Pirmi žingsniai į savivertę jau vaikystėje
Kiekvienas iš mūsų turime skirtingus įgūdžius, stipriąsias ir silpnąsias savybes, taip pat skirtingą požiūrį ir savęs vertinimą, galiausiai – skirtingas istorijas. Kaip mus vertino tėvai vaikystėje, kokių pagyrimų ar pastabų gaudavome ugdymo įstaigose, kokioje aplinkoje augome – ar sulaukėme daugiau palaikymo ar neigiamų pastabų?
Turėdami visą šį „bagažą“ mes vertiname save įvairiose gyvenimo situacijose – rinkdamiesi darbą, partnerį, draugus, toleruodami arba netoleruodami šiurkštaus elgesio, nepagarbos, mylėdami save ir savo kūną arba žiūrėdami į jį su panieka. Visus šiuos dalykus mums suformavo, užprogramavo jau vaikystėje, toliau mes juos formuojame savo vaikams.
Psichiatro, psichoterapeuto Raimundo Aleknos teigimu, vaikystė savivertei daro pagrindinę ir didžiausią įtaką. Ypač tai aktualu nuo 3 iki 6 metų, kai formuojasi asmenybės identitetas, klojamas pagrindas savivertei. Šio periodo metu labai svarbu, kaip ir kokius ženklus rodo tėvai, kaip jie komunikuoja su vaiku – už ką giria, už ką peikia.
Ypač tai aktualu nuo 3 iki 6 metų, kai formuojasi asmenybės identitetas, klojamas pagrindas savivertei.
Pasak R.Aleknos, jei tėvai dažniau akcentuoja, ką vaikas daro blogai, formuojama žema jo savivertė. Tai nereiškia, kad tokie vaikai bus nesėkmingi gyvenime, bet jie bus savikritiški, o savivertę gali bandyti kompensuoti daug dirbdami, būdami perfekcionistais. Gali būti, kad jie pasieks daug, tačiau vis tiek nesijaus esantys vertingais.
Vaikams, kuriems buvo akcentuojama, ką jie daro gerai, suformuojama aukšta savivertė, todėl jie labiau savimi pasitiki, patys save pagiria ir mato, ką gero padarė, džiaugiasi savo darbo rezultatais. Gyvenime jie taip pat yra žymiai pozityvesni.
Žemą savivertę išduoda netinkami pasirinkimai, o kartais ir išvaizda
Blogai save vertinantiems žmonėms dažniau (nei turintiems aukštą savivertę) nustatomas perdegimo sindromas ir depresija. Net ir gaudami pagyrimus, komplimentus, įvertinimus, jie mano, kad nėra to verti.
Turėdami blogą darbą, patirdami pažeminimą, vis tiek jo nekeis, nes mano, kad nėra verti geresnio, kas gi juos priims, juk tobulų nėra, o ir daugiau uždirbti nepavyks. Taip pat nesiryžta keisti partnerio, pavyzdžiui, jei yra smurtaujama, bijo palikti savo antrąją pusę, nes galvoja, kad patys yra kalti dėl santykių problemų.
Žema savivertė gali atsispindėti ir išoriškai, dažnai tokios moterys tam, kad įrodytų savo vertę, tobulina savo kūną plastinėmis operacijomis.
Jei yra smurtaujama, mažą savivertę turintys žmonės bijo palikti savo antrąją pusę, nes galvoja, kad patys yra kalti.
Ar įmanoma išugdyti aukštesnę savivertę?
Žinoma, tačiau tai yra darbas su savimi, o skirti dėmesio savo vidinei būsenai, išgyvenimų vertinimui dažnai nesiryžtame. Tačiau specialistai pataria pradėti nuo paprasto dalyko – mokytis priimti komplimentus už juos tiesiog padėkojant. Be jokių išsisukinėjimų ir atmetimo reakcijos. Laikui bėgant impulsas paneigti ir atmesti komplimentus išnyks, ir tai bus ženklas, kad jūsų savivertė auga.
Savivertė kuriama realizuojant savo sugebėjimus ir pasiekimus mums svarbiose gyvenimo srityse. Jei didžiuojatės, kad esate geras virėjas, surenkite draugams vakarienę. Jei esate geras bėgikas, užsirašykite į varžybas ir treniruokitės. Trumpai tariant, išsiaiškinkite savo pagrindines kompetencijas ir tobulinkite jas bei realizuokite darydami karjerą ar kasdienėse gyvenimo situacijose.
Mūsų savivertei didelę įtaką gali turėti ir kasdieniai įpročiai. Koreliacija tarp fizinio krūvio ir aukštesnės savivertės bei geresnės psichinės sveikatos tikrai egzistuoja. Fizinis krūvis turi įtakos hormonų mūsų organizme pokyčiams. Fizinio aktyvumo metu mažėja streso hormonų lygis ir didinamas endorfinų kiekis – būtent jie yra natūralūs antidepresantai ir daro įtaką mūsų nuotaikai bei atsipalaidavimui.
Kad sportas didina tiek fizinę, tiek psichinę galią teigia ir knygos „Priklausomi nuo streso“ autorė Debbie Mandel. Ji siūlo kasdien skirti laiko fiziniam aktyvumui. Įrodyta, kad tinkama mityba, kokybiškas miegas ir fizinis aktyvumas daro teigiamą poveikį savęs vertinimui.