Sprogstamosios medžiagos ir jų pėdsakai
Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktorius Vidas Kšanas, paklaustas, į kokias medžiagas reaguoja aviacijos saugumo patikros įranga, pirmiausia paaiškino, kad ji yra skirtingų tipų: keleiviai tikrinami arkiniu metalo ieškikliu ir rankomis, o jų asmeniniai daiktai – rentgeno spindulių įrenginiu, taip pat ir rankomis. Kai kurie keleiviai ir jų bagažas papildomai yra tikrinami sprogstamųjų medžiagų aptikimo įranga.
„Sprogstamųjų medžiagų aptikimo įranga gali užfiksuoti ne tik sprogstamąsias medžiagas, bet ir jų pėdsakus nano dalelių pavidalu. Tai reiškia, kad pavojaus signalą gali sukelti bet kokios žmonių turimos medžiagos ir daiktai, kurių gamybai gali būti naudojamos medžiagos, panašios į sprogstamąsias.
Pavojaus signalą gali sukelti bet kokios žmonių turimos medžiagos ir daiktai, kurių gamybai gali būti naudojamos medžiagos, panašios į sprogstamąsias.
Pavyzdžiui, sprogstamųjų medžiagų įranga gali duoti pavojaus signalą, jeigu žmogus vartoja vaistus, kurie skirti širdies darbui pagerinti, nes dažnai tokiuose vaistuose naudojamas nitroglicerinas, kuris naudojamas ir sprogmenų gamybai“, – aiškino V.Kšanas.
Ar gali įranga reaguoti į kosmetikos produktus?
Neseniai Vilniaus oro uoste buvo nutikimas, kai saugumo patikros įranga reagavo į asmenį ir jo daiktus, nors nieko neleistino aptikta nebuvo. Tuomet keleivė pajuokavo, kad galbūt įranga reaguoja į kosmetikos produktų sudėtį – tą dieną ji rankas pasitepė gydomuoju rankų kremu su kanapių sėklų aliejumi. Pastaruoju metu produkcija su kanapių sėklų aliejumi yra labai populiari.
Pakalbinti kūno priežiūros ir kosmetikos produktų gamintojai, kurie savo asortimente taip pat turi rankų kremų su kanapių sėklų aliejumi, sakė, kad būtų neįtikima, jei saugos patikros įranga galėtų fiksuoti tokias medžiagas.
„BIOK laboratorijos“ naujų produktų specialistė Gintarė Mykolaitytė sakė, kad nėra tekę susidurti su tokia situacija. „Neteko girdėti, kad taip galėtų būti. Kremuose kanapių sėklų aliejus naudojamas dėl antioksidacinių savybių, taip pat dėl to, kad turi daug vitaminų. Produkto sudėtyje jo gali būti 0–10 proc., tačiau dažniausiai kosmetikoje būna 1–5 proc., nes aliejus pasižymi specifiniu aromatu, kuris ne visiems gali patikti“, – komentavo G.Mykolaitytė.
Jai pritarė ir „The Body Shop“ Lietuvos regiono vadovė Skaistė Tarvydienė. „Tikrai negali būti, kosmetikoje naudojami aliejai – išspaudos, medžiagos kiekis produkte yra itin mažas, kad į jį galėtų reaguoti kokia nors įranga.
Kitas dalykas, tai yra ES patvirtintas produktas. Produkcijos su kanapių sėklų aliejumi pasaulyje parduodama daug, niekad neteko nei girdėti, kad galėtų taip nutikti, nei pačiai patirti, nors rankų kremą su kanapių sėklų aliejumi naudoju jau dvylika metų visais sezonais, jis visada su manimi rankinėje, net kai einu pro apsaugą oro uoste. Niekada nepypsėjau ir kremo niekas nebuvo ištraukęs apžiūrėti“, – šypsodamasi pasakojo S.Tarvydienė.
Pasak Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktoriaus V.Kšano, ES ir Lietuvos Respublikos oficialiuose reglamentavimo dokumentuose nėra išskirta jokių specialių rekomendacijų ar įspėjimų dėl naudojamų kosmetikos ar kitų kasdien buityje naudojamų priemonių ir jų sudedamųjų dalių, tad kiekvieną kartą įrangai sureagavus oro uosto darbuotojai tiesiog turi įsitikinti, kad keleivis ir jo daiktai nekelia grėsmės aplinkiniams. Paklausti apie situaciją dėl rankų kremo su kanapių aliejumi, oro uostų atstovai sakė, kad tokius atvejus sunku komentuoti – gali ar ne įranga reaguoti būtent į kosmetikos priemonę.
Kodėl pypsi batai?
Skraidantys lėktuvu puikiai žino tvarką – reikia nusirengti viršutinius drabužius, nusiimti masyvesnius papuošalus, išsiverti diržą ir neretai – nusiauti batus. Ar kada susimąstėte, kodėl turite nusivilkti striukę, švarką ar megztinį? O nusiauti batus, kuriuose nėra užtrauktuko ir jokių sagčių, bet šie vis tiek pypsi?
„Keleiviai paprastai savo paltuose, švarkuose ar kardigano tipo megztiniuose turi daiktų, kurie patikroje gali sukelti pavojaus signalą – t. y. mobilieji telefonai, raktai, piniginės, ir pamiršta juos išsiimti prieš patikrą.
Tad buvo priimtas reikalavimas, kad keleiviai turėtų nusivilkti viršutinius drabužius dar besiruošdami aviacijos saugumo patikros procedūrai. Taip ši procedūra pagreitėjo, nes anksčiau ji išsitęsdavo keleiviams išsirenkant turimus smulkius daiktus iš kišenių. Toks reikalavimas numatytas ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose aviacijos saugumą, jis ES oro uostuose taikomas nuo 2010-ųjų“, – sakė V.Kšanas.
Labai dažnai batų paduose yra įmontuotos metalinės plokštelės – supinatoriai, kurie iš išorės nematomi, bet einant per arkinį metalo ieškiklį siunčia pavojaus signalą.
Į batus įranga dažnai reaguoja dėl to, kad, pasak V.Kšano, labai dažnai batų viduje, tiksliau batų paduose, yra įmontuotos metalinės plokštelės – supinatoriai, kurie iš išorės nematomi, bet einant per arkinį metalo ieškiklį siunčia pavojaus signalą. „Ar tikrai batai turi tokią detalę, galima pamatyti juos peršviečiant rentgeno spindulių įrenginiu“, – paaiškino pašnekovas.
Paklaustas, ar saugumo patikros įranga gali reaguoti į medicininį metalą – t. y., jei žmogus yra po operacijos, o jo kaulai sutvirtinti varžtais ar plokštelėmis, Saugos ir saugumo departamento direktorius teigė, kad medicininis metalas paprastai įrangos signalų nesukelia.
Reikalavimo turėti medicininę pažymą apie operacijas ir metalinius implantus nėra, tačiau jeigu keleivis tokią pažymą turi, pasak V.Kšano, jis ją gali parodyti aviacijos saugumo patikros darbuotojams.
