Sodininkyste ir daržininkyste mergina susidomėjo dar vaikystėje. „Galima sakyti, kad užaugau darže. Nelankiau darželio, kaip daugelis vaikų, mane augino močiutė. Kadangi ji turėjo daržą, augino įvairias daržo gėrybes, aš matydavau palanges nukrautas daigais. Būdama maža, žaidžiau ne smėlio dėžėje, bet juodžemy. Užtat ir dabar rankas mėgstu sukišti į žemę ir niekada nesimaunu pirštinių, nes man šis procesas labai smagus“, – pasakoja Patricija, ateityje svajojanti šiltuose kraštuose pabandyti užsiauginti ananasų ir apelsinų.
– O kaip arbūzai atsirado jūsų gyvenime?
– Kai močiutė jau nebegalėjo rūpintis daržu, buvo planų užsėti daržą žole, tačiau pradėjau galvoti, kad reikia pasodinti ką nors įdomesnio. Gavau dovanų melionų daigų ir užsiauginau sau melioną, jis nebuvo labai išvaizdus, tačiau ta patirtis man labai įstrigo. Užtat kitais metais prisipirkau arbūzų sėklų ir daržą užsodinau tik jais – tais metais nieko daugiau neauginau, tik arbūzus. Kai prieš kokius penkerius metus pradėjau juos auginti, tai dar nebuvo taip įprasta kaip dabar. Kiek prisimenu, su savo pirmaisiais arbūzais fotografavausi kaip su vaikais – nes ir auginau lyg kokius kūdikius. Juos labai saugojau, kad nenuskinčiau per anksti.
