„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2018 02 17

Patarė, kaip apsaugoti namus nuo pelėsio

Pelėsis gali atsirasti nebūtinai vonioje ar virtuvėje, kur būna daugiausia vandens garų. Neretai pelėsis atsiranda ir paprasčiausiai ant langų rėmų, nes patalpoje yra drėgna, LRT RADIJUI sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė. Anot jos, nuo pelėsio apsaugoti namus galime paprasčiausiai dažniau vėdindami patalpas.
Pelėsis namuose
Pelėsis namuose / „Scanpix“ nuotr.

– Kodėl svarbu, kad gyvenamose ar darbo patalpose būtų nei per drėgna, nei per sausa? Koks tas idealus oro drėgnumas patalpoje?

– Mokslo duomenys sako, kad geriausias santykinis oro drėgnumas patalpose yra apie 40–45 proc. Mes toleruojame ir dar yra gerai, jeigu galime išlaikyti santykinį drėgnumą nuo 40 iki 60 proc.

– Idealūs skaičiai kaip ir nustatyti, bet kaip sužinoti, koks procentas yra mūsų gyvenamosiose patalpose?

– Tų prietaisų galime įsigyti paprasčiausiai pramoninių prekių parduotuvėse ir reikėtų tiesiog pasimatuoti. Tai kaip termometras.

– O kaip tai padaryti be matuoklio?

– Na, žmonės turbūt ir patys jaučia. Jeigu oras sausas, jie jaučia gleivinių, pavyzdžiui, akių sausumą, odos sausumą, gali jausti kvėpavimo takų peršėjimą, sakykime, gerklės, nosiaryklės, nosies.

Jeigu oras drėgnas, gali vizualiai pamatyti tam tikrų požymių. Sakykime, drėgmės dėmių ant atitvarų, pavyzdžiui, sienų, lubų. Arba gali pamatyti ir tai, kas yra drėgmės pasekmė, – grybelį, pelėsį.

– Turbūt ta drėgmė namuose yra didesnė bėda. Pati minėjote, kad gali įsiveisti pelėsis. Kokių bėdų gali nutikti, jei namuose atsiranda pelėsis?

– Pirmiausia, norėčiau akcentuoti, kad vis dėlto mes patalpose praleidžiame labai daug laiko, todėl patalpų, vidaus aplinkos kokybė tikrai nemažai mums reiškia.

Kalbant apie pelėsį, yra žinoma, kad pelėsis gali sukelti tam tikrų sveikatos sutrikimų. Vienas iš jų – alerginiai susirgimai. Kitas dalykas, manoma, kad pelėsis išskiria toksinus, genotoksinus, kurie, yra žinių, net gali sukelti vėžinių susirgimų. Žinoma, tie duomenys nėra tvirtai patikrinti. Nėra mokslinių duomenų, kad būtų galima pasakyti, jog tikrai pelėsis gali sukelti vėžį, bet yra tam tikrų įtarimų, kad pelėsis turi kancerogeninį poveikį.

Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja, kad patalpose, ant paviršių, yra labai daug [alergijų] sukėlėjų – tiek mikroorganizmų, tiek kitokio pobūdžio alergenų, pavyzdžiui, žiedadulkių. Mes negalime tiksliai žinoti, kuris, sakykime, sukėlėjas kurią ligą tikrai sukelia. Greičiausiai, yra kompleksinis poveikis.

– Ar tikrai pelėsis dažniausiai išplinta tik vonioje ir virtuvėje?

– Pelėsis dažniausiai atsiranda ten, kur susikaupia drėgmė. Tų vietų gali būti įvairių. Žinome, kad pelėsis ar kitų mikroorganizmų veisimasis galimas ten, kur yra daugiau drėgmės. Drėgmė, vanduo apskritai yra gyvybės pagrindas. Be vandens niekas negali gyventi.

Ir mes patys, žmonės, išskiriame tam tikra kiekį drėgmės. Virtuvėje verdant, vonioje prausiantis, skalbiant irgi išsiskiria nemaži kiekiai drėgmės. Jeigu drėgmė nepašalinama, o sienos peršąla, t. y. pati siena yra šalta, nepakankamai izoliuota nuo išorės temperatūros, tokiose vietose gali tie mikroorgnizmai tarpti, vešėti, veistis. Tokiu būdu susidaro pelėsis. Jis gali susidaryti bet kur. Pavyzdžiui, yra viena labai būdinga vieta – ant langų rėmų.

Jeigu drėgmė nepašalinama, o sienos peršąla, t. y. pati siena yra šalta, nepakankamai izoliuota nuo išorės temperatūros, tokiose vietose gali tie mikroorgnizmai tarpti, vešėti, veistis. Tokiu būdu susidaro pelėsis.

– Labai dažnai žiemą, ypač ryte, ant langų rėmų matome tokią rasos juostą. Ji vėliau virsta pelėsiu, jeigu neišvalai?

– Taip, tai tiesa, nes langas yra per šaltas. Jis nepakankamai izoliuotas, ne toks langas, koks turėtų būti.

– O gal tiesiog namuose per daug drėgmės?

– Taip, aš jau minėjau – tai gali nutikti, jeigu nepašaliname perteklinės drėgmės. Tai reikėtų daryti, pavyzdžiui, per ventiliaciją, bet reikėtų nepamiršti jos įjungti. Ne visur žmonės tai daro, nes ventiliacijos sistemų eksploatacija gana brangi.

Jeigu patalpos gyvenamosios, dažniausiai kambariuose apskritai nėra jokios ventiliacijos, tada reikia atidaryti langus. Žmonės šaltuoju periodu vengia tai daryti, nes jiems atrodo, kad patalpos atšals. Iš tikrųjų, atidarius kelioms minutėms langą, patalpos neatšaldysime, ji greitai vėl prišils. Per tas kelias minutes galime pašalinti tiek oro teršalus, tiek ir vandens garus, kurie susikaupia patalpoje.

– Gal galite priminti, kaip teisingai vėdinti namus?

– Jeigu yra mechaninė ventiliacija, tai ją bent jau reikia įjungti. Kai kurie turi įsirengę ventiliacijos kanalų angose ventiliatorius, jie turėtų būti įjungiami, kai patalpoje yra žmogus. Žinoma, gerai, kai ji suderinta su šviesos įjungimu. Jeigu ventiliatoriaus nėra, vis dėlto reikia langus atidaryti ir per kelias minutes išvėdinti patalpą.

– Tai tiesiog reikėtų padaryti skersvėjį?

– Ne, skersvėjo vis dėlto nereikia. Žinoma, tada patalpa geriau išsivėdintų, bet tada neaišku, kaip tas skersvėjis paveiks žmones, kurie yra patalpoje. Turbūt skersvėjo daryti nereikėtų. Reikėtų uždaryti duris, tuo metu nebūti patalpoje, ypač, mažiems vaikams.

Užtektų atidaryti langą ir išvėdinti patalpą. Jeigu jau iš tikro visai nėra galimybių lango atidaryti, tai jau gal bent tada atidarykime duris į tas patalpas, kuriose iš viso nėra žmonių arba tai yra kažkokios bendros didelės patalpos, kuriose jokia veikla nevyksta, drėgmė nesusidaro. Tada bent jau pasiskirstys ta drėgmė ar teršalai tarp tų patalpų oro.

– O, tarkime, tie drėkintuvai, naudojami kai kurių žmonių. Ar visą laiką jų reikia?

– Žinoma, kad ne visą laiką jų reikia. [...] Jau pats žmogus sprendžia, kaip jis jaučiasi. Jeigu jis žino, kad patalpose yra labai sausa, tai suprantama, kad jis galit tokį drėkintuvą naudoti drąsiau.

– Vis dėlto kokia jūsų nuomonė apie oro drėkintuvus vienu atveju ar garų surinkėjus kitu? Kiek jie veiksmingi? Kada juos tiesiog būtina naudoti?

– Dėl jų veiksmingumo atsakyti negalėčiau, nes reikėtų skaityti, koks prietaiso galingumas, ką jie gali padaryti. Šiaip, jeigu prietaisai yra pakankamos galios, jie turėtų būti veiksmingi. Turiu omenyje, vandens garų surinktuvus. Juos galima statyti tose patalpose, kur žinome, kad išsiskiria daug garų ir žinome, kad jau yra įsiveisęs pelėsis.

Iš tikro tokį įrenginį pasistatyti būtų visai gerai, bet reikėtų pasižiūrėti, ką apie tą įrenginį rašo gamintojas, kam jis yra tinkamas, kaip jis veikia. Galbūt jis gali sukelti ir antrinę taršą? Tokie garų surinkėjai, manau, yra visai naudingi, bet jų galingumas turi būti atitinkamas. Jei jis prietaisas negalingas, kokia prasmė apskritai jį pirkti, statyti ir švaistyti pinigus?

Jeigu kalbame apie tuos įrenginius, kurie drėkina orą, reikėtų bent jau žinoti, ar jo tikrai reikia, ar tikrai jis reikalingas. Taip pat turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad, jeigu pilame vandenį į tokį įrenginį, tai tas vanduo turi būti keičiamas. Stovintis vanduo taip pat yra įvairių mikroorganizmų dauginimosi vieta. Jeigu mes tokį vandenį paskui paskleisime ore su garais, galime lygiai taip pat užteršti patalpos orą mikroorganizmais, kuriuos patys ir paplatiname dėl to, kad nepakeitėme tame drėkintuve vandens.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs