O kaip jos mėgsta vandenį! Net ir nuosavame baseine ramiai nepasipliuškensi, kai šalia yra širšių.
Širšės – visai naudingi sutvėrimai. Jų lervos minta kietu maistu – musėmis, vabalais, vikšrais, o pačiomis lervomis minta kai kurie paukščiai. Tačiau suaugusios širšių šeimos atstovės pirmenybę teikia saldumui, ir čia prasideda karas.
Iš tiesų, tam blogiau matančiam žmogui nėra taip jau ir blogai – būdamos už savo avilio ribų jos nėra agresyvios, ir nuvyti jas yra ganėtinai paprasta. Tačiau širšių baimė yra didesnė už įkandimo skausmą. Nors jis ganėtinai skausmingas, tačiau grėsmę kelia tik alergiškiems žmonėms – anafilaksinis šokas, patinimai ir kitos alergijos „grožybės“ garantuotos, įkandus širšei.
Širšės stipriai nemėgsta pipirmėtės, kad tose vietose, kur širšės gali pradėti statyti avilį, žmonės deda skudurėlius, suvilgytus eteriniu mėtų aliejumi.
Širšės pavojingos tuo, kad moka skleisti pavojaus signalus. Nebaisu užmušti ją kur nors bute, kur ji viena. Visai kas kita, jei širšę užmušite ar sužeisite netoli jos avilio – tada likusios jos „draugės“ tai priima kaip grėsmę jų aviliui, ir skriaudiką užpuola visas spiečius. Be to, širšės nutūpia ant bet kokio maisto, ir net jei jas nuvysite, toliau valgyti to maisto negalima. Šie vabzdžiai skraido visur, sąvartynuose taip pat, tad tokiu būdu perneša įvairias žarnyno ligas. Miške širšės yra efektyvios ir naudingos; naudingos jos ir vienkiemyje, tačiau sode šalia namo jos atneša daugiau žalos nei naudos.
Kaipgi kovoti su širšėmis? Kova su šiais vabzdžiais turi būti pagrįsta. Ir kartosis ši kova kasmet, kadangi išnaikinti širšes visiems laikams beveik neįmanoma.
Širšių aviliai sudaryti iš medžiagos, sudėtimi primenančios popierių. Tokie aviliai yra pilkos spalvos, o iki vasaros pabaigos avilys gali tapti futbolo kamuolio dydžio.
Profilaktika
Pirmieji pasipriešinimo širšėms žingsniai prasideda pavasarį. Reikia patikrinti visas vietas, kur būdavo lizdai, ar jų ten vėl neatsirado. Tikrinti teks ir mėgstamiausias vabzdžių vietas: duobes žemėje, ertmes įvairiose plyšiuose (pavyzdžiui, skylė namo apvaduose), už karnizų bei panašiose vietose. Pavasarį lizdai dar maži ir dieną ten nieko nėra, todėl galima juos pašalinti. Galite pakabinti ir netikrą avilį, kadangi širšės nesuneša lizdų arčiau kaip 60 metrų vienas nuo kito.
Tokius lizdus galima nusipirkti arba pasidaryti pačiam. Savadarbiam lizdui prireiks senų laikraščių, nedidelių popierinių maišelių ir plastikinių dėžučių. Popierių reikia suplėšyti į gabaliukus, suformuoti iš jų kamuoliukus ir jais užpildyti plastikines dėžutes, po to įdėti dėžutes į popierinius maišelius ir pakabinti keliose teritorijos vietose.
Taip pat, kad širšės neskraidytų aplink mėgstamas lauko vietas, žmonės sodina augalus, kurie natūraliai jas atbaido. Tai gali būti mėta, kietis, eukaliptas, čiobrelis. Širšės stipriai nemėgsta pipirmėtės, kad tose vietose, kur širšės gali pradėti statyti avilį, žmonės deda skudurėlius, suvilgytus eteriniu mėtų aliejumi. Taip meilė eteriniams aliejams gali padėti atbaidyti nekviestas kaimynes.
Ką daryti vasarą?
Jeigu širšės jau seniai sunešė lizdą, kaipgi dabar jų atsikratyti? Yra keli būdai.
Pirmasis (nelabai efektyvus) – vandens spąstai. Jie tikrai mažina širšių populiaciją, tačiau nelabai efektyviai, kadangi kenčia tik „darbinės“ širšės. Šis būdas nėra blogas, jeigu reikia atbaidyti vabzdžius, pavyzdžiui, nuo baseino.
Spąstai gaminami iš plastikinio butelio: butelį perpjaukite per pusę, ir viršutinę dalį apverstą įstatykite atgal. Į vidų įpilkite kažką kvepiančio ir saldaus. Įskridusios širšės tiesiog nebesugebės išskristi. Kad širšės tikrai neištrūktų, ir vardan šventos ramybės, į tokius spąstus žmonės dažniausiai pila vandenį su kokiu nors valikliu, plovikliu arba skalbimo priemone.
Dar vienas liaudiškas metodas yra insekticidais užnuodyti vaisiai, tokie kaip melionas arba arbūzas. Tačiau šis būdas taip pat nėra labai efektyvus, palyginti su specialiais insekticidais ir širšių gaudyklėmis, kurie lėtai išnaikina visą populiaciją, tačiau šis būdas tinka tiems, kas pasiruošę ilgai laukti nuodų poveikio.
Kitais atvejais naikinamas pats lizdas. Yra du populiarūs būdai jo atsikratyti: natūralus ir cheminis. Pirmuoju atveju naudojamas verdantis vanduo, antruoju – specialūs širšių nuodai. Abu būdai yra vienodai pavojingi, kadangi abu reikalauja greičio ir tikslumo, todėl patiems to daryti nerekomenduojama – geriausia kreiptis į specialistus, kurie išmano šių vabzdžių naikinimo niuansus.
Specialistai širšes dažniausiai naikina naktį, kai jos neaktyvios, arba labai šaltą dieną, o vasarą tokia diena mažai tikėtina. Prieš šalinant lizdą, reikia iš anksto pasirūpinti artimųjų saugumu – uždaryti langus, vilkėti apsauginį kostiumą ir pan.
Na, o jeigu nenorite naikinti širšių, beliks susitaikyti su mintimi, kad „nuomininkai“ išliks iki šaltojo metų laiko, kai darbinės širšės žūva, o patelės palieka avilį ir slepiasi nuo šalčio. Tada visiškai saugiai galima sunaikinti avilį, o pavasarį pasirūpinti, kad jis vėl neatsirastų.
