Patyręs daržininkas Alvydas Januškevičius dalinasi savo ir kolegų patirtimi ir pasakoja, kad Lietuvoje daržininkai mėgėjai jau ne vienerius metus užaugina ne tik puikius mums įprastų daržovių, vaisių ir prieskonių derlius, bet ir dar mažai girdėtų egzotiškų augalų.
Pataria, kaip daiginti
Pasak A.Januškevičiaus, bendrų patarimų norintiems pradėti daržininkauti nėra daug, nes reikia atsižvelgti į kiekvieno augalo savybes, bet keletą būtų galima išskirti.
„Prieš sėjant rekomenduojama sėklas dezinfekuoti, nes paprastai ant jų būna įvairių augalų ligų sukėlėjų. Tai galima padaryti paprasčiausiai pamirkant sėklas karštame, maždaug penkiasdešimties laipsnių temperatūros vandenyje. Galima mirkyti ir dezinfekuojančių savybių turinčiuose alijošių, česnakų ar peroksido arba kalio permanganato tirpaluose. Daiginimui reikėtų naudoti daigyklas su labai nedidele talpele kiekvienai sėklai, kad paskui persodinant būtų galima nesunkiai išimti.
Dar galima pasidaryti vadinamąją sraigę – ant ilgos juostos plėvelės paberti durpių ir tinkamo dydžio tarpais išdėlioti sėklas, o paskui viską susukti į ritinį. Tokioje daigykloje sėklos sudygs greitai ir ji užims labai nedaug vietos“, – patirtimi dalijosi daržininkas.
Daiginimui reikėtų naudoti daigyklas su labai nedidele talpele kiekvienai sėklai, kad paskui persodinant būtų galima nesunkiai išimti.
Daiginant ir auginant bet kuriuos daigus yra labai svarbūs trys dalykai: jie turi gauti pakankamai šilumos, drėgmės ir šviesos. Jei trūks šilumos ir drėgmės, dygimas gali užsitęsti, o išdygęs augalas merdės. Jei trūks šviesos – jis ištįs, bus silpnas, perbalęs ir grius ant šono.
Pravartu žinoti, kad daugelis augalų kambario temperatūroje sudygsta per kelias dienas ar savaitę, ir tik kai kurie užtrunka iki dešimt dienų ar dviejų savaičių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Saulėgrąžų daigų nauda. Kaip jų susidaiginti namuose?
Anksti pasėti – dar ne viskas
Prekybininkai teigia, kad intensyviausia prekyba sėklomis ir trąšomis vyksta nuo vasario pabaigos iki balandžio vidurio.
„Šiuo metu perka pomidorų, paprikų ir agurkų sėklas, populiarios ir prieskoninių žolelių, kitų daržovių bei gėlių sėklos. Tačiau, didžiausią paklausą visgi turi įvairios trąšos. Šiemet ypač perkamas granuliuotas sausas galvijų mėšlas, rožių trąšos, granuliuotos vejos kalkės.
Įrankiais žmonės jau irgi rūpinasi, nors jų labiausiai prireikia šiek tiek vėliau, balandžio–gegužės mėnesiais, kai prasideda darbai lauke“, – pasakojo Kaune prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusios parduotuvės „Thomas Philipps“ vadovas Linas Medėkša.
Ne vieną dešimtmetį daržininkyste užsiimantis A. Januškevičius patvirtina, kad lietuviai daugiausia augina pomidorus ir agurkus bei įvairias prieskonines žoleles. Turintys didesnį daržą ir daugiau laiko užveisia ir bulvių, burokėlių, morkų, žirnių, pupelių, svogūnų. Tuo tarpu aktyviai besidomintys daržininkyste nuolat išbando ir įvairių nematytų ar mažai žinomų rūšių.
„Kai kurie, pavyzdžiui, pomidorus pasėja jau sausio pradžioje. Tačiau anksti pasėjus reikia žinoti, kad augalas anksti ir subręs, todėl reikia turėti kur jį persodinti. Tokiu atveju jau būtų reikalingas šildomas šiltnamis, nes persodinti tektų anksti – vasario ar kovo mėnesį. Lygiai taip ir apie kiekvieną kitą augalą reikia pagalvoti atsižvelgiant į jo vegetacijos periodą ir neperskubėti, jei neturėsite kur jo auginti tinkamomis sąlygomis“, – aiškina A.Januškevičius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Videopamokėlė: kaip persodinti populiariausias orchidėjas
Kaip nuolat turėti šviežių daržovių?
Pasak pašnekovo, nors pas kai kuriuos ant palangės jau dabar žydi agurkai, daugumai daržininkų būtent šiuo metu yra sėjos įkarštis. O jei augalai bus sėjami tiesiai į dirvą lauke, tai bus galima daryti tik balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, priklausomai nuo orų. Jei sėjama šiltnamyje ar lauke po agro plėvele – atitinkamai šiek tiek anksčiau.
„Sėti galima netgi iki liepos mėnesio – svarbu, kad augalas spėtų užaugti ir duoti derlių. Taip netgi reikėtų daryti, jei nuolat norite turėti šviežių agurkų, salotų, svogūnų laiškų ir kitų daržovių, kurių vegetacijos laikas trumpesnis. Planuokite sėją taip, kad kai vieni atiduos derlių, netrukus galėtumėte džiaugtis kitos partijos rezultatais“, – aiškino pašnekovas.
Susirasti informacijos, kaip kurį augalą auginti dabar labai nesunku – daug informacijos internete, socialiniuose tinkluose veikia daug aktyvių daržininkų grupių, kur galima sulaukti patarimų iš bendraminčių. Netgi apie pakankamai egzotiškus augalus galima rasti nemažai informacijos ir patyrimų, kaip juos reikėtų auginti būtent lietuviškomis sąlygomis.
Arbūzai – jokia egzotika
Krapai namuose išvis nelabai auga – būna menki ir kur kas mažiau kvepia.
Pasak jo, jau dešimtmečius lietuviai augina įvairius mūsų platumose neįprastus augalus, tačiau vis tiek yra nemažai tautiečių, kurie tuo vis dar labai stebisi.
Pavyzdžiui, pašnekovo teigimu, graikiniai riešutai soduose, o arbūzai – šiltnamiuose ar netgi daržuose jau seniai jokia egzotika, bet nemaža dalis žmonių nenori tuo patikėti, kol patys savo akimis nepamato.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuviškų arbūzų veisėja Vita Nedzveckaitė: „Jei auginate agurkus, užsiauginsite ir arbūzų“
„Kiti ir namuose ant palangės sugeba užsiauginti citrinų, mandarinų. Neseniai mačiau puikiai augančius jalapenus, kitas šparaginių žirnių į vazoną prisisėjęs. Aišku, daugiausia žmonės namuose bando prieskonių užsiauginti.
Paprasčiausia auginti svogūnų laiškus, aštroko skonio pipirnę, kuri greitai sudygsta ir yra nereikli priežiūrai, o labiausiai tinka salotoms gardinti. Sunkiau namuose užauginti rozmariną, mairūną, baziliką. Krapai namuose išvis nelabai auga – būna menki ir kur kas mažiau kvepia“, – patirtimi apie prieskonių auginimą namuose dalijosi pašnekovas.
Nori pasipuošti
Mūsų daržininkai užaugina ir egzotiškų bei išties mažai Lietuvoje žinomų augalų. Pasak A.Januškevičiaus, pastaruoju metu madinga auginti afrikietiškuosius agurkus, kivanus, okras. Jei pirmieji du auginami daugiau dėl grožio, tai okros – maistingas ir plačiai virtuvėje panaudojamas vaisius, šiek tiek primenantis agurotį.
„Afrikietiškieji agurkai ir kivanai yra moliūgų giminaičiai, skonis neypatingas, rūgštokas. Labiau auginami dėl grožio – pirmieji neblogai auga ir lauke, tad būna sodinami prie sienų, gali papuošti ne tik daržą, bet ir sodą, nes jų vaisiai savo raštais primena nedidelius pailgus arbūziukus. Jie taip pat gražiai žiūrisi konservuoti.
Kivanai – tokie dygliuoti moliūgai, nuskinti taip pat tinka kiemui ar namų interjerui papuošti. Dabar žmonės jau ne tik žiūri ką į puodą įsidėti, bet ir nori tos estetikos, grožio, dažnas dar ir kokių puošmenų nusiperka, kad savo sodą ar daržą prašmatnesnį pasidarytų“, – pastebi patyręs daržininkas.
Pasak „Thomas Phillips“ vadovo, išties pastaruoju metu vis daugiau žmonės ieško ne tik daržo auginimui reikalingų priemonių, bet ir puošmenų.
„Populiarūs kokybiški vokiški sodo papuošimai – įvairūs įsmeigiami, pastatomi dekoro elementai, sodo LED šviestuvai, šviečiančios figūrėlės ir kitos panašios puošmenos“, – sakė L.Medėkša.
