Pavasarinis sodo genėjimas: kada genima?
Nors sodą reikia prižiūrėti ištisus metus, o genėti tam tikrais atvejais galima net ir vasarą, tačiau pats palankiausias tam metas yra pavasaris. Kodėl pavasaris?
- Visų pirma, po žiemos aiškiai matome, kuri šaka ar šakelė nudžiūvo, kurios auga per tankiai ar neteisingai, galbūt kažkuri neatlaikė sniego krūvio ir nulūžo.
- Be to, kol nėra lapų, daug aiškiau galime formuoti augalų vaikiną, suteikti gražią formą gyvatvorėms ar kitiems dekoratyviniams augalams.
- Pavasarį viskas auga, atgyja, visi gyvybiniai procesai vyksta daug greičiau ir lengviau, tad ir augalui lengviau atsigauti. Galime būti tikri, kad nugenėta ar nupjauta vieta nenušals.
- Na, ir galiausiai, patiems daug maloniau darbuotis šiltu pavasariniu oru nei stirti šaltą žiemos dieną.
Dažniausiai rekomenduojama sodo genėjimo darbus atlikti per kovo mėnesį. Šaltesniuose regionuose arba kai labai šaltas pavasaris – balandį. Tačiau vėliausiai iki gegužės, t. y. iki augalų žydėjimo pradžios.
Genėjimui parinkite saulėtą ir šiltą dieną. Oro temperatūra turėtų būti ne mažesnė nei +5 ° C. Taip ir patiems bus maloniau dirbti, ir medeliams ar kitiems augalams lengviau atsigauti, mažesnė pažeidimų, užkrėtimo tikimybė.
Dėmesio! Medžiams, kuriais pavasarį teka mineralinėmis medžiagomis prisotintas vanduo pumpurų link (sula), pavasarinis genėjimas gali būti pražūtingas. Todėl beržai, klevai, šilkmedžiai, riešutmedžiai ir vynmedžiai turėtų būti genimi vėlai pavasarį – vasaros pradžioje.
Kam reikalingas augalų genėjimas?
Taip kaip apsitvarkome savo kiemą, namus, sodą, taip padedame apsitvarkyti ir augalams. Genėjimas jiems būtinas:
- Kad augtų sveiki. Pašalinant sudžiūvusias, pažeistas, nušalusias šakas ar ūglius, augalai apsaugomi nuo ligų ar kenkėjų, kurie ten įsikūrę. Be to, praretinus šakas, augalas gauna daugiau saulės šviesos, pro jas geriau prapučia vėjas ir taip apsisaugoma nuo ligų.
- Gausesniam žydėjimui ir geresniam derliui. Augalai tuomet nebeeikvoja jėgų senų ar pažeistų ūglių auginimui. Visa energija sutelkiama jaunoms šakoms, žiedams, vaisiams. Genimi augalai nepramečiuoja.
- Genėjimas padeda suformuoti dekoratyvinių augalų formą, reguliuoti aukštį, dydį. Sukuriamas estetiško, tvarkingo sodo vaizdas.
Tinkami sodo įrankiai genėjimui
Tinkami sodo įrankiai yra pusė sėkmingo genėjimo darbo. Netinkamai parinkti, jie gali pridaryti daug žalos: augalas gali būti užkrėstas, sužeistas, nuplėštos šakos. Pasirinkus prastus ir nekokybiškus arba netinkamus konkrečiam augalui genėti įrankius, galime labiau pakenkti nei padėti augalams.
Pagrindiniai reikalavimai sodo įrankiams:
- Visų pirma, rinkitės tik kokybiškus įrankius. Taip pat atsižvelkite, ar bus kerpamos plonos šakelės, ar apgenima aukšta gyvatvorė, ar reikės pjauti storesnę vaismedžio šaką. Pagal tai pasirenkamas tinkamas genėjimo įrankis.
- Visi genėjime naudojami įrankiai turi būti kruopščiai dezinfekuoti. Tam tinkamiausias 1 proc. vario sulfato tirpalas. Jeigu tais pačiais įrankiais bus genimi keli augalai, dezinfekuokite prieš kiekvieno kito augalo genėjimą.
- Genėjimą galima palyginti su chirurgine operacija. Tad įrankiai ne tik privalo būti beveik sterilūs, tačiau ir labai aštrūs. Šakos turi būti nukerpamos ar nupjaunamos, o ne nuplėšiamos atbukusiais įrankiais.
- Baigus darbą, įrankiai nuvalomi, dezinfekuojami ir saugiai padedami kitam kartui.
Svarbu: baigus genėti, būtina pasirūpinti ne tik sodo įrankiais, tačiau ir augalais. Didesnes žaizdas (pašalinus dideles šakas) būtina patepti sodo tepalu.
Kada naudojami sekatoriai, o kada kiti sodo įrankiai?
Kaip minėta, genėjimo įrankiai pasirenkami pagal tai, ką genėsime:
- smulkioms šakelėms ir ūgliams karpyti puikiai tiks sekatoriai;
- kai reikia genėti aukštai esančias nestambias šakeles, naudojamos genėjimo žirklės;
- sodininko pjūklas naudojamas stambioms šakoms.
Sekatoriai: kaip pasirinkti?
Sodo genėjimui sekatoriai tampa vis populiaresni ir dažniau naudojami. Ir visai nenuostabu: jie patogūs, lengva naudotis net nepatyrusiam sodininkui, o pasirinkimas platus įvairiems genėjimo atvejams.
Priklausomai nuo to, ką genėsite, sekatoriai gali būti:
- Rankiniai sekatoriai. Jie nedideli, kompaktiški, tinka smulkiems genėjimo darbams: gėlių, žolinių augalų ar smulkių šakelių genėjimui.
- Svertiniai sekatoriai yra idealūs didesnėms šakoms genėti. Dėl svertinės sistemos lengviau nupjauti storesnes šakas, naudojant mažiau savo fizinės jėgos.
- Teleskopiniai sekatoriai skirti aukštiems medžiams, krūmams, gyvatvorėms genėti. Turi ilgas ištraukiamas rankenas, todėl lengva pasiekti sunkiai prieinamas vietas.
- Akumuliatoriniai įrankiai labiau skirti patyrusiems sodininkams, kai reikia apgenėti daugiau augalų. Jie suteikia didesnę pjovimo galią ir efektyvumą. Idealus pasirinkimas intensyviam genėjimui.
Sodo genėjimas: dažniausios klaidos
Nei vienas negimėme viską mokėdami, tad, ypač pirmaisiais kartais, lengva pridaryti klaidų. Jų neišvengia net ir patyrę sodininkai. Pateiksime kelias dažniausiai pasitaikančias genėjimo klaidas. Žinodami, galėsite tokių nekartoti. O smulkesnės didelės žalos augalams nepridarys, tad tik pasimokysite.
Pagrindinės sodo genėjimo klaidos:
- Neteisingai parinktas genėjimo laikas: negalima nei labai skubėti, nei labai vėluoti su genėjimu. Vienu atveju nugenėtos vietos gali būti pažeistas šalčio, kitu – sutrukdoma augalui gauti reikalingas maistines medžiagas.
- Parinkti netinkami sodo įrankiai: nekokybiški, atbukę, per maži storesnėms šakoms pjauti, per trumpi, kai bandant pasiekti šakas, jos nulaužiamos ir pan.
- Netinkamai dezinfekuojami sodo įrankiai arba naudojami nedezinfekuoti keliems augalams genėti.
- Smarkiai išgenimas jaunas vaismedis. Jaunų vaismedžių beveik nereikia genėti, išskyrus pašalusias, padžiūvusias ar neteisingai augančias šakas.
- Per mažai apgenimas subrendęs, senas sodo medis. Pagailima senų, padžiūvusių ar kitaip pažeistų šakų. Tuomet gaunamas prastas derlius, nuo pažeistų šakų užkrečiamos kitos.
- Neatsižvelgiama į tai, ar augalas turi tik vieną vyraujančią viršūnę. Jeigu taip, vaismedis turi būti formuojamas taip, kad šoniniai ūgliai nekonkuruotų. O jeigu medelis yra ne siauros lajos ir vidutinio augumo, turi būti išgenimos visos statmenai į viršų augančios šakos.
- Nepakankamai nupjaunami dekoratyviniai augalai. Pavyzdžiui, norint sulaukti stambių, gražių šluotelinės hortenzijos žiedų, jų šakas reikia pjauti maždaug per pusę ilgio arba net visai arti žemės. Žoliniams augalams (pvz., miskantams) taip pat paliekama tik 5–10 cm stiebai virš žemės.
- Pamirštami genėti dekoratyviniai spygliuočiai. Ypač atidžiai reikia apžiūrėti šių augalų vidų.
Ką dar reikia žinoti apie pavasarinę sodo priežiūrą?
Atlikus vieną svarbiausių pavasarinių sodo darbų – augalų genėjimą – nepamirškime ir kitų su tuo susijusių darbų:
- Jaunus, kreivai augančius medelius, reikėtų pririšti prie kuoliuko.
- Po genėjimo būtina visas nupjautas, nukirptas ir pašalintas šakas išnešti iš sodo.
- Sugrėbkime visus užsilikusius lapus, nukritusias šakeles. Juose labai mėgsta slėptis ir žiemoti įvairūs kenkėjai. Nepalikime jų sode.
- Nupurkškime vaismedžius, vaiskrūmius, rožes fungicidais: vario sulfato arba Bordo mišinio tirpalu. Nepamirškime nupurkšti ir žemės vainiko plote.
- Jeigu ant šakų likę kerpių, samanų, jas pašalinkime purkšdami geležies sulfato tirpalą.
- Balandžio pradžioje patręškime augalus, kad jiems pakaktų maistinių medžiagų ir galėtų gerai augti bei derėti.
Daugiau naujienų apie sodo darbus rasite derlingas.lt.
