iš gamtos ar iš veislyno?
Trijų mėnesių vilkiukė į gamtos apsaugos inspektorių rankas pateko prieš gerą mėnesį, kai gyvūną konfiskavo suorganizavus „pirkimą“. Operacijoje dalyvavęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos vyresnysis specialistas Darius Liepis pasakoja, kad gavus pranešimą apie atvirai, skelbimų portale parduodamą „tikrą, grynaveislį“ vilką, susitikimas su pardavėju derintas ilgai. „Ilgos derybos vyko, net pradėjome abejoti, kad jis mus perkando, nes tai gali, tai negali, tai turi, tai neturi“, – pasakoja inspektorius.
Abejonių, kad tai iš tiesų vilko jauniklis, inspektoriui nebeliko vos išvydus gyvūną. Tai vėliau patvirtino ir veterinarijos specialistai.
D.Liepis pasakoja bandęs pardavėjo išklausti, kaip pas jį vilkas atsirado, bet šis buvo nekalbus. Esą svarbiausia produktas. Tiesa, gamtosaugininkui parodžius pažymėjimą, vyras prakalbo kitaip ir bandė įtikinėti, kad tai šuniukas.
Inspektorius D.Liepis abejoja, kad vilko jauniklis buvo pagautas gamtoje, nes iš laukinės gamtos paimti vilkiukus ne taip paprasta. „Manau, kad kažkas turi vilkų veislyną, gal net ne Lietuvoje. Taip ilgai derėjomės, galbūt jam buvo kilę gabenimo problemų. Gal iš Baltarusijos“, – svarsto pareigūnas.
Kokie žmonės pirktų vilką, inspektorius sako galintis tik svarstyti. Anot jo, vilko prisijaukinti ir auginti kaip šuns neįmanoma. „Yra toks posakis: tigras ir meška stipresni už vilką, bet vilkas cirke nevaidina. Vilko nepakeisi. Jis buvo ir liks laukiniu žvėrimi“, – konstatuoja D.Liepis.
Vienas iš spėjimų, kokiais tikslais toks gyvūnas gali būti perkamas – šunų kovos. Tačiau tai – tik versija.
Netruko įrodyti tikrumą
„Man keista, kad žmogus taip įžūliai ir ciniškai įdeda skelbimą: parduodu vilką. Tai ne jo nuosavybė. Laukinių gyvūnų savininkė yra valstybė. Šiuo atveju, ji jais rūpinasi ir globoja“, – sako Vilniaus RAAD Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Edmundas Sakalauskas.
Jis nagrinėjo vilko pardavėjo bylą ir už savavališką laukinio gyvūno paėmimą iš laukinės gamtinės aplinkos bei siekimo jį parduoti skyrė 160 eurų baudą. Jei gyvūnas būtų nušautas ar sunkiai sužalotas, anot pareigūno, būtų skaičiuojama ir gamtai padaryta žala.
Pažeidėjas sprendimą išgirdo telefonu. Anot E.Sakalausko, pardavėją domino ir veterinarijos specialistų išvados dėl gyvūno kilmės. Vyras žadėjo sprendimą skųsti teismui.
Kad turi reikalą su grynakrauju laukiniu gyvūnu, suprato ir Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė. Šiai įstaigai buvo patikėta laikina konfiskuoto vilkiuko priežiūra.
„Iš pradžių galvojom, kad tas vilkas netikras. Bet ne, visiškai kitoks. Uoslė, viskas kitaip. Pas mus per mėnesį paaugo tris kartus. Darbuotojas valė voljerą, tiesiog batą suėdė. Gerai, kad mūsų batai apkaustyti metalu; paleido tik tada, kai pusę bato atkando“, – apie laukinę globotinę pasakoja J.Gustaitienė.
Gavusi leidimą rūpintis naujų namų paieška, tarnyba šeimininkų vilkiukei ieškojo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. J.Gustaitienė džiaugiasi, kad jauną vilko patelę sutiko paimti Telšių miškų urėdijoje esantis Žvėrinčius. Anot moters, ten gyvūnui bus geriausios sąlygos, nors ir nelaisvėje.
Žmogaus įsikišimas pražūtingas
J.Gustaitienės teigimu, toks vilkas grįžti atgal į laisvę jau nebegalės. Nors „Nuaro“ darbuotojai nebandė vilkiukės jaukinti ar glostyti, gyvūnas jau pažįsta žmogų. Paleista į laisvę ji keltų pavojų ir sulauktų liūdno likimo.
„Toks gyvūnas pažįsta žmogų, jo nebijo, nevengia, kaip laukiniai žvėrys. Dažnai būna, kad žmonės priglaudžia, palaiko lapiukus, po to tos lapės ateina į namus, lipa į balkoną, ėdą iš šuns dubens. Žmonėms tai kelia baimę. Įsivaizduokite, jei vilkas taip elgtųsi – ateitų į namus ir prašytų ėsti“, – apie žmogaus daromą žalą kalba veterinarijos gydytoja.
Ji sako, kad atvejai, kai namuose auginami laukiniai gyvūnai, nėra reti. „Ko tik pas žmones per tvorą neprimeta: ir smauglių, ir žirafų. Visi netyčia atsikėlę visko kieme randa“, – su ironija pasiaiškinimus išlindus tokiems atvejams komentuoja J.Gustaitienė.
Geriau priduoti gamtosaugininkams pasakius, kad radau. Mes jau mokėsime juo pasirūpinti.
Moters nuomone, bandydami prisijaukinti laukinius gyvūnus, žmonės pirmiausia rizikuoja savo sveikata. Be to, anksčiau ar vėliau, nebegalėdami suaugusiu žvėrimi pasirūpinti, jie bando juo atsikratyti. O išmesdami atgal į gamtą pasielgia dar blogiau – gyvūnas pridaro žalos ar pats žūva. „Geriau priduoti gamtosaugininkams pasakius, kad radau. Mes jau mokėsime juo pasirūpinti“, – pataria specialistė. Žinant tokius nelegalius laukinių gyvūnų laikymo atvejus, ji pataria pirmiausia pranešti policijai.
Inspektorius D.Liepis sako, kad vilkiukų ir lapiukų gamtoje rasti praktiškai neįmanoma. Dažniau galima aptikti vienišą stirniuką ar šerniuką. Tačiau net ir tokiais atvejais jis pataria gyvūnų jokiu būdu neliesti. „Jei tik paglostysime stirniuką, motina jo nebepriims. Jei šerniukai paaugę, jie patys gamtoje išgyvens. Jei be mamos liko dar nedideli, užeis šalčiai, neišgyvens, bet čia yra gamtos džiunglės, o gamta tvarkosi pati“, – sako gamtosaugininkas.
