Ji kolekcionavo žirgų statulėles, kaupė visą įmanomą literatūrą apie šunis, ir sako, kad nuo mažens buvo pakvaišusi dėl gyvūnų.
„Sunku pasakyti, kas lėmė tą meilę, gal prie to prisidėjo tetos ūkyje praleistos vasaros? Mama pasakojo, kaip ten mane, dar mažą vaiką, pametusi iš akių atrasdavo kolių veislės kalytės būdoje! Puikiai prisimenu jos ilgą nosytę, gal todėl iki šiol labiausiai žaviuosi elegantiško sudėjimo šunimis. Kai man buvo 15 metų, persikraustėme į nuosavus namus. Būtent tada galiausiai man buvo leista įsigyti šunį“, – prisimena Inga.
Tuomet pirmąja jos auklėtine tapo nekilminga vokiečių aviganių kalytė Era, tačiau svajonių Inga turėjo ne vieną – ateityje troško ir parodinio šuns. Svajonėms buvo lemta išsipildyti!
Griunendaliai – išskirtiniai, elegantiški ir meilūs
Pažintis su griunendalių veisle Ingai buvo gana netikėta. „Dėmesį patraukė skelbimas, kuriame buvo rašoma, kad suaugusi šios veislės kalytė ieško namų. Niekad nebuvau tokio šuns mačiusi gyvai, tik skaičiusi, be to, tai buvo reta veislė, kadangi Lietuvoje tuo metu buvo vos keli griunendaliai. Nulėkiau susipažinti ir užteko kartelį griunendalei Korai pažvelgti į mane savo migdolinėmis akimis, ir aš buvau pakerėta jos grožio. Taip Kora atvedė mane į kinologijos pasaulį“, – sako Inga.
Ji priduria, kad jos įkurtam veislynui jau 15 metų, per tą laiką gimė 16 vadų, griunendalių dėka išbandyti įvairūs nauji užsiėmimai, aplankyta daug šalių, sutikta daug draugų bendraminčių!
„Nors pirmas mane sužavėjęs dalykas buvo išvaizda, griunendalių charakteris paperkantis. Suprantama, reikia auklėti savo augintinius ir įdėti daug darbo, bet iš prigimties tai labai inteligentiški, meilūs, atsidavę savo žmogui, lengvai valdomi šunys, tad gyventi su jais vienas malonumas. Nereta šeima, įsigijusį tokį šunį, po kelių metų kreipiasi antro.
Kadangi šunys gyvena kartu su mumis namie, ribojame jų skaičių. Šiuo metu auginame vos tris: du griunendalius ir terviurenų kalytę. Žinoma, veislynui reikalingas genofondas, kiekvieną vadą planuojame, visų pirma, su tikslu kažką pasilikti sau, tad turime šuniukų ir bendrasavininkystės pagrindais ar parduotų su veisimo teisėmis.“
Aktyvių žmonių draugas
Paklausta, kokiam žmogui labiausiai tinka šios veislės augintiniai, Inga teigia, kad tai aktyvus šuo, skirtas aktyviam žmogui. Žinoma, reikėtų nepamiršti ir to, kad augintiniui teks skirti daug laiko.
„Iš kitos pusės, tai ne darboholikas malinua, kadangi griunendaliai gali ir moka pabūti ramiai, prisitaikyti prie šeimininko. Griunendaliui svarbiausia jo šeimininkas, buvimas kartu, o ne hektarų skaičius sodyboje. Jie puikiai gyvena ir butuose, jei tik gauna daug dėmesio. Tai ne voljerinis šuo! Jei žmogus mėgsta laisvalaikį gamtoje, nusiteikęs daug užsiimti su augintiniu, atviras naujoms veikloms, griunendalis bus ištikimas draugas, lydėsiantis visur ir visada“, – sako I.Capė.
Paklausta, ką reikėtų žinoti prieš įsigyjant šios veislės šunį, pašnekovė išvardija pagrindinius aspektus. Visų pirma, šiai veislei svarbi ankstyva socializacija. Nuo mažens reikia pratinti prie įvairių žmonių, gyvūnų, garsų ir vietų, visko, su kuo mažyliui teks susidurti ateityje. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie gyvena atokiau nuo miesto, sodybose ir pan.
„Griunendaliams būtinas kasdienis pasilakstymas be pavadėlio, bent vienas iš pasivaikščiojimų turėtų būti mažiausiai valandos, geriau – dviejų trukmės, skiriant dėmesio ne tik fizinei iškrovai, bet ir tarpusavio kontakto stiprinimui. Tam tinka įvairūs žaidimai, komandų kartojimas. Šie šunys mėgausis bet kokia bendra veikla.
Atletiški, vikrūs ir ištvermingi griunendaliai puikiai pasirodo Agility sporte, įgimtas noras įtikti lemia gerus rezultatus įvairiose paklusnumo šakose, išlikę instinktai šauniai demonstruojami avių ganyme. Puikus pasirinkimas ir tokie smagūs užsiėmimai kaip lėkščiasvydis, lure coursing’as, šokiai su šunimis ir pan. Užsienio šalyse populiari pėdsekystė su šiais keturkojais, yra sėkmingai dalyvaujančių ir apsaugos srityje“, – griunendalių universalumą apibūdina Inga.
Mityba, kailis ir sveikata
Pasak Ingos, įprastai griunendalis nėra lepus šuo – tai nėra veislė, turinti ilgą susirgimų sąrašą. Sąnarių bėdos ar akių ligos, dėl ko yra testuojami visi veisiami šunys – retai pasitaikančios problemos. Alergija, maisto netoleravimas taipogi reti reiškiniai. Kaip ir daugelis aviganių, griunendaliai jautresni neurologiniams susirgimams. Taipogi šio amžiaus liga – vėžys, neaplenkianti visų šunų veislių, dažniau pasireiškia ir kai kuriose belgų aviganių linijose.
Mityba auginant griunendalius taip pat yra labai svarbi. „Savo šunis daugiau nei dešimtmetį maitiname žalia mėsa, esame pasirinkę vadinamąją RAW mitybą, bet daug šuniukų valgo įvairių gamintojų sausą maistą ir jaučiasi puikiai“, – apie mitybos ypatumus kalba Inga. O ką vertėtų žinoti apie kailio priežiūrą? Ar jam reikės skirti daug laiko?
„Nors tai ilgaplaukiai šunys, priežiūra nesudėtinga. Kailis nelinkęs veltis, užtenka retkarčiais pašukuoti. Žinoma, šėrimosi metu, o tai įprastai vyksta dukart per metus, būtina šunį iššukuoti specialiomis, pavilnei skirtomis šukomis. Ši procedūra užtrunka ne vieną valandą, nes poplaukio jie turi daug. Viena iš veislės ypatybių – šuns kvapo nebuvimas. Maudome šunis prieš parodas ir, esant reikalui, tad persistengti tikrai nereikia. Griunendalio plaukas nemėgsta dažnų grožio procedūrų, nuo pastovaus maudymo, besaikio šukavimo, tik prastėja“, – aiškina veislyno įkūrėja.
Tie, kurie priverčia šypsotis, dovanodami besąlygišką meilę
Inga Capė šiandien savo augintiniams yra dėkinga už daugybę dalykų. „Kasdien jie priverčia mus šypsotis savo snukučių išraiškomis, poelgiais, kadangi yra tokie komiški ir emocingi! Ant jų negali pykti, o jei pabari – tuoj ima šypsotis! Tai būdinga šiai veislei – iššiepti dantukus nepiktai, o lyg atsiprašinėjant. Arba jie ima rodyti, ką moka, tarkime, bandai rimtu tonu kažką sakyti, o šuo ima demonstruoti tokias komandas kaip „Prašyk“ ir norom nenorom pradedi juoktis.
Ilgi metai su belgų aviganiais visų pirma išmokė kantrybės, nes ji būtina auklėjant, dresuojant šiuos vietoje nenustygtančius šunis. O svarbiausia tai, kad šie šunys parodė, kas yra besąlygiška meilė. Šunys mus moko mylėti, bet lengviausia yra mylėti juos pačius. Kai savo šuns akyse matai tą atsidavimą, pasitikėjimą, norą bendradarbiauti su tavimi bet kokioje situacijoje, jautiesi labai reikalingas. Jie mūsų šeima, labai didelė gyvenimo dalis“, – kalba Inga Capė.
PetCity klinikos veterinarijos gydytojos Kristinos Sindarienės komentaras
„Griunendaliai – šunys pasižymintys labai gera fizine forma, ištvermingi ir stiprūs. Šie augintiniai visada turi būti užimti tiek fiziškai, tiek protiškai, nes kitaip jie patys susigalvoja sau veiklos, kuri ne visada patinka šeimininkams. Tai nėra pirmo pasirinkimo šuo šeimai su vaikais, nors su jais ir sutaria“, – sako veterinarijos gydytoja.
Ji priduria, kad šios veislės šunims, ypač, norint juos veisti veislynuose, rekomenduojami šie genetiniai tyrimai:
- Alkūnės ir klubo sąnarių displazijos tyrimai;
- Akių kataraktos ir PRA (progresuojančios tinklainės atrofijos) tyrimai (norint išvengti genetiškai paveldimų akių ligų);
Taip pat didelės veislės šunims, kaip griunendaliams, būdinga aukšta skrandžio užsisukimo rizika, tad rekomenduojama juos šerti tik po fizinės veiklos.
„Kadangi tai labai aktyvūs gyvūnai, galimos įvairios traumos, nuo pjautinių ar drėkstinių žaizdų iki lūžių, todėl treniruotės ir kiti užsiėmimai turėtų vykti saugioje aplinkoje. Kaip ir dauguma aviganių, jie turi polinkį į idiopatinę epilepsiją, galimos skydliaukės problemos ar navikiniai susirgimai. Nors šios diagnozės gali gąsdinti, tai nereiškia kad jūsų augintinis būtinai sirgs nurodytomis ligomis. Pastebėjus gyvūno mitybos, tuštinimosi, šlapinimosi ar nuotaikos pokyčius, rekomenduojama nedelsiant apsilankyti pas veterinarijos gydytoją ir profesionalas nustatys tikslią blogos savijautos priežastį“, – sako specialistė.
