Agronomas Tautvydas Gurskas 15min sako, kad purkšti nuo kenkėjų galima vaismedžius, vaiskrūmius ir gyvatvores.
„Pats pirmasis purškimas vadinamas „mėlynuoju purškimu“, kurio šiuo metu jau nebegalima atlikti. Jis pasitelkiamas tada, kai pumpuras dar nėra prasprogęs ir prie jo nesimato jokios žalumos, kol pumpurai dar kietai miega“, – teigia specialistas.
Būtent tokiu atveju įmanoma pilna sodo dezinfekcija vario sulfato preparatais. Geriausia „mėlynąjį purškimą“ atlikti anksti pavasarį, kovo mėnesį, kada dieną temperatūra pakyla apie 10 laipsnių šilumos. Tada galima nupurkšti ir žemę aplink vaismedžius ir vaiskrūmius, kad išvengtume kenkėjų ir jų platinamų ligų.
„Antras purškimas atliekamas atsižvelgiant į tai ką – sėklavaisius ar kaulavaisius auginate. Jeigu sėklavaisius – obelis, kriaušes, – purkšti reikia prieš pat žydėjimą, kai pumpuras yra išsipūtęs ir jau matosi, kad tuoj tuoj po kelių dienų sprogs.
Purškiama insekticidais, daugiausiai nuo žiedgraužio, nes tuo metu atskrenda žiedgraužio patelė ir padeda kiaušinėlį, kuris vėliau išgraužia visą žiedo vidų. O kaulavaisius (slyvas, persikus, vyšnias, abrikosius ir pan.) reikia purkšti tada, kai baigiasi žydėjimas ir žiedlapiai numetami“, – pataria agronomas.
Jis taip pat teigia, kad labai svarbu žinoti, jog niekuo negalima purkšti vaismedžių ir vaiskrūmių, kai jie žydi. Žiedus lanko bitės ir tada į avilį suneš chemiją – galite išžudyti visą bičių šeimą arba vėliau valgyti chemikalais užkrėstą medų.
„O vėliau stebėkite savo sodą ir purkškite atsižvelgdami į problemą. Jeigu pamatote kamienu lipančias skruzdėles, jau galite purkšti nuo amarų, kadangi skruzdėlės juos nešasi ir augina – amarai išskiria joms saldžias išskyras.
O štai nuo grybinių ligų dažnai purškiamos kriaušės – lietingą ir drėgną vasarą jas gali užpulti rūdys, tad tokiu atveju pravers fungicidai“, – sako T.Gurskas.
