Ekspertai dalijasi patarimais, kokių darbų vertėtų imtis jau dabar, o kuriuos galima atlikti pavasario pabaigoje.
Daržininkystė prasideda ant palangės
Pasak ekspertų, kovo mėnesį laikas pradėti auginti daržą ant palangės – pasiruoškite daigyklų, durpių substrato ir sėklų. Nuo kovo vidurio jau galima sėti paprikas, pomidorus, ankstyvuosius kopūstus, balandžio viduryje imkitės agurkų, cukinijų, moliūgų. O kad nebūtų sunku prisiminti, kur ką auginate, indelius pažymėkite specialiais skirtukais.
Jau nuo vasario mėnesio augantį susidomėjimą žalumynų auginimu ant palangės pastebi ir prekybos tinklų atstovai.
„Pastebime, kad vis daugiau žmonių vadovaujasi sveikos gyvensenos principais, tad ir šviežių daržovių jie nori užsiauginti patys. Populiariausiomis prekėmis išlieka pomidorų, agurkų, paprikų sėklos. Tiek fizinėse, tiek internetinėje parduotuvėje taip pat auga ir kitų sodo prekių paklausa – durpinių puodelių, daiginimo padėklų, daiginimo rinkinių“, – sako prekybos tinklo „Senukai“ atstovė Elona Uckutė.
Nuo kovo vidurio jau galima sėti paprikas, pomidorus, ankstyvuosius kopūstus, balandžio viduryje imkitės agurkų, cukinijų, moliūgų.
Tuo tarpu darbus darže, anot specialistų, galima pradėti vos nutirpus sniegui lauke, tuomet sėjamos šalčiui atsparios daržovės ir prieskoniai: žirniai, morkos, burokėliai, petražolės, krapai.
Gegužės pradžioje laikas sodinti bulves ir svogūnus, o mėnesio viduryje, kai sužydi alyvos, agurkus galite sėti tiesiai į dirvą be jokių daiginimų. Gegužės pabaigoje galite pačių užaugintus pomidorų, paprikų, baklažanų daigus jau perkelti į šiltnamį.
Sutvarkykite šiltnamį
Pavasario darbus šiltnamyje žinovai rekomenduoja pradėti nuo jo sutvarkymo. Jeigu sniegas dar neištirpo, paberkite ploną sluoksnį pelenų. Jeigu jūsų šiltnamis polikarbonatinis, prieš pradedant bet kokius darbus, visų pirma svarbu gerai palaistyti dirvožemį: tam, kad visi naudingi mikroorganizmai sėkmingai atliktų savo darbą, dirvožemyje būtina drėgmė.
Pirmąsias daržoves sėkite, kai tik žemė įšils: rinkitės ridikėlius, špinatus, salotas, krapus, pasodinkite ir svogūnų, kad kuo greičiau turėtumėte šviežių laiškų. Greitai užaugančias pirmąsias daržoves sėkite ne vienu kartu, o kas keletą savaičių – taip derliumi galėsite džiaugtis ilgesnį laiką.
Jei tik pavyksta, venkite viename šiltnamyje auginti tiek pomidorus, tiek agurkus. Jie kilę iš skirtingų kraštų, todėl reikalauja skirtingų auginimo sąlygų. Agurkams patinka drėgnas oras ir daug vandens, o pomidorai drėgnoje terpėje yra linkę susirgti, todėl jie geriau veši sausame, gerai vėdinamame šiltnamyje.
Persodindami pomidorus į šiltnamį, atkreipkite dėmesį, ar jie aukštaūgiai, ar žemaūgiai: mažuosius sodinkite prie tako, o aukštuosius tolėliau, kad turėtų kur išsikeroti. Aukštaūgius pomidorus, kaip ir agurkus būtina pririšti palubėje, o virvelę prie augalo stiebo patogu prikabinti specialiais augalams skirtais gnybtukais.
Pasirūpinkite dekoratyviniais augalais
Kai pavasarį nutirpsta sniegas, tinkamas metas sutvarkyti daugiamečių žolinių augalų liekanas. Jei jūsų kieme puikuojasi daugiametis gėlynas su natūralistinio stiliaus prieskoniu, tikrai pasilikote žiemai miskantus, lendrūnus ir kitus varpinius augalus, kad džiugintų savo šnarančiomis šluotelėmis. Tačiau kovo mėnesį reikėtų jas nukirpti prie pat žemės, nunešti kompostuoti bei pasirūpinti laisva erdve svogūniniams augalams, kurie jau pradeda kelti savo spalvingus žiedus.
O kol žydi krokai, scylės, narcizai, tulpės, kitos gėlės dar tik ruošiasi savo pasirodymui. Balandį įterpkite pavasarinių trąšų aplink augalus, ir apmulčiuokite, kad nepritrūktų drėgmės.
Dekoratyvinius krūmus specialistai pataria ne tik patręšti, bet ir apgenėti. Tuos, kurie žydi antroje metų pusėje (putinus, hortenzijas), reikia genėti balandį, o žydinčius pirmoje metų pusėje (forzitijas, alyvas), rekomenduojama genėti po žydėjimo. Anot jų, rožes taip pat geriau genėti pavasarį, o ne rudenį, nes tik tada galite matyti, kurios šakos nušalo per žiemą, o kurios liko sveikos.
Paruoškite vaismedžius ir vaiskrūmius derliaus sezonui
Ekspertų teigimu, vasarai neverta palikti vaismedžių ir vaiskrūmių genėjimo darbų, nes tuomet sunkiau pasieksite jų kamienus. Todėl kovą ar balandį rekomenduojama pašalinti išlūžusias ar ligotas šakas, išpjauti ir tas, kurios užsisuka ir krypsta link kamieno ar auga lygiagrečiai ir taip užstoja viena kitai saulę. Padarę šiuos darbus, pamatysite, kad vaismedis bus laisvesnis, lengvesnis, pagerės oro cirkuliacija tarp šakų, ne taip lengvai kibs ligos.
Nepamirškite ir vaiskrūmių: anksti pavasarį iškirpkite senas šilauogių, serbentų, agrastų šakas, kad liktų tik kelios jaunesnes, perspektyvesnės šakos.
Taip pat profilaktiškai galite nupurkšti vaismedžius preparatais, kurie apsaugo nuo grybinės kilmės ligų ir didina atsparumą. Kad preparatai tinkamai veiktų, svarbu, kad oro temperatūra lauke būtų bent 10 laipsnių šilumos ir kad po to bent dvi valandas nelytų.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad insekticidų, preparatų nuo kenkėjų, negalima naudoti vaismedžių žydėjimo metu, nes taip galima pakenkti bitėms. Pumpurai pradeda brinkti gegužės pradžioje, tada yra geras metas nupurkšti juos nuo žiedgraužių.
Vejos ir gyvatvorės priežiūra
Rūpintis kiemo veja taip pat reikėtų pradėti dar kovo mėnesį, nutirpus sniegui ir pradžiūvus gruntui. Prašukuokite veją su grėbliu, o dar geriau – su skarifikatoriumi: taip išjudinsite miegančias žolės šaknis, sugrėbsite atpūstas lapų liekanas, negyvos žolės likučius. Veja iš karto taps gaivesnė ir ryškesnė.
Kai orai šiek tiek atšils, patręškite ją su kompleksinėmis pavasarinėmis trąšomis. Nepraleiskite šito meto: vejos žolių šaknys yra trumpos, jos negali pasiimti maisto medžiagų iš gilesnių sluoksnių, todėl tręšti būtina, kad veja būtų tvirta ir sveika. Siekiant tolygiai paskirstyti trąšas, ekspertai rekomenduoja pasirūpinti tręšiamąja.
Pavasarį tinkamas metas genėti ir gyvatvorę. Tai atlikus kovo ar balandžio mėnesį, suaktyvinamas jos augimas ir šakojimasis: gyvatvorė bus tankesnė, gražesnė, greičiau augs. O jei palepinsite ją kompleksinėmis ilgalaikėmis trąšomis, ji bus dar gražesnė.
