Dvaro rūmų ateitis rūpi ir vietos bendruomenei, kurios atstovai, baimindamiesi dėl vis prastėjančios pastatų būklės, kreipėsi pagalbos į mobilią nekilnojamojo kultūros paveldo prevencinės priežiūros grupę komandą „FIXUS Mobilis“.
Tokie objektai – šios komandos kasdienybė. Per metus „FIXUS Mobilis“ komandos apžiūri ir prevencinės priežiūros darbus atlieka 70 skirtingų statinių – dvarų, bažnyčių, malūnų, privačių namų ir paminklų.
Svarbiausias „FIXUS Mobilis“ uždavinys – įvertinti, kokia pagalba būtina tuoj pat, o kas dar gali palaukti. Štai, pavyzdžiui, Veliuonos dvaro rūmuose „FIXUS Mobilis“ darbuotojai per porą dienų aptvarkė lietvamzdžius ir stogą. Tiek užteks, kad dvaras sėkmingai peržiemotų ir sulauktų reikalingų rimtesnių ir didesnių darbų.
„Pagalbos reikia visiems kultūros paveldo objektams, todėl mūsų paslaugos skirtos tiek privačioms įmonėms, tiek institucijoms, fiziniams asmenims, tiek viešajam sektoriui. Kitaip tariant, visiems, kas valdo kultūros paveldo objektą“, – pasakojo projekto „FIXUS Mobilis“ vadovė Erika Kielė.
Vaikštinėdama po Jurbarko rajone esančius objektus ir pasakodama apie tai, ką komandų nariai veikia, E.Kielė pabrėžia, kad jiems svarbu skleisti žinią, jog rūpintis paveldo objektu būtina visiems jo valdytojams.
„Stengiamės padėti visiems kultūros paveldo objektams, nepaisant skirtingų galimybių gauti finansavimą tvarkybai. Todėl sukūrėme prevencinės priežiūros sistemą ir atliekame nedidelius priežiūros darbus patys. Šie darbai – tarsi „pleistriukai“ – juos „užklijavus“ pastatas toliau kantriai gali laukti reikalingų didesnių darbų“, – kalbėjo E.Kielė.
Pasak E.Kielės, šių metų objektų sąrašas jau pilnas, sparčiai pildosi ir kitų metų. „Darbo tikrai nepritrūksime!“ – įsitikinusi pašnekovė.
Suprasti akimirksniu
- „FIXUS Mobilis“ yra nekilnojamojo kultūros paveldo prevencinės priežiūros sistema.
- Paslauga teikiama visiems nekilojamojo kultūros paveldo objektams, nepriklausomai nuo jų statuso, savininkų. Svarbu, kad jūsų objektas būtų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
- 2019–2021 m. „FIXUS Mobilis“ komanda aplankė ir konsultacijas suteikė 200 kultūros paveldo objektų savininkų Lietuvoje.
- „FIXUS Mobilis“ projekto tęstinumą vykdo Kultūros infrastruktūros centras. Per metus 3 komandos apžiūrėjo, atliko prevencinės priežiūros darbus ir pateikė būklės ataskaitas 70 kultūros paveldo objektų.
Išaugo į ilgalaikę veiklą
Projektas „FIXUS“ startavo 2019 m. - projekto vykdytojas buvo Kultūros paveldo centras, pagrindinis partneris – Kultūros infrastruktūros centras, o pusantrų metų prieš projekto vykdymą vyko intensyvus įstaigų pasiruošimas, kurį vykdė Erika Kielė ir Viltė Janušauskaitė – projekto „FIXUS Mobilis“ vadovės.
Projektas finansuotas Europos ekonominės erdvės mechanizmo (EEA / Norway Grants). Šiuo metu projektas jau pasibaigęs ir prasidėjęs 5 metų tęstinumo laikotarpis, todėl „FIXUS Mobilis“ specialistų autobusiukai-dirbtuvės toliau važinėja po Lietuvą ir apžiūri prašymus pateikusius valdytojų objektus. „FIXUS Mobilis“ projekto tęstinumas vykdomas Kultūros infrastruktūros centro.
„Visus projekto metus turėjome labai daug darbo – apvažiavome praktiškai visą Lietuvą, savo paslaugas teikėme įvairiuose regionuose. Džiaugiamės, kad dabar, tęstinumo laikotarpiu, darbo turime ne mažiau. Žmonės vieni per kitus sužino ir skambina, rašo, kviečiasi mus. Sakyčiau, kad per trejus darbo metus tapome gerai žinomi kultūros paveldo objektų savininkams ir įsitvirtinome paveldo apsaugos sistemoje“, – teigė projekto vadovė V.Janušauskaitė.
Kokiuose objektuose „FIXUS Mobilis“ komanda jau pabuvojo, galima išvysti interaktyviame žemėlapyje. Interneto puslapyje taip pat yra daug naudingos informacijos valdytojams ir visa reikalinga informacija apie tai, ko reikia, kad „FIXUS Mobilis“ atvyktų į jūsų kultūros paveldo objektą.
Pagalba „nuo iki“
Pasakodama apie tai, kaip komanda dirba, E.Kielė paaiškino, jog ne veltui joje yra skirtingų sričių specialistai. Jai pritarė ir kolegė V.Janušauskaitė.
„Kai klausia, kas mes esame, mes kartais sakome – paveldo superherojai! Todėl, kad mūsų specialistai yra labai plataus profilio. Mes lipame ir ant stogo, ir apžiūrime pastato būklę, ir rašome bei savininkui pateikiame ataskaitą, ir atliekame gausybę kitų darbų. Taip pat atliekame prevencinės priežiūros darbus, t.y. fiziškai pridedame ranką prie to, kad objektas nesunyktų. Laikinais sprendimais pristabdome pažeidimus, kol bus gautas finansavimas ir pradėti didesni objektui reikalingi darbai“, – kalbėjo V.Janušauskaitė.
„FIXUS Mobilis” sudaro trys komandos, kurios tarpusavyje šiek tiek skiriasi. Kiekvienoje jų yra po meistrą, architektą, o trečiasis komandos narys – kitokios specializacijos, todėl objektus apžiūrint visuomet konsultuojamės tarpusavyje ir tokiu būdu padengiame didelį spektrą žinių bei įgūdžių, kurie reikalingi kultūros paveldo objektuose.
„Kiekvienas paveldo objektas – unikalus, todėl ir jo priežiūros poreikiai skirtingi. Siekiant nustatyti juos dažnai prireikia įvairiapusių žinių, menotyros, konstrukcijų, net chemijos ar biologijos. Tarp mūsų specialistų yra ir tyrėjų – chemikų, biologų, kurie atlieka tyrimus: mėginius iš objekto vietos tiriame Kultūros infrastruktūros centro Detaliųjų tyrimų skyriaus laboratorijoje ir pateikiame išvadas bei rekomendacijas“, – pasakojo „FIXUS Mobilis“ projekto vadovės.
Kultūros paveldo prevencinės priežiūros ir konsultavimo grupė „FIXUS Mobilis“ yra Kultūros infrastruktūros centro, biudžetinės įstaigos dalis. Be 3 mobilių komandų, kurios vyksta į objektus, su „FIXUS Mobilis“ dirba ir administracinis personalas, kuris padeda tvarkyti reikalingą dokumentaciją.
Rekomendacijos – „šviesoforo“ principu
Pasak projekto vadovių, viena iš priežasčių, dėl ko atsirado „FIXUS Mobilis“, buvo noras išrauti įsišaknijusį stereotipą apie tai, kad kultūros paveldo objekto šeimininkas negali nieko daryti.
„Lietuvoje yra susiformavusi nuomonė, kad, jeigu jau turi kultūros paveldo objektą, tai geriau rankos nekišti ir nieko nedaryti. Bet iš tiesų yra atvirkščiai – būtina bet kurį istorinį statinį nuolatos prižiūrėti. Tad mūsų vienas iš tikslų yra kultūros paveldo objektų valdytojų sąmoningumo didinimas.
Ką tai reiškia? Tik reguliariai prižiūrint statinį, laiku valant, pavyzdžiui, vandens nuvedimo sistemą, išvengiama didelė dalis pažeidimų. Taip pat organizuojame viešas konsultacijas ir praktinius mokymus, kuriuose perteikiame sukauptą „FIXUS Mobilis“ gerąją praktiką bei atsakome į valdytojams rūpimus klausimus apie jų objektų priežiūrą.
Savaime aišku, kai kalbama apie darbus, kurie keičia vertingąsias savybes ir kuriems reikia projekto – šiuos darbus būtina patikėti specialistams. Bet mes iš savo darbo praktikos pastebėjome, kad labai daug pažeidimų ir net kultūros paveldo objektų sunykimo atsiranda dėl nepriežiūros: dėl laiku nepakeistos čerpės, pro kurią skverbiasi vanduo ar neišvalyto lietlovio. Atrodytų, tokie elementarūs dalykai, bet jie – labai svarbūs“, – kalbėjo pašnekovės.
Būtent todėl atvykusi į objektą komanda visų pirma apžiūri pastatą ir nustato jo būklę.
„Mūsų pateikta ataskaita yra parengta šviesoforo principu. Apžiūrime objektą nuo viršaus iki apačios – nuo stogo iki pamatų bei jį supančios aplinkos, ir, naudodami raudoną, geltoną ir žalią spalvas parodome, kurios objekto vietos jau „dega“, t.y. jas reikia tvarkyti dabar, nelaukiant, o kurios dar gali palaukti. Paaiškiname, kaip skubiai reikia imtis šių darbų ir būtent šios žinios objekto valdytojui padeda suprasti, tai nuo ko gi reikėtų pradėti, ką galiu padaryti pats, o dėl ko būtina kreiptis į specialistus“, – sakė E.Kielė, pabrėžusi, kad laiku pastebėjus ir užkirtus kelią pažeidimams, galima išvengti didelių problemų, kurios vėliau kainuoja – brangiai.
„Į specialistus reikia kreiptis laiku, o ne tada kai objektas jau griūna“, – sakė „FIXUS Mobilis“ projekto vadovė.
Sėkmės istorijų netrūksta
Tarp kelių šimtų komandos aplankytų objektų buvo nemažai sėkmės istorijų. Ir ta „sėkmė“ – nebūtinai paties pastato atgimimas.
E.Kielė prisiminė, kaip viename objekte, kurį lankė, dirbęs prižiūrėtojas domėjosi „FIXUS Mobilis“ veikla, dalyvavo organizuojamuose mokymuose, kad galėtų dar efektyviau atlikti pastato priežiūrą. O nuo šių metų pradėjo dirbti kaip pilnavertis komandos narys: „Labai džiugina, kad vis daugiau valdytojų ar paveldo pastatų prižiūrėtojų intensyviai domisi ir nori prižiūrėti savo pastatus taip, kad vėliau netektų jų reanimuoti. O savo pavyzdžiu esame įkvėpę tikrai ne vieną valdytoją, tad bendraminčių ratas plečiasi ir auga kasmet“.
Stebint „FIXUS Mobilis“ komandos darbą lengva pastebėti, kad informacija pateikiama paprastai, kitaip tariant, „žmonių kalba“. E.Kielė tai patvirtina. Anot jos, tai ir yra svarbiausia – paprastai paaiškinti, kokia situacija, pabrėžiant, kad tikrai nėra taip, jog valdytojas prie pastato negali liestis.
„Atvirkščiai – jeigu pažeidimai bus pastebėti per vėlai, pastatą gali tekti reanimuoti“, – minėjo E.Kielė, pasidžiaugusi, jog situacija nuo 2019 m. pamažu keičiasi į gerą.
„Vieni valdytojai po mūsų apsilankymo atliko reikalingus tyrimus, ėmė domėtis pastato istorija, atrado įdomios medžiagos archyvuose. Kiti sužinojo, kur galima kreiptis dėl finansavimo (ir jį gavo), nors galvojo, kad tai – neįmanoma“, – pasakojo viena iš projekto vadovių.
Lietuvių pavyzdys įkvėpė ir partnerius Norvegijoje
Kaip pasakojo 15min žurnalistę prie Oslo senamiestyje įsikūrusio biuro pasitikęs Vegard Berggard, Kultūros paveldo direkcijos (Riksantikvaren) atstovas, norvegams jau seniai nekyla klausimų, kodėl reikia laiku suteikti būtinąją pagalbą kultūros paveldo objektams. Štai kodėl Oslo senamiestyje galima rasti greta stovinčių XXI a. ir XVII a. pastatų. Ir dažnai tik ant pastato pakabinta lentelė leidžia suprasti, jog prieš akis esantis viešbutis ar kavinė įkurta prieš keletą amžių čia stovėjusiame statinyje.
Rodydamas į senamiestyje matomus pastatus pašnekovas ragino atkreipti dėmesį į detales, spalvas, aukštį – visa tai stengiamasi išsaugoti, kad vystant naujus projektus, statant naujus objektus, išliktų istorinių objektų vertingosios savybės. Kai kurios jų, beje, „iš gatvės“ net ir nematomos – kartais reikia užeiti į pastato vidų ar bent vidinį kiemą, kad pamatytum, kas buvo išsaugota.
Nors Norvegijoje šiai sričiai skiriama daug dėmesio, kai kurie dalykai Lietuvoje kelia pavydą, sako V.Bergarrd‘o kolega Haraldas Ibenholtas, Kultūros paveldo direkcijos (Riksantikvaren) Bažnyčios reikalų skyriaus atstovas.
„Tiesą pasakius, lietuviams mes šiek tiek pavydime. Norvegija neturi valstybinės paveldo prevencinės priežiūros sistemos, ilgalaikių prevencinių projektų. Galimybė bendradarbiauti su EEA / Norway Grants šalimis – Lietuva, Slovakija – mums buvo tikrai gera proga pasiryžti ir išbandyti pilotinius projektus, vienas kurių buvo skirtas bažnyčių apsaugai ir įgyvendintas 1,5 metų. Rezultatai buvo puikūs, todėl jį nuspręsta pratęsti“, – pasakojo H.Ibenholtas.
Abu jie matė pirmuosius projekto „FIXUS Mobilis“ žingsnius. Pasak pašnekovų, paveldo pastatų prevencinės priežiūros sistema, kuri buvo sukurta Lietuvoje, nėra unikali – dar 1973 metais Nyderlanduose įkurta ne pelno siekianti organizacija „Monumentenwacht“, kurios tikslas taip pat buvo pristabdyti spartų kultūros paveldo nykimą. Sėkmingas olandų modelis pamažu pradėtas taikyti ir kitose šalyse – Belgijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Slovakijoje, Pietų Europoje, taip pat bandytas įdiegti Vengrijoje, Austrijoje.
Tiesa, kiekvienoje šalyje šis modelis įgyvendinamas skirtingai – skiriasi jį taikančių organizacijų tipas ir dydis, turimi ištekliai, finansavimo šaltiniai, paslaugų spektras ir kiti aspektai. Visgi pagrindiniai paslaugų principai visur tie patys – paveldo specialistų komanda atvyksta su mobiliomis dirbtuvėmis į kultūros paveldo objektą, apžiūri jo būklę ir nustato pažeidimų priežastis, atlieka nedidelius būtiniausius prevencinės priežiūros darbus ir vėliau pateikia savininkui ataskaitą. Joje pateikiamos išvados ir rekomendacijos, kalendorinis priežiūros planas padeda objektą tinkamai prižiūrėti ir taip prailginti jo gyvenimo trukmę.
Kurdami „FIXUS Mobilis“ sistemos metodiką lietuviai daugiausia rėmėsi Olandijoje, Belgijoje ir Slovakijoje veikiančių organizacijų gerąja patirtimi. Kaip ir visi Europos ekonominės erdvės mechanizmo projektai, „FIXUS Mobilis“ turėjo partnerius Norvegijoje, kurie jau turėjo tarptautinės patirties.
Šioje šalyje vystomas projektas „Kirkevakta“ skirtas bažnyčių priežiūrai. „Nors požiūris į pastatų prevenciją sutampa, didžiausias skirtumas tarp mūsų ir partnerių turbūt tas, kad Norvegijoje „Kirkevakta“ samdo įmonę, kuri atlieka praktiškai tuos pačius darbus, kuriuos mes Lietuvoje darome patys. Kai partneriai lankėsi Lietuvoje ir pamatė, kaip patogu, atvykus į objektą, viską turėti po ranka (t.y. atvažiuoti mikroautobusu, kuriame – mobilios dirbtuvės), norvegai taip pat nusprendė įsigyti mobilias dirbtuves, tiesa, kiek mažesnes, atitinkančias jų projekto poreikį.
Projekto metu įkvėpimo bei patirties sėmėmės vieni iš kitų. Bendradarbiavimas buvo tikrai naudingas abiems pusėms ir užsimezgė labai graži draugystė, kuri tęsiasi ir dabar“, – apie lietuvių ir norvegų bendradarbiavimą pasakojo „FIXUS Mobilis“ projekto vadovė E.Kielė.
Jai antrino ir H.Inbenholtas bei V.Bergarrdas, kurių teigimu, galimybė stebėti kitų šalių patirtį leidžia kitaip pažvelgti ir į savo šalyje vykdomus projektus, o kai kurias idėjas iš dalies pritaikyti.
-
Norvegijos ambasadorius – apie Lietuvoje kuriamus norvegiškus serialus, lietuvių emigrantus ir bendrus projektus
-
Ar įmanoma gydyti psichikos sutrikimus be vaistų? Norvegai turi atsakymą
-
Ar žinote, kas sieja Norvegijos miestą Budę ir Kauno Šančių bendruomenę?
-
Išskirtiniam Žemųjų Šančių bendruomenės projektui – Finansų ministrės ir Norvegijos ambasados dėmesys
