Kilmė / paskirtis
„Toli šiaurėje gyvenantiems čiukčiams keltis iš vienos vietos į kitą buvo reikalinga varomoji jėga ir jie pabandė išsiveisti kinkomųjų šunų veislę.
Pirmosios užuomazgos literatūroje apie juos randamos XX a. pradžioje. Sovietų sąjungoje šių šunų veislė buvo nepripažinta, jie nebuvo veisiami ir galėjo išnykti. Veislę išsaugojo amerikiečiai, parsivežę šunis į Ameriką.
Pirmoji haskių paskirtis – kinkymas. Antroji – žiemą naktimis jurtose šildyti čiukčių vaikus. Iš tiesų – jiems labai gerai sekasi gulėti lovoje, jie – superradiatorius. Pabūna valandą, atlieka savo pareigą ir išeina.
Haskiai – nesarginiai šunys, visi žmonės jiems draugai. Nereikia manyti, kad pririštas prie būdos jis los. Jie apskritai mažai loja, daugiau viauksi, bamba – sako, taip kalbasi su žmonėmis. Mėgsta pakaukti. Ypač kai ateina maitinimo, pasivaikščiojimų metas. Kaukia ir iš nuobodulio, kai gauna per mažai dėmesio.“
Charakteris
„Man jie – tobuli šunys. Be proto myli vaikus, nėra jokios agresijos žmonėms, be galo meilūs ir mieli. Mes turime mažų vaikų, ryšys nerealus: jie juos saugo, čiūčiuoja, kaip viena gauja. Bet vėlgi tai yra tie "teisingi" haskiai, su tvarkingais kilmės dokumentais.
Turi žinoti, kad haskis – būtent tavo šuo. Nes jeigu nežinosi, neprisitaikysi prie jo, gali viskas virsti chaosu. Jis stiprus dominantas, todėl reikia parodyti, kad esi šeimininkas, neužsileisti. Tai aktyvus šuo, ir tu turi būti aktyvus. Jis negulės namuose prie židinio, nebus kiemo puošmena, prirakintas prie būdos.“
Dresūra. Ypatingos savybės
„Jie puikiai pasiduoda dresūrai, yra labai protingi, tiesiog tobuli šunys. Tačiau gali būti praėję visas dresūras, klausyti šeimininko, gali būti didelė meilė, bet paleisti nuo pavadžio jie bėgs.
Bėgimo, lėkimo, naujų teritorijų pažinimo jausmas haskiams yra virš visko. Haskis gali bėgti be priežasties, jam reikia bėgti, jis kurtas bėgimui ir bėgs visada. Galbūt jis bėgs bėgs, jam atsibos, norės grįžti, bet nubėgęs 5–6 kilometrus neberas kelio. Pilnas internetas rastų ir pabėgusių haskių.“
Priežiūra
„Haskiai turi rimtą kailį, kuris žiemą turi atlaikyti didelius šalčius, o vasarą padeda atmušti karštį. Šeriasi maždaug du sykius per metus, tik kartais iškrenta viskas lengvai, kartais plauko metimas užtrunka. Specialiomis šukomis pašukuojam, išmaudom retsykiais. Beje, kailis nesukelia alergijos.
Darbo dieną haskis vienas namuose gali būti tiek, kiek šeimininkas trunka darbe. Bet ryte ir vakare, kad išvengtum “pogromų„, jam reikia skirti po valandą. Savaitgaliais galima visokių pramogų gamtoje kartu prisigalvoti.“
Sveikata
„Mažai sergantis, ilgaamžis šuo. Gyvena 10–15 metų, jei šunys prižiūrimi, lankomasi pas veterinarą.“
Gyvenimo sąlygos
Mėgsta pakaukti. Ypač kai ateina maitinimo, pasivaikščiojimų metas. Kaukia ir iš nuobodulio, kai gauna per mažai dėmesio.
„Sėkmingai gali gyventi ir bute, ir name. Tikrai nėra privaloma turėti hektarą žemės. Svarbiausia – aktyvumas. Jeigu žmogus turi noro ir skiria pakankamai laiko, haskis puikiausiai gyvens 15 kvadratinių metrų bute. Jei tingisi vaikščioti, haskiai gerai išsidūksta ir specialiose šunų aikštelėse, ypač, jei gali pažaisti su kitais šunimis. Jiems svarbu bendrauti, išlaikyti ryšį su šeimininku, turėti draugą, ant kažko paburbuliuoti, todėl dažnai įsigiję pirmą haskį, žmonės įsigyja ir kitą.
Tai šimtu procentų šeimos šuo. Mūsų šunys dieną būna lauke, voljere, o vakare parsivedame namo. Tai mūsų šeima, mūsų šeimos nariai, ir šeima susirenka kartu.“
Kam labiausiai tinka / netinka
„Tai šuo aktyviems, optimistiškiems, gyvenimą mylintiems žmonėms. Buvo toks filmas „101 dalmatinas“. Po jo visi kaip išprotėję puolė ieškoti ir pirkti dalmatinus, o po kelių mėnesių prieglaudos buvo užverstos šuniukais. Rodys filmą apie haskius – ateis nauja banga, vėl bus naujų pažiūrėjimų, kokie jie mieli, kokie faini. Puola į skelbiu.lt, kur šuniukas keli šimtai eurų, iš karto nuvažiuoja, parsiveža.
Vyriausiam mūsų haskiui eina devinti metai. Prieš įsigyjant haskį, brendau tam dvejus metus: domėjomės, į parodas važinėjom, varžybas.
Norintiems haskio siūlau atvažiuoti į parodas, bendrauti su veisėjais, rinktis šunį labai atsakingai, žinoti, kad reikės skirti jam laiko, dėmesio, kad jie aktyvūs.
Tai sportiškas šuo, todėl ir tu turi būti linkęs sportuoti, būti gamtoje, būti aktyvus ir sveikas. Jei šuo nebus iškrautas, prasidės namų niokojimas, graužimas, kaukimas – visa tai, dėl ko galiausiai atsisakoma šuns.“
LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjas Paulius Skučas, 8 metų haskio Haso šeimininkas
Tai labai draugiškas, vaikus mylintis šuo, bet jis pats sau režisierius. Gali padaryti, ko prašai, bet žino, ko pats nori ir ką jam reikia daryti. Mes jį esame dresavę, žino komandas, bet, matyt, nelabai supranta, kam jos reikalingos. Tai pakankamai prieraišus šuo, bet vis tiek – šuo su pavadėliu, nes turi stiprų instinktą bėgti. Užtat visą vasarą sodyboje su tėvukais laisvai laksto ir bėgioja.
Visą laiką sakiau: noriu didelio šuns, kad girdėtųsi lekavimas. Aišku, buvom pasiskaitę ir apie veislę, pasižiūrėję, kad jam reikia judėjimo ir pasportavimo. Kai Hasui buvo 3–4 metai, daugiau sportuodavom, jis ir su dviračiu mane patempdavo, ir pabėgiodavom.
Pasivaikščiojimai ryte vakare užtrunka 40–60 minučių. Man smagu, kai šuo eina priekyje ir nereikia jo tempti, tu jauti, kad vaikštai kartu su gyvūnu. O kai išeiname pasivaikščioti dviese trise, jam atrodo, kad čia gauja, kurią reikia vesti.
Hasas žino, kad namuose aš esu vadas. Yra tam tikrų metodų retsykiais jam tai namuose parodyti: paguldyti ant žemės, prispausti savo galvą jam prie kaklo. Taip jis supranta, kas čia viršesnis. Aišku, tuos prigimtinius savo bruožus jis nori parodyti, bet visada supranta, kad jei žmonės valgo, tai jis gaus vėliau, jei kažkas vyksta, tai taip turi vykti, o ne jis turi dominuoti. Nors tų bandymų paieškoti teisybės vis būna.
Hasas nemėgsta šukuotis, o šeriasi, galima sakyti, ištisus metus, dėl to kyla kivirčų ir pykčių, bet reikia, tai reikia. Labai mėgsta maudytis.
Vištų jis negaudė, tik paskui jas bėgiojo, o jos skraidė. Pilnas kiemas buvo plunksnų, ir vaizdas buvo išskirtinis.
Haskiai – vilkų giminaičiai, tai sušuninti vilkai. Jei iš arčiau pasižiūrėtume į jo snukį, kūną, gali atrasti labai daug panašumų su vilkais. Jo mama šeimininkams avį buvo atnešusi. Atnešė šeimininkams, nes gaujos šunys žino, kad grobį reikia dalintis. Kol sodyba buvo dar neaptverta, mūsiškis į kaimynų vištidę buvo įbėgęs, ten vyko įdomus veiksmas. Vištų jis negaudė, tik paskui jas bėgiojo, o jos skraidė. Pilnas kiemas buvo plunksnų, ir vaizdas buvo išskirtinis. Vietiniai buvo šiek tiek išsigandę, bet viskas baigėsi gerai.
Jei gyvenime bus klausimas, ar reikia kito šuniuko, haskis, matyt, bus vienas iš prioritetų, nes veislė žinoma, sava. Bet aš to klausimo nesprendžiu, nes manau, kad dar draugausim daug metų. Kiek žinau, haskiai gyvena iki 16–18 metų.