„Tačiau nepaisant visko, aš pati labai troškau augintinio. Vieną kartą grįžome labai vėlai ir prie laiptinės pastebėjome priklydusį šuniuką. Kiemo vaikai papasakojo, kad šis šuo visą dieną sėdi, matyt, neturi šeimininkų ir pasiūlė mums jį priglausti. Kadangi gyvenome penktame aukšte, tėtis pasiūlė jį paimti, jeigu šuo sugebės užlipti pats be pagalbos iki 5 aukšto. Aš ir meldžiausi, ir buvau tikra, kad užlips. Ir ką jūs manot? Taip šis šuo tapo mano pirmuoju augintiniu“, – prisimena Jurga, šiandien kartu su bendraminte puoselėjanti vokiečių aviganių veislyno „Meilės erdvė“ idėjas.
Didžiausia meilė – vokiečių aviganiai
Kaip sako Jurga, pirmasis šuniukas taip netikėtai atsidūręs jos namuose, buvo vokiečių aviganio mišrūnas ir jai, tuo metu mažai mergaitei, dar nesuprantančiai apie veisles, jis atrodė kaip vaikiškos svajonės išsipildymas. Ji prisimena, kad primokė augintinį visokių triukų ir taip gimė meilė vokiečių aviganių veislei, o pati moteris dar vaikystėje suprato, kas yra draugystė ir ištikimybė.
„Aš visada mylėjau aviganius, visus šunis, kurie primena būtent šios veislės gyvūnus, tad kai netekau savo pirmojo augintinio, pradėjau dairytis naujo, kadangi visi buvome labai prisirišę prie savojo šuns“, – sako Jurga. Ji priduria, kad tikrą vokiečių aviganį nusipirko prieš 21 metus, o po poros metų dar vieną kalytę.
„Vieną dieną skambina man tos kalytės veisėja ir sako – ar galiu tavo kontaktus duoti vienai merginai, ji ruošia šunis parodoms ir juos dresuoja. Tada ir susipažinau su Rasa, pradėjau draugauti su vokiečių aviganių veislynų ir visa galva pasinėriau į augintinių gyvenimą, dresūrą, parodas ir pan.“, – prisimena pašnekovė.
Paklausta, kas labiausiai patinka parodose, Jurga sako, jog pagrindinis tikslas nėra laimėti, ar būti pirma. „Man labiausiai patinka pasižiūrėti į augintinius, veislės atstovus pabendrauti su bendraminčiais, tad esu linkusi atvirai dalintis patirtimi ir žiniomis, užmegzti ir palaikyti ryšius. Aišku, jeigu laimi – tai irgi puiku“, – sako pašnekovė.
Šiuo metu jos namuose laksto viena vokiečių aviganių patelė, tačiau moteris trokšta ir dairosi augintinei dar vienos draugės. „Be vokiečių aviganės, kuri vardu Very Special Meilės Erdvė (kviečiame Special) dar turiu ir didįjį pudelį, du priglaustinukus ir tris katinus – jie sutaria visai gerai“, – juokiasi Jurga.
Tinka šeimai ir myli vaikus
Jurga pasakoja, kad vokiečių aviganiai yra prieraišūs, sargūs. „Juokauju, kad tinka ir kaip auklės. Nei vienas mano vaikas neropojo – tiesiog įsikabino į šunį ir pradėjo vaikščioti prisilaikydami. Su šiais šunimis jaučiuosi labai saugi, kad ir kur bebūčiau. Manau, kad vokiečių aviganiai puikiai tinka aktyvesniam žmogui, tikrai ne namisėdai. Žinoma, reikia mylėti šiuos šunis ir patenkinti jo poreikius – tiek fizinius, tiek protinius“, – sako Jurga ir priduria, kad su vokiečių aviganių tikrai reikia judėti, nors jie pakankamai lanksčiai prisitaiko ir prie šeimininkų gyvenimo būdo.
Paklausta, ar tai nėra agresyvūs šunys, Jurga mano, kad agresija prasideda nuo šeimininkų – t. y., kaip jie auklėja ir prižiūri šunį, kaip sprendžia problemas. Svarbiausia yra skirti kuo daugiau dėmesio pirmaisiais metais, dresuoti ir socializuoti.
„Tai aktyvūs, sportiški šunys, kurie tikrai myli vaikus, tad tikrai galiu pasakyti, kad vokiečių aviganiai yra tinkami šeimai, tik reikia dirbti – mokyti ir šunis, ir vaikus elgtis tinkamai“, – sako moteris. Savo išveistiems šuniukams ji kruopščiai parenka šeimininkus ir mano, kad geriausia pataria veisėjai, o ne internetas. Ji visada siūlo skambinti ir klausti, jeigu iškyla kokių problemų ar klausimų.
„Beje, kai renkatės šuniuką, reikia žiūrėti tėvų sveikatos tyrimus, nes tai didesnė tikimybė, kad ir šuniukas bus sveikas. Daug kas priklauso ir nuo mitybos, ir nuo gyvenimo sąlygų. Bet aišku visko numatyti negali, genai gali išlįsti ir iš kelių kartų.“, – priduria ji.
Paklausta, ką reikėtų žinoti apie mitybą, kailio priežiūrą ir sveikatą, Jurga sako, kad svarbiausia, jog sveiki būtų šuniuko tėvai, tačiau įtaką daro ir kiti faktoriai – mityba ir tai, kaip šuniukas auginamas, prižiūrimas. „Vokiečių aviganius aš maitinu sausu maistu ir stebiu – jei šuo valgo, yra aktyvus, kailis blizga, nėra odos problemų – maistas tinka. Kartais reikia mėsadienių“, – pasakoja ji.
Kailio priežiūra taip pat svarbi, tačiau susitvarkyti nėra sudėtinga – vokiečių aviganiai dažniausiai šeriasi du kartus per metus, tad reikia šukuoti poplaukį, ir ne tik šėrimosi metu, o reguliariai. O dar geriau nuvesti į SPA (šunų kirpyklą) – ten kailiuką sutvarkys ir iškedens.
Nuotaikingi ir tikri draugai
Jurga prisimena daugybę nuotykių su savo augintiniais, pavyzdžiui, vienas aviganis, visus įleisdavo į savo teritoriją, bet nieko neišleisdavo ir šiepdavo dantis. „Kartą bobutė, iš kurios imdavome pieną, nusprendė pati atnešti pienuką. Tačiau įeiti įėjo, o išeiti jau negali. Taip ir prasėdėjo dvi valandas kieme“, – juokiasi Jurga. Kita vokiečių aviganė buvo labai rami, tačiau kai pamatė zuikį, šeima jos turėjo ieškoti net keturias valandas laukuose! Jurgai šie nuotykiai ir dabar glosto širdį. Ji džiaugiasi, kad nuotaikingi šunys visomis, net ir pačiomis sudėtingiausiomis akimirkomis tampa guodėjais ir palaikytojais.
„Žinote, nesvarbu kokia bus tavo nuotaika – gera ar bloga, šuo – idealus klausytojas. Jeigu mano nuotaika ne ta, noriu pagalvoti, einu „pasikalbėti“ su šunim. Arba grįžtu namo, pavargusi, o pribėgęs šuniukas priglaudžia šlapią nosytę, pavizgina uodegą ir atrodo, kad visas nuovargis dingo. Dėl to man labai gera, kad turiu ištikimus draugus, kurie visada šalia“, – sako Jurga.
PetCity Ozo klinikos vadovės, veterinarijos gydytojos Margaritos Rukštelytės komentaras apie vokiečių aviganių sveikatą
Specialistė Margarita Rukštelytė dalinasi dažniausiomis vokiečių aviganių sveikatos problemomis ir sako, kad vokiečių aviganiai turi polinkį sąnarių ligoms. „Metų sulaukusiems šuniukams įprastai atliekami rentgenologiniai tyrimai, siekiant nustatyti displazijos laipsnį. Tai leidžia prognozuoti gyvūno sąnarių būklę ir imtis atitinkamų priemonių ligos vystymuisi stabdyti. Šunims su aukštesniais displazijos laipsniais apribojamas fizinis aktyvumas ir tam tikros sporto šakos“, – sako veterinarijos gydytoja.
Ji priduria, kad kita gan dažna problema – paranalinės fistulos. Tai maži kanalai, jungiantys žarnos galinę dalį su oda, esančia aplink išangę. Joms atsiradus atsiveria žaizdos, todėl augintiniui tampa skausminga tuštintis, būna pakraujavimų. Tam, kad bendra augintinio savijauta būtų gera, siūloma paranalinių fistulų vystymąsi kontroliuoti specialia dieta ir vaistiniais preparatais, tepalais. Šis sveikatos sutrikimas labiau būdingas patinėliams. Paranalinės fistulos, tikėtina, atsiranda dėl genetinių priežasčių, tačiau tiksliai apibrėžti negalima.
„Šeimininkai, įsigiję augintinius be dokumentų, dažnai skundžiasi, kad vokiečių aviganių ausys nėra stačios. Dėl silpnos kremzlės ausys tiesiog neatlaiko krūvio. Kartais ši problema pasitaiko ir augintiniams iš oficialių veislynų su visais reikalingais kilmės dokumentais. Tokias ausis rekomenduoju klijuoti tinkamoje pozicijoje, taip stiprinant kremzlę“, – pataria gydytoja.
Taip pat verta paminėti, kad vokiečių aviganiai išsiskiria tuo, kad jiems būdingi skrandžio apsisukimai, todėl jokiu būdu neverskite augintinio per nugarą ir aktyviai fiziškai nesportuokite valandą prieš ir po maisto.
„Įsigiję vokiečių aviganį, būtinai atvykite gydytojo veterinaro konsultacijai ir profilaktinei apžiūrai. Įvertinsime bendrą šuns sveikatos būklę, galimus anatominius pakitimus, eiseną, ir, jei tikslinga, skirsime stiprinančių papildų. Visada geriau apsidrausti ir laiku su gydytojo pagalba įsitikinti, kad augintinis sveikas ir neturi jokių sveikatos problemų. Primename, kad 2-3 mėn. laikotarpyje reikalinga vakcinacija“, – pataria PetCity Ozo klinikos vadovė, veterinarijos gydytoja Margarita Rukštelytė.
