Ką reikėtų daryti, kai susiduriama su tokiu bjauriu „įnamiu“? Specialistas Andrejus, jau daugelį metų teikiantis pelėsių naikinimo paslaugas, sako, jog šiais metais pelėsis itin aktuali problema, kadangi jo atvejų namuose labai padaugėjo. „Dėl to kaltas oras – šiais metais labai daug lijo, buvo daug drėgmės, kuri daro didžiausią įtaką pelėsiui atsirasti“, – pasakojo specialistas.
– Papasakokite, kodėl namuose atsiranda pelėsis?
– Pagrindinė priežastis – tai drėgmė ir šaltas paviršius, kadangi drėgmė kondensuojasi ant šalto paviršiaus, atsiranda rasos taškas ir tos vietos pradeda pelyti.
Drėgmė ir šiluma taip pat turi įtakos pelėsiui, pavyzdžiui, vonioje, ypač jeigu joje ventiliacija užsikimšusi arba įrengta netinkamai, neveikia.
Trumpai tariant, pelėsiui atsirasti reikia trijų komponentų – tai drėgmė, paviršiaus temperatūra ir aplinkinė temperatūra bei jų santykis. Jeigu tas santykis sutampa, atsiranda rasos taškas ir prasideda pelėsio vystymasis. Štai kitu atveju, jeigu šalta, bet drėgmės yra nedaug, pelėsio atsiradimo rizika sumenksta.
– Per kiek laiko gali atsirasti pelėsis ?
– Sunku pasakyti, kadangi tam įtaką daro daug veiksnių. Pavyzdžiui, aš išvalau butą nuo pelėsio, tačiau žmonės nesiima jokių kitų veiksmų – įrengti ventiliacijos ar rekuperacinės sistemos, šalinti drėgmės, tuomet pakanka kelių savaičių, kad vėl išlįstų pelėsio židiniai.
– Ką turėtume atlikti, jeigu pastebėjome pelėsį?
– Geriausia išsikviesti specialistą, kuris išmano, kaip šalinti pelėsį, nes žmonės kartais patys bandydami išvalyti pelėsį padaro dar blogiau. Pirmiausia reikėtų pelėsį apdoroti su cheminėmis priemonėmis. Jokiu būdu nevalykite su skuduru, neskubėkite nuplėšti supelijusių tapetų, nes iš pradžių pelėsis turi būti apdorotas ir tik vėliau reikia imtis kitų darbų.
Jeigu židinys mažas, tuomet galima ir patiems šalinti pelėsį, tačiau jeigu problema įsisenėjusi, reikėtų pagalvoti apie profesionalią pagalbą.
– Dažniausiai pelija sienos, lubos, kampai, tačiau yra atvejų, kai supelija tik baldai ar drabužiai. Kodėl taip nutinka?
– Vis tiek turi būti kažkoks pelėsio židinys. Pavyzdžiui, namuose būna labai drėgna. Jeigu spinta stovi prie sienos, siena gali būti nesupelijusi, tačiau spintoje drabužiai gali supelyti dėl drėgmės ar šalčio, dėl to, kad spintoje oras necirkuliuoja. Todėl patartina baldų nepristumti visiškai prie pat sienos, o palikti vietos orui vaikščioti.
– Jau išsiaiškinome, kad drėgmė – geriausia pelėsio draugė. Tai koks turėtų būti drėgmės santykis namuose, kad išvengtume pelėsio?
– Drėgmės santykis namuose turėtų būti 50–55 proc. Jeigu jis didesnis, kyla pelėsio rizika, o štai jeigu mažesnis, oras yra per sausas, tada taip pat nėra gerai žmogaus sveikatai. Reikia atrasti aukso viduriuką. Pirmieji pelėsio pasekmes pajaučia vaikai – jie lyg lakmuso popierėliai: pradeda kosėti, dusti, sirgti ir pan. Kai kurie žmonės ilgai neranda ligos, kol galiausiai išsiaiškina, kad namuose yra pelėsis ir jiems kenkia. Kadangi yra įvairių pelėsių, grybelių tipų, gali net kvapo nesijausti, nors dažniausiai pelėsio kvapą tikrai užuosite.
– Kokios pelėsio prevencijos priemonės?
– Pirmas dalykas, ko jums reikia – tai ventiliacija, kad oras cirkuliuotų, o drėgmė nestovėtų vietoje. Taip pat turi būti šiltos (apšiltintos) sienos, tiesa, šis darbas ne visada atliekamas gerai ir kokybiškai, todėl atkreipkite į tai dėmesį.
Jeigu sienos šaltos, stenkitės prie jų nelaikyti baldų, kad oras galėtų vaikščioti, taip pat verčiau nesirinkti tapetų – nes jie neleidžia sienai kvėpuoti. Pastaruoju atveju galima sieną išdažyti antipelėsiniais dažais, kurie turi savybę pelėsį atstumti. Dažyti sienas reikia tik visiškai pašalinus patį pelėsį.
Drėgmė namuose kaupiasi ir dėl žmonių, auginamų gėlių, skalbinių džiovinimo, atkeliauja iš vonios kambario – įvertinkite ir šias priežastis.
– Dažnai tenka išgirsti, kad „susidėjome plastikinius langus, apšiltinome sienas ir viskas supelijo“.
– Šiuo atveju tikrai yra tiesos, nes reikia atidžiai rinktis tiek plastikinius langus, tiek apšiltinimo priemones. Plastikiniai langai turi būti kokybiški, su dvigubu stiklo paketu, nes kai stiklas yra šaltas, kaupiasi drėgmė.
Sienų apšiltinimo atveju reikia rinktis tokias medžiagas, kad siena galėtų kvėpuoti, todėl, pavyzdžiui, netinka polistireninis putplastis. Dažnai tokiu atveju pelėsis įsimeta tarp sienos ir putplasčio.
– Kaip reikėtų tinkamai vėdinti namus, kad išvengtume pelėsio?
– Dabar, kai lauke yra gana drėgna, vėdinimas atidarant langus mažai veiksmingas, nes jeigu atidarote tik vieną langą, drėgmė eina į vidų. Tinkamai vėdinant būtina padaryti skersvėjį ir, jeigu yra galimybė, atidaryti visus langus – taip vėdinti reikia 10–15 minučių ryte ir vakare. Aišku, žiemą, kai šalta, ne visi nori taip daryti, tačiau derėtų.
Kartais ne visada įmanoma atidaryti visus langus, kadangi jie būna išsidėstę tik vienoje pusėje, tad tokiu atveju patartina rinktis mechanines priemones. Pavyzdžiui, mini rekuperatorių, kuris padeda orui nuolatos cirkuliuoti, todėl užkertamas kelias pelėsiui. Nors įrengimas nėra pigus, tačiau tikrai verta apie tai pagalvoti.
– Kalbama ir apie oro jonizatorius, ozonatorius, kurie valo orą ir drauge naikina pelėsį.
– Jonizatorius skleidžia neigiamus jonus, surenka dulkes, bakterijas ir jos tampa sunkesnės už orą, ir nusileidžia ant žemės. Ozonatorius nužudo visas bakterijas, išvalo orą, tačiau pelėsio ant sienos nenaikina. Todėl negalima sakyti, kad panaudojus šiuos prietaisus pelėsiai dings, pirmiausia turite pasirūpinti pelėsio atsiradimo priežastimi ir tik po to valyti orą. Ore pelėsio sporos atsiranda nuo pelėsio šaltinio.
– Ką manote apie elektrinius drėgmės surinktuvus – ar jie gali padėti išvengti pelėsio?
– Tai biudžetinis variantas. Drėgmės surinktuvas surenka drėgmę, tačiau jis turi būti nuolatos įjungtas, taip pat nepatogu jį nešioti iš vienos patalpos į kitą. Žinoma, galite nusipirkti juos kiekvienam kambariui, tačiau tai gana brangi investicija. Mano nuomone, geresnis variantas – jau minėtas mini rekuperatorius, kurio kaina prasideda nuo 400 eurų.
– Naminės valymo priemonės – actas, soda, balikliai ir t. t. – kiek tai veiksminga?
– Aš jų nepatarčiau naudoti – tai yra laikina ir gali padėti vos tik atsiradus pelėsiui. Tačiau jeigu pelėsis jau yra kurį laiką, įsisenėjęs, naminės priemonės nebus veiksmingos. Išvalyti gal išvalys, tačiau po kurio laiko pelėsis vėl atsiras.
– Nuo ko prasideda jūsų darbas aptikus pelėsį?
– Pirmiausia matuojame drėgmę, specialiais aparatais aptinkame rasos tašką, matuojame paviršiaus temperatūrą (ne paviršutiniškai, bet į gylį), tikriname ventiliacijos veiksmingumą, o vėliau pagal tai siūlome sprendimą.
– Ar yra įmanoma visiškai išnaikinti pelėsį?
– Pelėsis yra išvalomas, tačiau tuo viskas nesibaigia. Didžiausia klaida, kurią žmonės daro, yra tai, jog, išvalę pelėsį, jie daugiau nieko nedaro, o reikėtų atlikti „namų darbus“: įrengti ventiliaciją, pasirūpinti sienų apšildymu, perdažymu antipelėsiniais dažais ir pan. Reikia suprasti, kad nieko nedarant pelėsis ir vėl atsiras, ir tuomet gali atrodyti, kad pelėsis neišnaikinamas, neišvalomas. Sunaikinkite priežastis, kodėl pelėsis atsiranda, ir jis nebepasirodys.
