Taip pat apželdinant ir įrengiant žaliuosius stogus galime sumažinti vidutinę metinę temperatūrą iki 17 laipsnių. Na, o žaliosios zonos tinka ne tik biologinei įvairovei išsaugoti, žmonių poilsiui naudoti, bet ir ūkininkauti ant miestų stogų.
Anot G.Vyčienės, būtent dėl kritulių vandens sulaikymo miestuose žalieji stogai pirmiausiai turėtų būti įrengiami, jie gelbėtų mažinant potvynių riziką.
„Įrengdami žaliąjį stogą sulaikytume ant jo 7–10 proc. lietaus nuotekų. Priklausomai nuo stogo konstrukcijos tas vanduo būtų pamažu atiduodamas į lietaus nuotekų tinklus, arba sukaupiamas lietaus nuotekų surinkimo talpose ir miestai gali turėtų antrinį jo panaudojimą (stogo daržų laistymui). Svarbiausia, kad tas vanduo nebetvindytų mūsų kelių ir daugiabučių kiemų“,- sako dėstytoja.
Žalieji stogai sprendžia ir įsisenėjusias problemas
„Lietuvos miestuose vandens nuotekų sistemos įrengtos vidutiniškai prieš 20-30 metų. O per šį laikotarpį daug kas keitėsi: žaliosios erdvės buvo užstatytos logistikos centrais, virto trinkelėmis išklota erdve.
Taigi tiesa ta, kad šiuo metu esantys vandens surinkimo tinklai tikrai neatlaiko esančių srautų. O kas nutinka, kai lietus iškrinta ir išsilieja vanduo? Viskas keliauja į mūsų kiemus. Didžiausia bėda, kad paviršinės nuotekos nėra valomos. Tai kaip ežerai ir upės pasieks gerą būklę, jei nekursime naujų infrastruktūros sprendinių?",- retoriškai klausia G.Vyčienė.
Pasak mokslininkės, svarbu žinoti, kad skirtingo intensyvumo stogai skirtingai sulaiko lietaus vandenį. Gera žinia, kad apželdintų stogų dirvožemyje susilaiko iš atmosferos iškritę teršalai. Tokiu būdu jų mažiau patenka ir į paviršinius vandenis.
Didžiausia bėda, kad paviršinės nuotekos nėra valomos. Tad kaip ežerai ir upės pasieks gerą būklę, jei nekursime naujų infrastruktūros sprendinių.
Norėdama iliustruoti šią mintį, G.Vyčienė remiasi 2023 m. atliktais tyrimais, kur buvo tirtas 93 kv. m. stogas. Ištirta, kad ant jo augalų substratas sukaupė 18 kg kietųjų dalelių, o tai prilygsta 15 automobilių, važiuojančių ištisus metus, išmetamųjų dalelių kiekiui.
Remiantis Singapūre atliktų tyrimų duomenimis (tirta buvo 4000 stogų), matyti, kad žalieji stogai miestuose taršą sumažina 6 proc., vėliau jie pasiekė ir 37 proc.
Europa žaliuosius stogus pažįsta seniai
Pirmasis žaliasis stogas, anot G.Vyčienės, Europoje įrengtas 1860 m. Berlyne. Vėliau, po kelerių metų, ši sensacija pristatyta Paryžiuje vykusioje inovacijų parodoje, kuri netruko pasklisti po Europos spaudą su žinia, kad miestuose yra galimybė kurti žaliąsias erdves.
„Pastatai miestuose tuo metu statyti labai arti vienas kito, žaliųjų plotų būta mažai, užterštumas didelis. Pasiturintys gryno oro ieškodavo už miesto, tačiau likusiems žalioji erdvė ant stogo prilygo inovatyvioms technologijoms, na, ir statybinių medžiagų pasirinkimas buvo ne tas, kurį turime dabar",- pasakoja G.Vyčienė.
1900 m. Vokietijoje buvo jau 2000 namų su žaliaisiais stogais. Ši šalis ir laikoma jų pradininke, gairių nustatytoja, ji ir padiktavo gaires, kokie dokumentai būtini jų įrengimui. Tiesa, žaliųjų stogų plėtrą kiek pristabdė prasidėję karai.
Bazelis (Šveicarijos miestas) pirmauja pasaulyje pagal vienam šalies gyventojui tenkančius beveik 6 kvadratinius metrus žaliojo stogo.
Toliau rikiuojasi Štutgartas. Būtent Vokietijoje yra apie 8 proc. visų šalies stogų, padengtų žaliąja infrastruktūra. Žaliųjų stogų įrengimas 45 proc. išaugo ir šiaurės Amerikoje.
Pasak mokslininkės, Lietuvoje pirmasis žaliasis stogas įrengtas yra 2000 metais Vilniuje (virš požeminių garažų).
Svarstant, kas nulėmė Šveicarijos žaliųjų stogų įrengimų išaugimą, jos tikinimu, akivaizdu – valstybės finansavimas, taip pat gebėjimas susikalbėti ir bendradarbiauti statytojų, valstybės tarnautojų ir kuriančiųjų įstatyminę bazę.
Štai 2015 m. Prancūzija tapo pirmąja šalimi, priėmusia nacionalinį įstatymą, kuris reikalavo, kad komercinių pastatų stogai būtų su augalais arba saulės baterijomis.
Danija reglamentavo, kad visi nauji stogai turi sulaikyti 50 – 80 proc. iškritusių kritulių būtent pasitelkus šių stogų apželdinimą.
Gerąją praktiką perima vis daugiau sostinių
Europoje daugėja pavyzdžių, kai žalioji infrastruktūra ir saulės energija (saulės modulių duodamas šešėlis gali apsaugoti augalus nuo didelės kaitros vasaros metu) vystomos kartu.
Kadaise naudoti laisvalaikiui ir pramogoms, dabar žalieji stogai yra tvaresnės energijos generavimo vieta ir praverčia lietaus vandeniui surinkti, termoizoliacijai ar miesto sodininkystei.
Lietuviai dažniausiai renkasi sodinti ant stogų šalčiui atsparius sumedėjusius augalus: krūmus, puskrūmius, taip pat specialią veją. Žalumynai sodinami specialiuose dirvožemio konteineriuose, įrengiamos hidroizoliacinės sistemos. Dėl šių papildomų sluoksnių pagerėja pastatų termoizoliacija.
Iššūkiai, su kuriais susiduriama Lietuvoje, labai susiję su klimato sąlygomis – dažniausiai naudojamas vadinamasis sunkusis apželdinimas, kuriam reikalingas didelis žemių kiekis. Todėl dažnai reikia rinktis tvirtesnes pastato konstrukcijas.
Mokslininkas dr. Darius Ryliškis kartu su komanda prisidėjo prie Lietuvos „Žaliojo namo“ sukūrimo. Prieš keletą metų architektas Rolandas Palekas ir VU Botanikos sodo komanda apželdino laboratorijos-administracijos pastatą.
Šis žingsnis buvo apdovanotas Europos sodų asociacijos (European Garden Association – „Natur im Garden Intenational“) Berlyne už inovatyvią sodininkystės idėją urbanizuotoje aplinkoje. Vilniečiai buvo įvertinti už vertikalųjį ir horizontalųjį želdinimą – žalias tapo ne tik stogas, bet ir fasadas.
Ant stogo buvo apgyvendinti tokie krūmai kaip sidabrakrūmiai, forzicijos, hortenzijos, lianos ir sausmedžiai, taip pat levandos, šalavai, čiobreliai, vienmetes ir daugiametes gėlės (tokia gausi žalėsių įvairovė įprastai nėra būdinga šalies miestų pastatams).
Lenkijoje atlikti tyrimai parodė, kad įrengus žaliąjį stogą pastato vėsinimui sunaudojama apie 7-10 proc. mažiau energijos lyginant su pastatu, kuris turi įprastą stogą.
Taip pat žalieji stogai padeda užtikrinti biologinę įvairovę. Šveicarijoje, Bazelio mieste, per pirmus trejus metus apželdinus pastatų stogus 18 proc. padaugėjo vabalų ir 11 proc. vorų rūšių, kurios buvo ant išnykimo ribos.
Pasak G.Vyčienės, akivaizdu, kad teisingai įrengus žaliuosius stogus laimėti gali visi: aplinka, žmogus ir bioįvairovė.
Būtent miestuose fiksuojama ir dėl karščiui nelaidžių dangų išaugusi metinė temperatūra lyginant su kaimo vietovėmis (mokslininkų vertinimu, Niujorke ši temperatūra bent 10 laipsnių didesnė), taigi žalieji stogai yra ir miestų mikroklimato kontrolės priemonė.
