Apie tai kalbamės su grilio šefais Laurynu Valučiu ir Gyčiu Uliu.
Laurynas Valutis sako, kad prieš maždaug 8-erius metus nusprendė mokytis virėjo specialybės, nes visą gyvenimą mėgo suktis virtuvėje. „Taip ir prasidėjo mano kaip virėjo, o vėliau ir grilio šefo kelias. Dar besimokydamas žinojau, kad norėsiu turėti savo maisto furgoną ir man pavyko“, – sako Laurynas.
Iš pradžių jis startavo Klaipėdoje, vėliau ir Palangoje. „Klientai pradėjo klausinėti, gal aš važiuoju į į privačias šventes? Ir nors tuo metu to nedariau, atsakiau, kad galiu pabandyti. Pirmasis mano išvažiavimas buvo gana keistas, kadangi neturėjau nei gero grilio, važiavau su mobilia rūkykla, kuri ne itin atliko savo darbą, tačiau rezultatas pavyko. Taip pamažu ir įsivažiavau žmonėms siūlydamas tokią paslaugą aplink Klaipėdą ir kituose Lietuvos miestuose“, – dalinasi grilio šefas L.Valutis.
Kokių pageidavimų sulaukia? „Dar prieš atvažiuojant stengiuosi pasikalbėti telefonu ir išsiaiškinti klientų lūkesčius, tačiau dažniausiai žmonių tikslas – skaniai pavalgyti ir jie pasitiki manimi ir leidžia pasireikšti. Žinoma, apsitariame, ką kepti, juolab, kad tai priklauso ir nuo paties šventės pobūdžio. Viena yra šeimos šventės, o kita – oficialesnės, pavyzdžiui, vestuvės“, – pasakoja Laurynas.
Jis priduria, kad visas gaminimas vyksta realiu laiku: „Nieko nemarinuoju iš anksto, neturiu maisto ruošinių, o tai žavi žmones, nes daugelis dar jų mano, kad atvyksiu su jau paruoštu maistu. Ką pastebiu, tai kad jau kelerius metus klientai labai didelį dėmesį skiria kokybiškam, patraukliai atrodančiam, šviežiam maistui ir kaina nėra pagrindinis dalykas. Galiu pasakyti, kad lietuviai tikrai neįsivaizduoja savo vakarėlio be kiaulienos – mes siūlome kiaulienos šonkauliukus, kuriuos rūkome atvykę į vietą ir netgi didžiausi skeptikai neatsisako šio varianto“, – sako Laurynas.
Paklaustas apie egzotiškesnius patiekalus, pavyzdžiui, jūros gėrybes, grilio šefas sako, kad tai nėra pirmas lietuvių pasirinkimas – jie žiūri teigiamai, bet užsisakinėja atsargiau. Užsakymų, beje, būta pačių įvairiausių, pavyzdžiui, labiausiai Laurynui įsiminė atvejis, kai teko gaminti kone kopose.
„Klientai turėjo savo namus kopų papėdėje, o mes gaminome antrame aukšte, balkone, kur atsivėrė nuostabus ir užburiantis kopų ir jūros vaizdas. Tai pareikalavo ir logistikos iššūkių, ir reikėjo pasukti galvą, kaip išlaikyti šviežią maistą, bet viskas pavyko puikiai. Taip pat teko ruošti ir pačių klientų užmarinuotą šerno koją, tad tai buvo taip pat įdomus iššūkis“, – sako L.Valutis.
Jis priduria, kad klientai dažniausiai yra labai geranoriški, bet mėgsta pasidalinti savo patirtimi ar patarimais. „Liūdniausia, kad šis verslas labai sezoniškas – nors pavasario vidury startuojame, tačiau jau rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje sezoną baigiu. Gruodis dar taip pat būna šventiškas ir užimtas“, – dalinasi Laurynas, sakantis, kad iš esmės ant grilio galima kepti visais metų laikais ir kviečia tą daryti.
Kiek kainuoja šios paslaugos? „Kaina žmogui apie 40 eurų, tačiau ji lanksti ir kinta atsižvelgiant į žmonių skaičių – kuo jų daugiau, tuo kaina žemesnė. Kaip sakoma, perkant didesnį kiekį galima sutaupyti“, – sako L.Valutis. Kalbėdamas apie ateities tendencijas jis sako, kad grilio paslaugos Lietuvoje tikrai labai populiarėja ir tiki, kad daugės originalių idėjų ir jų įgyvendinimo būdų.
Grilio šefo Gyčio Ulio kelionė maitinimo srityje prasidėjo gana netikėtai prieš 17 metų. Jis pasakoja, kad patirties sėmėsi ir labai aukšto lygio restoranuose, ir amerikietiškų pakelės užkandinių tipo virtuvėse ar tradicinėse angliškose „Carvery“.
„Maistas bei jo gaminimas, neatsiejama mano gyvenimo dalis. Visą tą laiką besidarbuodamas virtuvėse jaučiau, jog kažko trūksta, esu labai arti veiklos, kuri teikia labiau malonumą nei yra darbas, tačiau dar nepilnai. Tada nusprendžiau grįžti į Lietuvą ir su maisto veikla baigti. Tačiau, kaip dažnai gyvenime nutinka, likimas nenuspėjamas ir jis suvedė su, mano nuomone, geriausiu barbekiu šefu Lietuvoje, kuris pasiūlė padirbėti keliuose renginiuose, kas ir įžiebė aistrą maistui bei jo gaminimui dar kartą“, – sako Gytis.
Kalbėdamas apie šių metų tendencijas jis sako, kad kiekvienas klientas jau būna susidėliojęs savo šventės konceptą ir jis, tą suprasdamas, stengiasi atsižvelgti į visus, kartais ir labai įdomius pageidavimus. „Šiuo metu labai populiarus laisvas barbekiu konceptas, neįpareigojantis šventės dalyvių sėdėti prie stalo, leidžiantis dalyvauti maisto gaminimo procese, ar padiskutuoti įvairiomis temomis šalia grilio. Vienareikšmiškai pas mus lyderiauja klasikiniai kiaulienos barbekiu patiekalai, tokie kaip šonkauliai, plėšyta kiauliena ar legendinis šašlykas“, – lietuvių pomėgius vardija grilio šefas.
Jis dalinasi, kad vasaros laikotarpis – įtemptas, kadangi tuo metu užsakymų skaičius yra nepalyginamai didesnis. „Matau tame labai daug logikos, kadangi man, kaip tikram lietuviui geras oras, asocijuojasi su gerai praleistu laiku, draugais bei, be abejo, netoliese rūkstančiu griliu. Akivaizdu, aš toks ne vienas. Tačiau veiklos turime visus metus ir čia noriu pabrėžti, jog barbekiu sezono nėra, kepti juk galime visus metus, ir tai turi savitos romantikos“, – sako G.Ulys.
Kadangi grilio paslaugos vis populiarėja, kokiam biudžetui reikėtų ruoštis? Gytis sako, kad atsakyti į klausimą labai sudėtinga, kadangi kiekvienam renginiui meniu dėliojamas pagal kliento poreikius, patį šventės konceptą ar veiklas šventės metu.
„Esame dirbę renginiuose, kur kaina žmogui buvo 10 eurų, lygiai taip pat dirbome ir ten, kur žmogui teko susimokėti netoli 300 eurų“, – kalba pašnekovas.
Jis vardija, kad lietuviai mėgsta ir išskirtinumą. „Neretai švenčių metu žmonės nori paragauti kažko įdomesnio, nekasdieniško, tad tokių prašymų būna. Jau ne kartą tiekėme japoniškus Wagyu steikus, omarus, o įdomiausias buvo renginys, kai teko kepti briedieną, bet ne dėl pačios mėsos, o dėl to, kad kepti teko ant ledo, viduryje ežero žvejų kompanijai“, – dalinasi grilio šefas.
Jo nuomone, barbekiu konceptas Lietuvoje populiarėja, nes palyginti praėjusį sezoną teko dirbti 6 vestuvėse, o šiemet jau viršyta 10. „Net ir tokia svarbi šventė gali būti švenčiama tokiu būdu. Populiarėja laisvesnio pobūdžio pasibuvimai, neįspraudžiantys žmonių į rėmus, kas leidžia labiau atsipalaiduoti ir mėgautis draugų kompanija, gamtos teikiamu gaivumu, bei visada pamaloninančiu dūmo aromatu“, – teigia G.Ulys.
