Neseniai Jampolskių šeimai teko atsisveikinti su mylimu augintiniu – dėl sunkios ligos savo katiną šeima nusprendė užmigdyti. Dar prieš tai buvo partrenktas kitas šeimos katinas. Vis dėlto dabar Jampolskiai ir vėl stabiliai namuose laiko 5 augintinius. Kaip podkaste „Laimė jaustis saugiai“ pasakoja R.Jampolskė, dėl to iš prieglaudos jie su Mariumi pasiėmė du mažus katinėlius.
„Dabar pas mus yra 3 šunys, 2 katinai ir akvariumas“, – atskleidžia A.Ramanausko pašnekovė. Beje, tik pirmasis šeimos šuo buvo pirktas, tai – Aliaskos Malamutas, poros pavadintas Luna.
„Marius labai jo norėjo, taigi, mes jį nusipirkome. Vėliau aš savanoriavau „Lesės“ prieglaudoje, pamačiau Džeką ir jį pasiėmiau namo. O po to Marius dalyvavo vienos vinjetės filmavime, ten buvo šuniukas, paimtas filmavimui. Išaiškėjo, kad jį filmavimui paėmė iš prieglaudos. Kai tai sužinojo Marius, jis jį taip pat parsivežė namo. Paskutinieji du katinai taip pat paimti iš „Beglobio“, išėjus mūsų paskutiniam katinui“, – atskleidžia R.Jampolskė.
Kiekvienas iš šeimos augintinių pasižymi ir savitu charakteriu. Pavyzdžiui, anot R.Jampolskės, Aliaskos malamutė dažnai demonstruoja katinams pavydą dėl gaunamo dėmesio iš dukros.
„Luna yra ponia, Džekas yra ramus pensininkas, kuris 22 val. pats lipa laiptukais į viršų miegoti. O Trioškė yra toks šuo, kurį įsivaizduoji išgirdęs žodį „šuo“ – laksto aplinkui, zuja, loja – tokia labai gyva“, – pasakoja moteris.
Po avarijos šunį veterinarai rinko iš naujo
Skirtumų R.Jampolskė pastebėjo ir augintinių sveikatos klausimais. Ji pripažįsta, kad didesnį galvos skausmą kelia dokumentus turinti Luna, ir priduria, kad tokia situacija pasitaiko ir kitiems, nes mišrūnai dažnai būna stipresni nei veisliniai šunys.
„Neskaitant kokių nors įvykių, problemų būdavo tik su Luna – ir egzema ant snukučio, ir tai, kad ji buvo sukaitusi... Kasmet su Luna tenka pasirodyti pas veterinarą, o su mišrūnais bėdų turėjome tik po incidento su automobiliu ir po erkės įkandimo“, – teigia R.Jampolskė.
Nuo erkės įkandimo, kaip pasakoja pašnekovė, nukentėjo du šeimos šunys – Luna ir Trioškė. Tuo metu Jampolskiai dar gyveno nuosavame name, o netoliese galimai erkės buvo pavojingesnės nei kitur.
„Po erkės įkandimo Luna netgi gulėjo šunų ligoninėje, ilgą laiką ją vežiojau iš vienos klinikos į kitą – vieną naktį būdavo vienoj, kitą – kitoj budinčioje klinikoje. O Trioškei po erkės įkandimo teko perpilti kraują“, – pasakoja M.Jampolskio žmona.
Atmintin moteriai įsirėžė ir atvejis, kai vos neteko atsisveikinti su Džeku – šuniuką buvo partrenkęs automobilis.
„Tai turbūt buvo didžiausios išlaidos iš visų, nes jį teko operuoti. Kai veterinarės paklausiau, kiek pas Džeką lūžių, ji net negalėjo atsakyti į šitą klausimą, – tikino pašnekovė. – Per operaciją Džeką vėl surinko, atstatė, sudėliojo kaip puzlę, surinko stuburą, nes apačioje taip pat buvo keletas lūžių. Ir ką – dabar laksto kaip pasiutęs.“
Nors šiuo metu savo augintinių nuo tokių incidentų moteris nedraudžia, pokalbio su A.Ramanausku metu ji pripažįsta norinti tai padaryti. Kadangi drausti augintinius galima ir nuo jų iškrečiamų eibių, kalba pakrypsta šia linkme. R.Jampolskė sako gerai prisimenanti atvejį, kai dėl šuns iškrėstos eibės teko raudonuoti prieš kaimynus.
„Luna pabėgo per tvorą ir lauktuvių atnešė vištą. Kai po kiek laiko atnešė kitą vištą, kaimynui dovanų nupirkau 5-ias vištas“, – sako ji.
Gyvūnai padeda nesijausti vienišiems
Pokalbio metu A.Ramanauskas su laidos viešnia pasidalija ir įdomiu faktu – pasirodo karantino metu gerokai išaugo žmonių noras namo parsivežti gyvūną – tą pastebėjo gyvūnų prieglaudos. R.Jampolskės tokia statistika nestebina – kaip ji sako, turėti šeimos draugą tikrai yra verta.
„Su gyvūnu nesijauti toks vienišas. Pas mane dabar yra atvažiavusi močiutė, kuri gyvena viena. Ji žiūri į tuos katinėlius ir sako: turbūt ir aš susigundysiu pasiimti kačiuką. Kai turi gyvūną, visada šalia tavęs kas nors prisiglaus, suteiks dėmesio, lauks... Atgalinis ryšys, kurį duoda gyvūnai, atperka visus sunkumus ir vargus su jų ligom ar incidentais“, – sako moteris.
